Įvadas. Valstybinės reikšmės statusą turinčios Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (toliau – Vrublevskių biblioteka) Retų spaudinių skyriuje saugoma per 360 tūkstančių kilnojamųjų kultūros vertybių, iš kurių itin reikšmingą dalį sudaro senųjų (XV–XVIII a.) knygų paveldas. 1913 metais bibliofilo ir advokato Tado Vrublevskio pastangomis įkurtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugijos fondo pagrindu 1941-aisiais įsteigta Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka (Narbutas 2015, 17, 24) savo dokumentinio paveldo rinkinius pildė institucinėse ir dvarų bei asmenų (mokslininkų, kultūros darbuotojų) bibliotekose sukauptomis vertybėmis. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, 1945 metais Lietuvos mokslų akademijai buvo perduota dalis likviduoto Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus (toliau – Muziejus) turto.

Lemtingi Antrojo pasaulinio karo išvakarių, karo metų ir pokario įvykiai buvo pragaištingi ir šiai, ir įvairioms kitoms Vilniuje veikusioms atminties institucijoms: Strašūno viešajai bibliotekai (įsteigta 1892, panaikinta 1940), Vilniaus mokslo bičiulių draugijai (įsteigta 1906, panaikinta 1940), Lietuvių mokslo draugijai ir jos bibliotekai (įsteigtos 1907, panaikintos 1938), Gudų mokslo draugijai (įsteigta 1918, panaikinta 1939), Žydų mokslo institutui YIVO (įsteigtas 1925, perkeltas į Niujorką 1940), Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugijai (įsteigta 1932, panaikinta 1939) ir kt. Visos minėtos atminties institucijos sulaukė gausių istoriografinių bei kultūrologinių tyrimų (Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1900–1940 1998; Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1944 1999; Vilniaus kultūrinis gyvenimas: Draugijų reikšmė 1900–1945 2008; Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis 2001 ir kt.). Muziejui ir jo bibliotekai iki šiol tokio mokslininkų dėmesio irgi skirta, tačiau jame saugotas dokumentinis paveldas turinio ir sudėties požiūriu beveik netirtas.

Muziejaus pavadinimas. Muziejaus pavadinimas „Беларускi музей iм. Iвана Луцкевiча“[1] į lietuvių kalbą verčiamas nevienodai: Gudų (arba Baltarusių) Ivano Luckevičiaus muziejus. Verta atkreipti dėmesį į pastaruoju metu ypač suaktyvėjusius svarstymus dėl Baltarusijos ir jos gyventojų įvardijimo lietuvių kalba. Juos atspindi ir 2021 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raginimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijai dar sykį grįžti prie šio klausimo, atsižvelgiant į istorikų komentarus. Komisijos išvada, kad „pavadinimas baltarusių (gudų) kalba Беларусь turi dvejopus atitikmenis lietuvių kalboje – Baltarusija ir Gudija“ (VLkK 2021), patvirtino anksčiau išsakytas nuostatas, jog abi formos esančios teisingos. Atsiliepdamas į tokį dviprasmišką sprendimą, istorikas Rūstis Kamuntavičius įtaigiai pagrindė teiginį dėl „platesnio Gudijos ir siauresnio Baltarusijos“[2] pavadinimo vartojimo specifikos, nulemtos dviejų kaimyninių valstybių istorinės raidos. Mat tarpukariu į rytus nuo Lietuvos esantis kraštas buvo vadinamas Gudija, o Baltarusijos pavadinimas lietuvių kalba įtvirtintas sovietmečiu, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (Kamuntavičius 2021a, 19–20).

Muziejaus paveldas Vrublevskių bibliotekoje ne sykį buvo pristatytas visuomenei. Paskutinis iškilmingas minėjimas 2021 metais buvo skirtas Muziejaus įsteigimo šimtmečiui. Ta proga Bibliotekos vestibiulyje buvo surengta paroda „Šventa tai vieta: Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejui Vilniuje – 100“. Anksčiau pradėtų rinkti duomenų apie Muziejaus senąsias knygas, saugomas Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje, pagrindu buvo parengtas pranešimas „Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ ir paskelbtos tezės (Narbutienė 2021a; anglų kalba: Narbutienė 2021b). Rengiant šį tekstą nuspręsta pasirinkti tradicinį lietuvišką atitikmenį – Gudija, (gudų), nors, cituojant istoriografinius šaltinius, neišvengiamas ir kitas vertinys – Baltarusija, (baltarusių).

Gudų muziejaus Vilniuje pavadinimas turėjo ne vieną variantą. Tai liudija ir Lietuvos valstybės centrinio archyvo „Pažyma apie Baltarusių mokslo draugijos ir Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje fondą NR. 281“, kurioje nurodyti fondo sudarytojų pavadinimo pasikeitimai tam tikrais laikotarpiais: 1. Baltarusių mokslo draugija (Białoruskie Towarzystwo Naukowe, Беларускае навуковае таварыства; 1918-01-26–1939-10-26); 2. Baltarusių muziejus Vilniuje (Muzeum Białoruskie w Wilnie, Беларускi музей y Biльнi; 1921–1922 m.), Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejus Vilniuje (Muzeum Białoruskie im. Jana Łuckiewicza w Wilnie, Беларускi музей iм. Iвана Луцкевiча y Biльнi; 1922 m. – 1939-10-26), Baltarusių muziejus Vilniuje (Беларускi музей y Biльнi; 1940-10-12–1944 m.), Vilniaus gudų muziejus (Weissruthenisches Museum, Biленскi беларускi музэй; 1941–1944 m.), Baltarusių muziejus Vilniuje (Беларускi музей y Biльнi; 1944–1945 m.) (Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2012)[3].

