Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.