Muzikologės Karinos Firkavičiūtės mintys apie knygas

2022-04-12

 

Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, muzikologės Karinos Firkavičiūtės mintys apie knygas.

Man knygos vertė slypi jos atskleidžiamame turinyje ir kalbos kokybėje.

Nemanau, kad bibliotekos darbuotojai turi skaityti knygas tik apie knygas… Juk kiekvienas žmogus yra toks individualus! Bet daug kam patariau, tad ir dar kartelį galiu patarti visiems besidomintiems paskaityti Volterio Aizeksono (Walter Isaacson) biografinę knygą, skirtą Styvui Džobsui (Steve Jobs). Joje atsiskleidžia ne tik daugelio mūsų jau šiandien įprastų technologijų istorija, bet ir gilus sluoksnis apmąstymams apie gyvenimo tikslą, veiklos motyvacijas, valios jėgą.

Žinoma, teko. Esu pasinaudojusi jų svoriu ir storumu…

Manau, kad abu knygų variantai turi lygias teises ir abu gali puikiai gyvuoti vienas šalia kito, tarsi papildydami vienas kitą. Žinoma, labai norint susitelkti į knygos dvasią, tai lengviau padaryti per spausdintą knygos pavidalą. Tačiau norint susipažinti su knygos turiniu greičiau (o greitis yra labai išraiškingas šių dienų kriterijus) – elektroninė knyga parankesnė, ją paprasčiau skaityti keliaujant…

Manau, kad apibendrinant galima sakyti, jog kiekviena karta turi savo ryšį su knyga. Tai lemia gyvenamasis laikas, to laiko suteiktos techninės galimybės, gyvenimo ypatybės ir pan. Bet vėlgi – kiekvienas žmogus yra labai individualus, tad būdamas kurios nors kartos atstovas, nebūtinai bus „grynas“ tos kartos atspindys. Tad galiu kalbėti tik apie save – išaugau su knygomis, su bibliotekomis, jų tuo metu nebuvo per daug, kiekviena knyga buvo vertinama, mokomasi jose dėstomą turinį reflektuoti. Ir jau kai užaugau, į mūsų gyvenimą įsiveržė skaitmena ir virtualusis pasaulis… Knygų nepamiršau, bet negaliu nesidomėti ir virtualioje erdvėje sklandančia informacija. Kartu gyvenimo tempas greitėja – tad nuolat siekiu tam tikros lygsvaros tarp dėmesio abiem sritims, tradicinei knyginei ir naujajai skaitmeninei.

Draugui, kuriuo pasitikiu, galiu skolinti bet kurią knygą – bet kuo toliau, tuo toks poreikis mažėja…

Manau, tai būtų tiesiog paprasta dokumentika, detektyvo žanro aspektų mano biografijoje tikrai nėra, nors detektyvus skaityti mėgstu…

Man patinkančių knygų neskirstau pagal autorių kilmės šalis. Esu skaičiusi įvairių ir visomis kilmėmis žavėjausi – japonų, ispanų, lietuvių, vokiečių, belgų, anglų, turkų…

Šiuo metu skaitau Kezuou Išigurou (Kazuo Ishiguro) romaną „Klara ir saulė“. Labai dėkoju kolegei už patarimą perskaityti šią knygą – ji tikrai įdomi, turininga, aktuali, teikia daug minčių apmąstymams ir parašyta puikia anglų kalba.