Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Pastaruoju metu skaitau labiau specialią literatūrą, iš kurios galiu pasisemti reikalingos informacijos savo tyrimams. Tačiau vertinga laikau tą knygą, kuri padeda praplėsti žinių horizontą, padėti atrasti ką nors naujo, dar negirdėto ir nežinomo, taip pat suteikti malonumo.
Rekomenduočiau paskaityti Aišės Kulin (Ayşe Kulin) knygą „Sevdalinka“ (UAB Kronta, 2006). Man labai patinka ši rašytoja, bet į lietuvių kalbą yra išverstas tik šis romanas.
Ne, neteko. Kai kuriuos „šedevrus“ kaip ir galima būtų panaudoti židiniui pakurti, bet stengiuosi tokių knygų nepirkti.
Iš dalies, gal daugiau jaunimui.
Manau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga. Mano ir mūsų tėvų kartos žmonėms knyga buvo vertingiausias žinių šaltinis.
Neskolinčiau rankraštinės knygos.
Mistinio romano.
Geografija labai plati, tačiau skaitau daug Turkijos autorių.
Jeigu rašyčiau knygą, tai būtų pačios įvairiausios gyvenimiškos istorijos. O jeigu galėčiau užrašyti sapnus, tai būtų labai neįprastas, kupinas nuotykių siužetas su detektyvo elementais, o kartais – net siaubo istorijomis.
Kai keliauju, visada skaitau detektyvus. Kartais labai patinka grįžti prie jau perskaitytos knygos. Prie tokių priskiriu ir dviejų tomų Nerminos Bezmen romaną „Kurt Seyt & Shura“ ir „Kurt Seyt & Murka“, kurį skaitau originalo – turkų kalba. XIX a. pabaigos (iki 1924 metų) Rusijos ir Turkijos imperijų istorinių įvykių fone Krymo totoriaus Kurto (mirzos Eminovo), rusės Aleksandros (Šuros) Verenskajos ir turkės Miurvet (Mürvet, Murkos) meilės trikampis. Skirtingos kultūros, tradicijos, papročiai, Krymas, Rusija, Turkija…