Apie Muziejų. 1921 m. Vilniuje įkurto ir Ivano Luckevičiaus vardu pavadinto Gudų muziejaus atsiradimo ir gyvavimo istorija atspindi ypatingą keliatautės Lietuvos sostinės kultūros gyvybingumą. Šio Muziejaus pagrindą sudarė istoriko, archeologo, bibliofilo ir aktyvaus Vilniaus gudų visuomenės veikėjo Ivano Luckevičiaus (Iван Луцкевiч, 1881–1919) sukauptas dokumentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, taip pat įvairūs archeologinių ekspedicijų metu jo įgyti eksponatai, padovanoti 1918 m. įkurtai Gudų mokslo draugijai.

Taip pavadinto Muziejaus iniciatorius buvo anksti mirusio I. Luckevičiaus brolis Antonas Luckevičius (Антон Луцкевiч, 1884–1942) – rašytojas, literatūros kritikas, publicistas, gudų visuomenės ir politikos veikėjas, nuo pat įsteigimo 1921 metais iki 1939-ųjų buvęs šios atminties institucijos pirmininku. Muziejaus steigimą parėmė Vilniaus stačiatikių vyskupija, nemokamai suteikusi patalpas Bazilijonų vienuolyno pastate (Aušros Vartų g. 7 ir 9).

Pirmosios žinios apie Muziejaus ištakas paskelbtos dar prieš oficialų jo įsteigimą. 1920 metais Vilniuje išėjo knygelė (Памяцi Iвана Луцкевiча 1920), skirta pagerbti prieš metus mirusį I. Luckevičių. Joje aprašomi šio 1881 m. birželio 9 dieną Šiauliuose gimusio gudų šviečiamosios veiklos entuziasto gyvenimas, pomėgiai ir atlikti darbai. Periodinėje Vilniaus krašto spaudoje ne sykį buvo pranešama apie Muziejaus veiklą. 1930 m. monografinės apybraižos lenkų kalba „Vilnius ir Vilniaus kraštas“ pirmajame tome paskelbtame Vilniaus universiteto mokslininko Seweryno Wysłoucho straipsnyje, skirtame Vilnijos gudams, pateikiama duomenų ir apie Muziejų, ir jo biblioteką (Wysłouch 1930, 1:258–259). 1933 metais atskira knygele išleistas Gudų mokslo draugijos metininke publikuotas apžvalginis A. Luckevičiaus straipsnis (Луцкевiч 1933). Tai pati informatyviausia to meto publikacija apie šią atminties instituciją. Lakoniška žinute apie Gudų Jono Luckevičiaus vardo muziejų, „kuriame galima rasti ir mūsų tautos praeities liekanų“, supažindinami 1938 metais Kaune išėjusio Vadovo po Vilnių (Vadovas 1938, 8) skaitytojai[4].

Apie šį Muziejų vėl pradėta kalbėti praėjus kone pusei amžiaus po jo likvidavimo. Pirmiausia tai susiję su Lietuvoje prasidėjusiu Atgimimu, įkvėpusiu tautines mažumas burtis, gaivinti praeities ir puoselėti dabarties kultūrą. 1988 m. gruodžio 8 d. Vilniuje buvo įkurta Gudų kultūros draugija. Vienas iš šios draugijos iniciatorių Liavonas Luckevičius (Antono sūnus) Minske leidžiamame laikraštyje paskelbė straipsnį apie 1921–1945 metais Vilniuje veikusį Gudų nacionalinį muziejų (Луцкевiч 1991). Šioje publikacijoje galbūt pirmą sykį buvo išsamiai atskleista Muziejaus istorija nuo pat jo atsiradimo iki panaikinimo, aptariant jo steigimo ir gyvavimo aplinkybes, veiklos tikslus ir pobūdį, taip pat sukauptų kolekcijų turinį.

Ideologiniame gudų tautos ir kultūros atgimimo kontekste atsirado nedidelė knygelė, skirta Gudijos bažnyčios ir civilinės istorijos dokumentiniams paminklams, buvusiems I. Luckevičiaus muziejaus rinkiniuose, aptarti. Šio Minske rotaprintu išspausdinto veikalo autorius – daug kam Lietuvoje žinomas mokslininkas, tiriantis gudų raštijos istoriją, Jurijus Labyncevas (Лабынцев 1993). Pagrindinis dėmesys jame sutelkiamas į rankraštinių dokumentų paveldą, saugomą Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus fonduose.

Apie Ivano Luckevičiaus gudų muziejų atsirado publikacijų ir lietuvių spaudoje. 1994 m. pirmajame tęstinio mokslinių straipsnių rinkinio Kultūros paminklai tome paskelbtas Romualdo Samavičiaus tyrimas apie senuosius Vilniaus tautinių bendrijų paminklus – kai kuriuos pirmojoje XX a. pusėje įsteigtus muziejus. Jame pateikti svarbiausi faktai apie Gudų (Baltarusių) muziejų: jį kūrusias asmenybes, ten sukauptų istorinių vertybių turinį ir apimtis. Remiantis gausia archyvine medžiaga, atskleista Muziejaus ir jo bibliotekos likvidavimo istorija (Samavičius 1994, 70–71). Itin išsamūs Nastazijos Keršytės (Keršytė 2014) ir Henrykos Ilgievič (Ilgievič 2017) straipsniai. Naujausiose publikacijose pateikti vertingi archyvinių dokumentų, saugomų Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, tyrimai, atskleidžiantys Muziejaus gyvavimo ir panaikinimo faktus, išnagrinėtos aplinkybės, lėmusios būtent tokį jo likimą.

