Rašytojo, keliautojo Gerimanto Statinio mintys

Muzikantas, keliautojas, rašytojas Gerimantas Statinis:
Knyga – tai savitas atskiro žmogaus pasaulis, rašytojo ar jo vaizduojamo personažo gyvenimas ar istorija. Ar galėtume pasakyti, kad viena istorija yra vertingesnė už kitą?

Knyga – tai savitas atskiro žmogaus pasaulis, rašytojo ar jo vaizduojamo personažo gyvenimas ar istorija. Ar galėtume pasakyti, kad viena istorija yra vertingesnė už kitą? Knygoje svarbus pasakotojas, jis gali papasakoti ir labai paprastą istoriją įdomiai. Vadinasi, pasakotojo arba rašytojo stilius ir pasakojimo maniera lemia knygos vertę. Tai gal informatyvu, gal atraktyvu, o gali būti sudėti nuoširdžiausi jausmai ir jie skaitytoją jaudins. Svarbu, ką norima toje knygoje pasakyti, ar tik papasakoti kokią nors istoriją, kurių yra milijardai, ar išskirtinį pamokantį atveją, kuriuo ir žavėsis skaitytojas. Jeigu skaitytojas užvertęs paskutinį knygos puslapį pasako – gera knyga, ji man patiko, tai ir yra knygos vertė, tačiau tai labai subjektyvu. Tiesa, yra dar ir knygos vertė finansine prasme – kiek išleista pinigų ją leidžiant…

Paskutiniu metu renkuosi ne aš, o knyga mane pasirenka ir padiktuoja tai labai paprastos gyvenimo situacijos. Pvz.: keliauju po Naugarduką, aplankau Liubčios pilį, kuri priklausė Nabokovo dėdei, ten lankėsi ir kurį laiką gyveno garsusis „Lolitos“ autorius. Tai signalas, kad ši knyga nori, kad ją perskaityčiau. Vasarojant aplankau Nidoje Tomo Mano namelį – ir po savaitės aš jau su „Budenbrokais“ įsuktas į biurgerių verslo šeimos istoriją. Einu Vilniuje Basanavičiaus gatve pro Romualdo Kvinto skulptūrą „Berniukas su kaliošu“ ir man ji pakužda – „Ar skaitei Romeno Gari knygą Aušros pažadas“? Siūlau mieliems bibliotekininkams išbandyti šį principą, todėl sekite ženklus, knygos jums pakuždės, kuri nori patekti į jūsų rankas.

Taip teko, projektoriui visada tinka pakišti po kojelėmis, kad vaizdas pataikytų į ekraną.

Ne, tai ne kartų problema, tai progresas ir technologijos uzurpuoja žmoniją – tai „išmaniosios eros“ pasekmė. Mano kartos žmonės yra dviejų rūšių (kaip ir XIX a.): skaitantys ir neskaitantys.

Mėgstamiausia šalis – Lietuva, todėl ir jos autoriai…

Dar kartą istorinis romanas…

Iš Čikagos parsivežtą, „Draugo“ 1997 m. išleistą Stasio Daliaus knygą „Kalnų perėjose“.