Plataus masto Rusijos invazija privertė atsigręžti į istorinius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendrą kultūrinį paveldą, per amžius išlaikytą siekį nepasiduoti agresoriui, kuris bėgant šimtmečiams, liko toks pats.

Per beveik dvejus karo metus radosi daugybė Ukrainą palaikančių medžiaginių ir dvasinių sumanymų, iniciatyvų, skirtų Lietuvos ir Ukrainos ryšiams stiprinti. Knygos – bene geriausiai tai atspindi. Per pastaruosius dvejus metus bibliotekos, leidyklos, muziejai, aukštosios mokyklos darė visa, kad palaikytų kariaujančią Ukrainą: vertė ir leido ukrainiečių rašytojų knygas, kėlė primirštus ukrainiečių klasikus, priėmė laikinai saugoti istorinius eksponatus, finansavo ukrainiečių studentų mokslus.

Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą, kurioje surinkta dauguma fonduose saugomų leidinių apie Ukrainą bei Lietuvos–Ukrainos ryšius. Parodoje įvairiais atžvilgiais pristatyta Ukrainos istorija, kultūra, religija, mokslas, ieškota Lietuvos ir Ukrainos sąlyčio taškų. Ieškant minėtų leidinių, rasta gerokai daugiau nei keli šimtai vienetų, tačiau dalies jų sąmoningai atsisakyta dėl kartojimosi (keli tos pačios knygos leidimai), dar dalis leista sovietmečiu, kas šiandieniniam skaitytojai nebėra patrauklu. Paieškų kelias vedė nuo vienos knygos iki kitos. Viena tema siūlė kitas.

Paroda chronologiškai apima nuo XVI iki XXI amžiaus – nuo sąsajų su LDK laikais iki 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Iš retesnių parodai atrinktų leidinių – ir K. Ostrogiškio sūnaus pastangomis išleista „Ostrogo biblija“ (1581) – pirmas visos Biblijos vertimas į bažnytinę slavų kalbą; lviviečio Meletijaus Smotrickio Vievyje išleista „Taisyklingos sintagmatikos slavų gramatika“ (1619 m.), padėjusi dabartinės slavų kalbotyros terminijos pagrindus ir įtvirtinusi bažnytinės slavų kalbos normas; į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ dokumentinio paveldo registrą įtraukta 1690 m. lotynų kalba sukurta panegirika „Amžinosios šlovės kapitolijus“ („Capitolium perennis gloriae“); 1837 m. revoliucine laikyta knyga „Dniestro undinės“, tuometinės Austrijos imperijos uždrausta ir naikinta, – joje surinktos liaudies dainos, vietos tarme rašyti eilėraščiai, straipsniai istorine tematika.

Prisimintos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos ir Ukrainos istorijoje.

Parodą sudaro įvairaus žanro knygos: biografija, publicistika, dalykinė literatūra, poezija ir t. t. Ekspozicija praturtinta įdomesnių fotografijų, litografijų, atvirukų vaizdais.

Lina Anušauskienė ir Rūta Kazlauskienė