Tarpukario lenkų valdžia, Muziejui nuo įkūrimo skyrusi nedidelę piniginę išmoką, 1938 m. nustojo jį šelpti. Institucijos veikla buvo palaikoma Gudų mokslo draugijos narių lėšomis, rinkliavomis ir visuomenės geranoriškumu. 1939 metais prasidėjusi Vilniaus muziejų pertvarka (Keršytė 1999, 176–182) lėmė visišką Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus likvidavimą 1945 metais. Nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. birželio 15 d. Muziejus, kuriam iki 1941 m. vadovavo Vilniaus universiteto absolventas, etnografas, 1936–1939 m. dirbęs Valstybinėje Vrublevskių bibliotekoje, o 1939 m. rugsėjo 18 – lapkričio 4 d. buvęs jos direktoriumi, Marijanas Pieciukevičius (Marjan Pieciukiewicz, 1904–1983) buvo pavaldus Lituanistikos institutui[5]. 1941 m. liepos 7 d. Lietuvos TSR mokslų akademija, vadovaujama Mykolo Biržiškos, Muziejaus direktoriumi paskyrė gudų literatūrologą, leidėją, visuomenės ir kultūros veikėją Janką Šutovičių (Янкa Шутовiч, 1904–1974). Šio paskutiniojo Muziejaus direktoriaus (1941–1944) atsiminimai 1995 m. buvo paskelbti Minske ėjusiame žurnale Спадчына („Paveldas“). Jausmingoje, bet objektyvioje, dokumentais grįstoje esė pasakojama apie šios atminties institucijos kūrimą, joje dirbusius žmones, jos sunaikinimą ir kolekcijų likimą (Шутовiч 1995)[6].

Vokiečių okupacijos metu (1944 m. pr.) Muziejus perkeltas į Vilniaus dailės instituto patalpas (Šv. Onos g. 4). Ten gyvavo iki visiško jo uždarymo 1945 m. Dalis dokumentų buvo paslėpta Šv. Mykolo bažnyčios, kurios klebonas buvo aktyvus gudų visuomenės ir politikos veikėjas Adamas Stankevičius (Адам Станкевiч, 1892–1949), rūsiuose. Vilnių vėl okupavus sovietams, atsirado viltis, kad Muziejus atgis – 1944 m. spalio 6 d. net buvo išduotas leidimas persikelti į patalpas Kosciuškos g. 36. Tačiau jo likimas netrukus buvo nuspręstas sovietų Lietuvos švietimo liaudies komisariato potvarkiu sudarant specialią komisiją, kurios veikloje dalyvavo ir sovietų Baltarusijos atstovai, reikalavę Muziejų perkelti į Minską. 1945 m. birželio vidury Muziejaus likvidavimo komisija baigė savo darbą. Gudų Ivano Luckevičiaus muziejaus eksponatai buvo padalinti Lietuvos ir Baltarusijos atminties institucijoms (Keršytė 2014, 218–221).

Dokumentinis Muziejaus paveldas Vrublevskių bibliotekoje. Šiandien šios atminties institucijos paveldo likučiai saugomi Vilniuje: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve (Keršytė 2014, 221), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve (Žičkienė 2006) ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Dokumentai, anksčiau buvę Lietuvos mokslų akademijos archyve, perduoti Lietuvos valstybės centrinio archyvo žinion.

Neturime tikslių duomenų, kiek, kokių leidinių ir kam buvo perduota. Įvairuoja ir informacija apie Muziejaus bibliotekoje buvusių leidinių kiekį: jo gyvavimo laiku buvo minima, kad joje esama apie (arba per) 14 tūkstančių knygų (Луцкевiч 1991, 14; Лабынцев 1993, 14). Informaciniame leidinyje apie bibliotekas nurodoma, kad 1937 m. Muziejaus bibliotekoje buvo 10 985 leidiniai: 9 669 knygos ir 1 316 žurnalų (Biblioteki na wschodnich ziemiach 1998, 612). R. Samavičiaus tyrimo duomenimis, 1941 m. vasarį, kai Muziejus buvo priskirtas laikinai Lituanistikos instituto globai, jos inventoriniame sąraše būta 6 870 tomų knygų (Samavičius 1994, 71[7]).

Kiek iš tiesų Muziejaus likvidavimo ir perdavimo metu jame būta kultūrinių vertybių – ypač tokiomis sudėtingomis suiručių aplinkybėmis, – matyt, neverta spėlioti, o tuo labiau tikėti buvus kokių nors kruopščiai parengtų perdavimo-priėmimo aktų. Vienas iš tokių dokumentų, liudijančių, kaip buvo perduoti Muziejaus turtai, būtų „Vilniaus Baltarusių Muziejaus dailės eksponatų, bibliotekos, archyvo ir inventoriaus Lietuvos TSR Mokslų Akademijai Perdavimo-priėmimo aktas, surašytas 1945 metų rugpjūčio 1 dieną tarp Vilniaus Baltarusių Muziejaus direktoriaus PETRULIO Juozo ir Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Įgaliotinio – Vilniaus Etnografinio Muziejaus direktoriaus DRĖMOS Vlado“[8]:

„II. Biblioteka – 20.278 tomai:

a) Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje Centro Bibliotekoje patalpinta du sklidini 2 tonų sunkvežimiai knygų bendru tomų skaičiumi apie 20.000
b) Vilniaus Etnografinis Muziejus gavo parankinei bibliotekai 243 tomus
c) Tautosakos archyvas – 35 tomus knygų ir tautosakinį bei muzikinį archyvą.
Bendras Vilniaus Baltarusių Muziejaus ir eksponatus liečiantis archyvas perduotas Vilniaus Etnografiniam Muziejui, gi bibliotekos visa knygvedyba, katalogai ir archyvas – Mokslų Akademijos Centro bibliotekai.“ (lap. 6).

