Tarpukario Lietuvos žurnalistas Vincas Uždavinys (1902–1983) dienoraščiuose užrašydavo beveik kiekvienos savo gyvenimo dienos įvykius. 1919–1925 m. jis mokėsi I Vilniaus vyrų gimnazijoje (nuo 1921 m. – Vytauto Didžiojo gimnazija), tačiau už lietuvišką publicistinę veiklą buvo persekiojamas lenkų valdžios. Dėl to teko išvykti į Kauną, kur jaunuolis įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir pradėjo dirbti Vilniui vaduoti sąjungoje. Būdamas šios organizacijos instruktoriumi važinėjo po Lietuvą, skaitė paskaitas visuomenei ir steigė sąjungos skyrius.

Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas vienas iš Vinco Uždavinio dienoraščių (F183-22), kuriame nuosekliai aprašyta išvyka iš Kauno į Šeduvą ir Rozalimą 1932 m. gegužės 21–22 d. Vaizdinga kalba žurnalistas atskleidžia kelionės traukiniu ir arkliais smulkmenas, komentuoja kraštovaizdį bei vietos pasakojimus, pateikia sutiktų žmonių charakteristikas. Uždavinys smulkiai aprašo visus savo kelionės nuotykius, nors ir ironiškai, bet tuo pačiu geranoriškai pasišaipydamas iš provincijos ir savęs. Aprašymas suteikianemažai informacijos apie tarpukario Lietuvos kasdienybę.

Pasak Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos Rasos Sperskienės, Vilniui vaduoti sąjungos instruktoriaus Vinco Uždavinio kelionės į Rozalimą aprašymas akivaizdžiai atitinka egodokumentams keliamus kriterijus. Jis galėtų būti vertinamas kaip išsilavinusio, bendruomeniškai aktyvaus tarpukario Lietuvos žmogaus mąstymo kultūros atspindys. Be to, dokumentas svarbus Šiaurės Lietuvos vietos istorijos požiūriu, kadangi tokių liudijimų išlikę nedaug.