Rankraštinis Vrublevskių bibliotekoje saugomas Muziejaus paveldas yra sulaukęs nemenko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos tyrėjų dėmesio, o išsamesnio senojo spausdintinio Muziejaus paveldo tyrimo iki šiol neturime. Ir tai neturėtų stebinti, nes, norint atskleisti šį palikimą, reikia daug laiko ir pastangų. Taip yra ir dėl to, kad po Muziejaus likvidavimo perduotos knygos ir kiti spaudiniai (periodika, atlasai, žemėlapiai ir kt.) buvo išskaidyti po įvairius fondus, trumpai juos aprašius ir nenurodžius jų kilmės, iš kur gauta. Tad iki šių dienų iš Muziejaus gauti XV–XX a. archyviniai dokumentai ir rankraštinės knygos saugomi Bibliotekos Rankraščių skyriaus Vilniaus baltarusių fonde (F21), senieji spaudiniai – Retų spaudinių skyriuje, o naujesni (XIX–XX a. pirmosios pusės) leidiniai surado vietą Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyriaus saugykloje.

Iki šios dienos apie spausdintinį Muziejaus paveldą buvo kalbėta dviejose publikacijose. 1983 m. paskelbtoje buvusios Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Elenos Kozlovskos senųjų kirilinių knygų apžvalgoje minima, kad 44 tokios knygos gautos iš Gudų muziejaus (Козловская 1983, 212). 2001 m. šių eilučių autorė buvo parengusi pranešimą[9] apie senuosius Muziejaus leidinius, saugomus Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. Tuo metu buvo pavykę išsiaiškinti 104 knygas.

Tyrimo tikslas ir metodologija. Remiantis Retų spaudinių skyriaus proveniencijų kartoteka, internetiniu Bibliotekos katalogu bei Rankraščių skyriuje saugomu archyviniu senųjų spaudinių katalogu, taip pat spausdintais istoriografiniais šaltiniais, naujame tyrime siekiama identifikuoti ir nustatyti tikslų Muziejaus knygų, saugomų dabartinėje Vrublevskių bibliotekoje, skaičių. Tad reikalinga aptarti Muziejaus turto parceliavimo dokumentaciją ir įvertinti prieinamų šaltinių patikimumą bei išsamumą.

Visų pirma, kyla klausimas, kiek senųjų knygų būta Muziejaus bibliotekoje ir kiek iš tikrųjų buvo perduota Mokslų akademijai? Atsakyti nėra paprasta. Pirmose glaustose žiniose apie turtingą Muziejaus senųjų spaudinių kolekciją (Луцкевiч 1933, 16) jokių statistinių duomenų nenurodoma. Lituanistikos institutui 1940 metų gruodį perėmus Muziejų, nustatyta, kad jame saugomi 502 suinventorinti senieji spaudiniai (Samavičius 1994, 71; Keršytė 2014, 219). Tačiau dar prieš šį patikrinimą enkavėdistai, dalyvaujant kai kuriems Muziejaus atstovams, išsirinko ir išvežė nemažai vertingų dokumentų, tarp jų – ir knygų (Keršytė 2014, 218). Turint omenyje Muziejaus likvidavimo keičiantis valdžioms aplinkybes – ypač tą, jau minėtąjį, manytina, paskubomis 1945 m. rugpjūčio 1 d. surašytą perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodytas kiekis „du sklidini 2 tonų sunkvežimiai knygų bendru tomų skaičiumi apie 20.000“, nereikėtų viltis rasti teisingų statistinių duomenų. Vis dėlto bent apytiksliai galima nuspėti: anuometinei Mokslų akademijos Centrinei bibliotekai perduota ir dabar saugoma per 400 senųjų knygų (Лабынцев 1993, 16), o Muziejuje iki jo sunaikinimo būta daugiau nei 600 senųjų spaudinių ir retų knygų (Лабынцев et Щавинская 2012, 111).

Čia nagrinėjamai temai svarbus bendras dviejų gudų raštijos ir dokumentinio paveldo tyrėjų pranešimas „Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus senosios spausdintos cimelijos“, perskaitytas tarptautiniame baltarusistų kongrese, vykusiame Minske 2010 metų gegužę, ir paskelbtas 2012 m. Kongreso medžiagos rinkinyje. Straipsnio autoriai kalba apie mokslinės 1945 m. likviduoto Muziejaus rekronstrukcijos būtinybę, pripažindami, kad tai padaryti esą sudėtinga. Teigiama, kad, remdamiesi daugelį metų trunkančiais savo tyrimais įvairių šalių institucijose, kuriose išsklaidytas Muziejaus paveldas, jie mato galimybę pateikti gana tikslią vienos iš vertingiausių ir brangiausių Muziejuje buvusių kolekcijų apžvalgą (Лабынцев et Щавинская 2012, 112). Sprendžiant iš skelbiamo teksto pavadinimo, tokia kolekcija yra senosios spausdintos cimelijos[10]. Pagrindiniu (ir vieninteliu) šaltiniu, neskaitant literatūros sąrašo, nurodytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų knygų (sic! ne spaudinių) skyrius (rus. santrumpa: ОРК). Chronologiniu principu, pradedant inkunabulu ir baigiant 1825 metais Počajive išspausdintu giesmynu, glaustai aptarta apie 30 knygų, iš kurių penkios – su nurodytais saugojimo Vrublevskių bibliotekoje šifrais. Nors kitų cimelijų šifrai nenurodyti, bet kone visos jos (su Muziejaus proveniencija) saugomos Bibliotekoje.

Vlado Drėmos katalogas. Labai svarbus tyrimo šaltinis – Rankraščių skyriaus Vilniaus baltarusių fonde (F21) saugomas Vlado Drėmos sudarytas senųjų spausdintų knygų, esančių Gudų muziejuje, vandenženklių katalogas (Drėma 1943), kurį dar 2010 metais paskelbtame straipsnyje apie šį LDK rankraštinių ir spausdintų knygų meno tyrėją yra aptarusi senosios Lietuvos raštijos specialistė Rima Cicėnienė (Cicėnienė 2010, 80).

Dailės istorikas, tapytojas, grafikas Vladas Drėma (1910–1995), pakviestas Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus direktoriaus J. Šutovičiaus, 1941–1944 m. dirbo šios atminties institucijos fondų saugotoju. 1943 metais jis parengė Muziejaus bibliotekoje saugomų senųjų spaudinių katalogą, iliustruotą savo pieštais šiuose leidiniuose esančiais vandenženkliais (857 piešiniai). Dviejų dalių (sąsiuvinių) kataloge gudų kalba V. Drėma kaligrafiškai didžiosiomis raidėmis pateikė 411 numeruotų aprašų pagal schemą: knygos pavadinimas, autorius, leidėjas su išleidimo vieta, išleidimo metai, apimtis, formatas, fizinių duomenų (šriftų, popieriaus, įrišo) apibūdinimas. Kiekvienas numeris lydimas apvalaus antspauduko su įrašu: MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKA[11]. Pirmojoje dalyje (sąsiuvinyje) aprašyta 318 numeruotų knygų su 690 piešinių. Šios dalies pabaigoje įrašyta, kada baigta pildyti: PIERŠAJA ČASTKA KATALOHU STARADRUKAŬ // SPISANAJA VLADASAM DREMAJ I ZAKONČA- // NAJA DNIA 6-HA ŽNIŬNIA 1943 HODU (liet. „Pirmoji senųjų spaudinių katalogo dalis, surašyta Vlado Drėmos ir baigta 1943 metų rugpjūčio 6 dieną“) ir įspaustas tas pats apvalus antspaudukas (Drėma 1943, 1, lap. 96v). Antrojoje dalyje aprašytas 91 numeruotas spaudinys (Nr. 319–411) su 167 piešiniais. Šios dalies katalogo pradžioje taip pat didžiosiomis raidėmis Drėma gudiškai užrašė, kad darbą baigęs 1943 m. spalio 11 d. Čia ir katalogo pabaigoje įspaustas jau kitas apvalus Muziejaus antspaudas trimis kalbomis: gudų, vokiečių ir lietuvių (Biленскi Беларускi Музэй // Weissruthenisches Museum in Wilna // Vilniaus Gudų Muziejus). Aprašai pateikti tokia pat tvarka kaip ir pirmajame sąsiuvinyje.

Nagrinėjant statistinius duomenis, svarbi apskaitos objekto samprata. Remiantis bibliotekos dokumentų fondo organizavimo rekomendacijomis (Ivaškevičienė 2014, 34–35), šiame tyrime visi savarankiškai apipavidalinti poligrafiniai senieji spaudiniai, įrišti atskirai ar konvoliutuose, apskaitomi fiziniais vienetais (egzemplioriais), sinonimiškai vartojant senųjų knygų sąvoką. Tad ir kiekvienas daugiatomio tomas laikomas atskiru fiziniu vienetu (egzemplioriumi). Patyrinėjus Drėmos katalogo įrašų numeraciją ir palyginus su Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje išlikusiais egzemplioriais, matyti, kad tokios pat apskaitos politikos laikytasi ir tvarkant senąsias Muziejaus bibliotekos knygas (arba bent jų dalį). Dauguma jų ta pačia Drėmos rašysena pažymėtos tokiais pat numeriais, kuriais jie aprašyti ir kataloge.

Pagal amžius senųjų spaudinių kataloge yra: XV a. – 1, XVI a. – 24, XVII a. – 93, XVIII a. (su spėjamu keleto XIX a. spaudinių skaičiumi) – 293. Iš viso – 411. Kita vertus, matyti, kad ne visi senieji spaudiniai, kurie su Muziejaus proveniencija šiandien saugomi Vrublevskių bibliotekoje, Drėmos buvo aprašyti. Garbingą pirmojo numerio vietą kataloge užima kiriliškosios spaudos pradininko Švaipolto Feolio apie 1493 m. (įraše nurodomi 1483 m.) Krokuvoje išleista bažnyčios praktikai skirta Триодь цветная. Šis knygos aprašas iliustruotas keturių vandenženklių piešiniais. Antruoju numeriu įrašyta 1519 m. Pranciškaus Skorinos Prahoje išleistos knygos Бивлия Руска 4-oji dalis (tik išleidimo metai nurodyti 1517-ieji.). Įdomu pastebėti, kad šios knygelės popierius be vandenženklių – tad aprašas nėra toks puošnus, kaip dauguma kitų. Trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju numeriais aprašyti XVI a. Vilniaus leidiniai, pradedant 1596 m. Vilniaus Šv. Dvasios brolijos spaustuvėje rusėnų ir lenkų kalbomis išleistu poleminiu Stačiatikių Bažnyčios pamokslininko Stepono Zizanijaus veikalu Казанье святого Кирилла, baigiant Vilniuje, Mamoničių spaustuvėje, 1588 m. išėjusiu Trečiuoju Lietuvos Statutu[12]. Toliau eina XVI amžiaus spaudinių, išleistų už Lietuvos ribų, aprašai, tačiau chronologinės sekos pagal metus nesilaikoma. Nors spaudinių numeracija rodytų nuostatą juos aprašyti pagal amžius, vis dėlto pasitaiko, kad įsiterpia ir kitų amžių leidinių. Esama įrašų, kur išleidimo datos nenurodomos (ir tai neturėtų stebinti, nes dalis knygų defektinės, stokojančios ne tik antraštinių lapų, bet ir pradžios bei pabaigos), tad keblu juos ne tik identifikuoti, bet ir priskirti kuriai nors amžiaus grupei. Pavyzdžiui, be išleidimo duomenų pateikto įrašo Nr. 328 paraštėje jau kito asmens ranka (V. Frolovienės) pieštuku įrašyta pastaba: „kn. 19 a. priskirta prie naujų k.“ Matyti, kad su katalogu buvo dirbta, atliekant gautų egzempliorių patikrą ir varnele pažymint prie kiekvieno numerio skaičiaus. Tik ties keturiais iš jų brūkšteltas minuso ženklas. Iš tiesų, 1946 m. gegužės 15 d. tokia patikra buvo baigta: antrojo sąsiuvinio pradžioje įdėtas V. Frolovienės pasirašytas „Buv. Ivano Luckevičiaus Vilniaus gudų muziejaus bibliotekos senų spaudinių dingusių knygų sąrašas“, kuriame ir išvardyti tie keturi prarastieji spaudiniai. Peršasi išvada, kad visi kiti leidiniai Bibliotekos Senų, retų knygų sektoriaus fonduose buvo. Tai liudytų ir 1948 m. Sektoriaus, kuriam tuomet vadovavo V. Frolovienė, ataskaitoje nurodyta pastaba, kad Gudų muziejaus 407 knygos beveik sutvarkytos (Rauckytė-Bikauskienė 2011, 83). Vis tik visiškai pasikliauti šiuo „aktu“ vargu ar galima. Mat minuso ženklu pažymėto 368 numerio Atlas novus sive Tabulae geographicae totius orbis (Augsburgas, 1782) egzempliorius šiandien saugomas Retų spaudinių skyriaus kartografijos rinkinyje [K3-70]. Tad išlieka tolesnių tyrimų, nustatant Drėmos kataloge aprašytus leidinius, perspektyva.

Katalogo įrašų paraštėse daug kur (bet ne visur) pieštuku nurodytas dar vienas svarbus atributas – pieštuku įrašytas ženklas C[13] su atitinkamu skaičiumi. Taip pažymėti ir kone visi Vrublevskių bibliotekoje esantys senieji Gudų muziejaus bibliotekos egzemplioriai: su Drėmos katalogo numeracija ir egzemplioriaus pradžioje (priešlapyje ar antraštiniame lape) dažniausiai raudonu (kartais kitos spalvos) įrašytu C su skaičiumi.

Bibliotekoje saugomo iš Muziejaus perimto spausdintinio paveldo bruožai. Remiantis Drėmos katalogo bei kitų šaltinių analize, šiuo metu senųjų (XV–XVIII a.) knygų iš Gudų muziejaus bibliotekos kolekcijos pavyko identifikuoti 224 fizinius vienetus (208 pavadinimai): XV a. – 8, XVI – 21, XVII a. – 47, XVIII a. – 148. Šie, kad ir negalutiniai, statistikos duomenys rodo, kad Drėma savo kataloge aprašė ne visus senuosius spaudinius. Kodėl taip atsitiko, lieka tik spėlioti. Šiaip ar taip, į katalogą nepateko dar 2 inkunabulai ir leidybinis 5 inkunabulų konvoliutas. Trijų iš dvidešimt keturių Drėmos kataloge aprašytų XVI a. knygų nepavyko nustatyti. Beveik visi, išskyrus vieną defektinį (be antraštinio lapo) [R-16/4], mūsų rasti XVI a. egzemplioriai turi katalogo numerį. Kol kas nepavyko išsiaiškinti, ar visi nustatyti Muziejaus proveniencijos XVII–XVIII a. leidiniai užfiksuoti Drėmos kataloge. Kita vertus, kataloge esantys aprašai ne visuomet yra tikslūs, ypač defektinių, neturinčių antraštinių lapų ar išleidimo duomenų leidinių. Tad jiems išsiaiškinti reikalingos nemenkos pastangos ir didelės laiko sąnaudos.

Muziejaus knygos ir kiti spaudiniai (periodiniai leidiniai, žemėlapiai ir atlasai), perduoti LMA Vrublevskių bibliotekai, šiandien saugomi Retų spaudinių ir Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrių saugyklose. Didelė jų dalis yra vienetiniai Bibliotekos fondų egzemplioriai. Retų spaudinių skyriuje saugomo Muziejaus senųjų knygų paveldo leidinių, kurių anksčiau čia nebuvo, yra daugiau nei šimtas pavadinimų. Iš jų – apie 20 raritetų ir unikumų, reikšmingai papildžiusių dabartinės LMA Vrublevskių bibliotekos fondus.

Šioje atminties institucijoje buvusių senųjų knygų, kurias šiuo metu esame nustatę, rinkinys pasižymi kalbų ir temų įvairove. Daugiausia jų (apie 45 proc.) išspausdinta lenkų kalba (94 pavadinimai). Bažnytine, senąja slavų (rusėnų) ir rusų kalbomis (kirilika) išspaudintų knygų rasta 57 (apie 27 proc.), lotynų kalba – 51 (apie 24 proc.), po keletą leidinių randame prancūzų (3), vokiečių (2) kalbomis, vienas inkunabulas – čekų kalba. Kai kuriuose jų yra ir tekstų kitomis – senąja graikų, hebrajų, lietuvių – kalbomis[14].

Nors pagrindinis Gudų muziejaus tikslas buvo LDK istorinio, archeologinio ir dokumentinio paveldo artefaktų kaupimas, jo bibliotekoje būta įvairaus turinio literatūros. Tad ją galėtume laikyti universalia, daugelį skirtingų poreikių tenkinančia biblioteka. Ji buvo komplektuojama ne vieną dešimtmetį, o senų ir retų knygų branduolį sudarė ne tik I. Luckevičiaus sukauptos retenybės, bet ir kitų gudų kultūros paminklų saugotojų ir puoselėtojų sukauptas ir Muziejui padovanotas turtas. Vienas iš jų – Jevdokimas Romanovas (1855–1922) – Gudų muziejaus Vilniuje pirmtako įkvėpėjas (Лабынцев 2012), turėjęs turtingą cimelijų kolekciją (Лабынцев et Щавинская, 2012, 111). Nors kol kas nepavyko surasti šio asmens knygos nuosavybę liudijančių ženklų, tačiau Retų spaudinių skyriuje saugomuose Gudų muziejaus egzemplioriuose apstu priklausomybę ankstesniems savininkams liudijančių pėdsakų: įrašų, antspaudų, ekslibrisų ir net superekslibrisų.

Sudėtinga pasakyti, kaip Muziejaus bibliotekos fondai buvo sutvarkyti ir aprašyti. Tuo labiau sunku nuspėti, kokiu principu jie buvo susisteminti. Ir iš viso ar buvo? Straipsnyje aptariamas senųjų (XV–XVIII a.) knygų paveldas, pagal temą ir paskirtį suskirstytas į dvi pagrindines grupes: religinės paskirties leidinius ir pasaulietinę literatūrą. Atrodo, atsižvelgus į Muziejaus bibliotekos turinio universalumą, toks leidinių klasifikavimas priimtiniausias[15]. Kiekybiniu santykiu šios grupės yra beveik lygios.

Religinės paskirties leidinių – Biblijos (ir jos dalių), liturginių knygų (apeigynų, mišiolų, maldynų, psalmynų), teologijos, devocinės bei hagiografinės literatūros, Bažnyčios istorijos, regulų ir kitų dokumentų – nustatyta 103 pavadinimai. Pačios seniausios Muziejaus proveniencijos spausdintinės knygos yra dvi Biblijos lotynų kalba – 1488 m. Prahoje čekų kalba išleista Biblia Bohemica [I-33] (Feigelmanas 1975, 118, įr. 93) ir 1491 m. Bazelyje išspausdinta Biblia Latina [I-30] (Feigelmanas 1975, 113, įr. 84). Tiek vienoje, tiek kitoje gausu rankraštinių įrašų (marginalijų), ankstesnę provenienciją liudijančių knygos ženklų. Vienas iš „Lotyniškosios Biblijos savininkų“ – Polocko graikų apeigų katalikų arkivyskupas Antonis Sielawa (apie 1583–1655). Tai rodo 1626 metų nuosavybės įrašas. Į Muziejų ši Biblija pateko iš Žyrovičų bazilijonų vienuolyno. Paminėtinas ir 1519 m. P. Skorinos Prahoje išleistos „Rusėnų Biblijos“ egzempliorius [R-16/1][16].

Religinės paskirties leidinių grupei priskirtinas ir Drėmos kataloge pirmuoju numeriu įrašytas apeigynas „Verbų triodė“ [I-36]. Šis inkunabulas, kaip beje ir Bibliotekoje kiti esantys XV a. leidiniai, labai retas – Lietuvoje vienintelis (Feigelmanas 1975, 294, įr. 427), o pasaulyje žinomi dar 25 egzemplioriai (kai kurie iš jų – turintys vos po kelis lapus)[17]. 1962 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) knyga buvo restauruota. Iš liturginių leidinių paminėtini Maskvoje išspausdinti bažnyčios praktikai skirti leidiniai: 1640 m. išleistas časovnikas – pasauliečių namų maldynas – su ankstesnio savininko 1905 m. nuosavybės įrašu ir ornamentuotos odos įrišu su sagtelėmis (dalis knygos perrašyta ranka dviejų spalvų rašalu) [R-17/32] ir 1652 m. išleista liturginė knyga služebnikas su gausiais marginaliniais įrašais ir ornamentuotos odos įrišu su sagtelėmis [R-17/13]. Jie abu aprašyti ir Drėmos kataloge [Nr. 307 ir Nr. 295]. Dėmesio verti mišiolai, iš kurių paminėtinas vienas, 1757 m. išleistas Supraslėje (jame surinktos įvairios maldos, skaitomos bei giedamos per vigilijas ir liturgijas [R-18/241]), ir panašaus turinio 1789 m. Gardino leidinys – 1651 m. Maskvoje išleisto mišiolo perspaudas su labai gražiu odos įrišu [R-18/33].

Ankstyviausias iš teologijai priskirtinų veikalų – 1560 m. Vienoje išleistas kardinolo Stanislovo Hozijaus (Stanisław Hozjusz, 1504–1579) „Krikščioniškas katalikų tikėjimo išpažinimas“ (Confessio catholicae fidei Christiana), autoriaus dedikuotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Į raudonai dažyto pergamento viršelius įrištas egzempliorius yra su rankraštinėmis marginalijomis ir dovanojimo įrašu: R. Pr. Joannes […] dono donavit pro loco Kazimirien A. D. 1609 (liet.: „gerbiamas tėvas Jonas […] padovanojo Kazimiežo vienuolynui 1609 Viešpaties metais“) [V2-114]. Muziejaus bibliotekoje buvo ir Drėmos kataloge 26 numeriu pažymėtas 1688 m. Jėzuitų akademijos spaustuvėje išleistas Lietuvos jėzuitų provincijolo, Vilniaus universiteto profesoriaus Mikalojaus Lenčickio (Mikołaj Łęczycki, 1574–1653) teologinis veikalas apie dvasios prigimtį ir jos ugdymą, kadaise priklausęs Vilniaus jėzuitų profesų namams [L-17/9].

Būta keleto religinės polemikos veikalų, išleistų Černihive (1681; su Žyrovičų bazilijonų vienuolyno bibliotekos ir Lietuvos stačiatikių dvasinės seminarijos nuosavybės ženklais) [XVII/325], Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje – (1736) [L-18/61][18] ir (1769–1770) [L-18/217), Sankt Peterburge – (1799) [R-18/284]. Ankstyviausias poleminės literatūros kūrinys – Vilniaus Šv. Dvasios brolijos spaustuvėje rusėnų ir lenkų kalbomis išleistas Stačiatikių Bažnyčios pamokslininko S. Zizanijaus veikalas „Jeruzalės patriarcho šv. Kirilo pamokymas apie antikristą ir jo požymius“ (Казанье святого Кирилла патриаръхи иерусалимъского о антихристе и знакох его), nukreiptas prieš katalikybę ir bažnytinę uniją. Šis raritetas[19] V. Drėmos kataloge pažymėtas trečiuoju numeriu [L-16/5].

Vienas iš ankstyviausių Bažnyčios istoriją ir jos bei vienuolijų veiklą reglamentuojančių leidinių – racionalaus Mažesniųjų brolių observantų atskyrimo nuo kitų tos pačios vienuolijos brolių su viena regula paaiškinimas Minorica elucidativa, išspausdintas Venecijoje 1505 m. [V1-470]. Štai Leidene 1639 m. išleisto Marko Antonijaus Alegrės iš Kazanatės (Marco Antonio Alegre de Casanate, 1590–1658) Paradisus Carmelitici decoris („Karmelitiško grožio sodas“) – religinės istoriografijos veikalo, pristatančio žymiausių karmeličių gyvenimus nuo pat šio ordino įkūrimo 1226 m., egzempliorius kadaise priklausė Vilniaus kanauninkui Jonui Kazimierui Vaišnoravičiui. Jo nuosavybę liudija superekslibrisas ir įrašas [V-17/2-126][20]. Paminėtinas ir Gniezno arkivyskupijos sinodo, įvykusio 1634 m. lapkričio 13 d., nutarimų, taip pat kitų Romos Katalikų Bažnyčios norminių aktų rinkinys Synodus provincialis, išleistas Krokuvoje. Egzempliorius anksčiau priklausė Nesvyžiaus dominikonų vienuolynui [XVII/700].

Seniausias devocinei literatūrai, apimančiai kūrinius, susijusius su asmeniniu žmogaus pamaldumu, – šventųjų garbinimu ir jų gyvenimo bei stebuklų aprašymais (hagiografija), bažnyčiose sakomais pamokslais ir kitokio pobūdžio tekstais[21], priskirtinų leidinių – 1587 m. Vilniuje, Jono Karcano spaustuvėje išleista lenkų katalikų teologo Stanisławo Grodzickio (1541–1613) pamokslų knyga O poprawie kalendarza („Apie kalendoriaus pataisymą“) [L-16/16]. Konstantinopolio vyskupo Jono Auksaburnio pamokslų apie šventuosius apaštalus knyga, 1624 m. išleista Ukrainos stačiatikių Kyjivo Pečerų lauros vienuolyno spaustuvėje, – knygos kultūros paminklas: puiki spauda su medžio raižinių iliustracijomis ir gausiais vandenženkliais, originalus ornamentuotos odos viršelių įrišas ir virš herbo, esančio knygos pradžioje, įrašas: Михаил Головлевъ / 1890 г. / 22 мая [R-17/2-10].

Gudų muziejaus biblioteka turėjo Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdintų devocinės bei hagiografinės literatūros leidinių: kolekcininkui Lucijonui Uzemblai (Uziębło; 1864–1942) priklausiusį labai retą 1628 m. išleistą bazilijono Juozapato Isakovičiaus (Isakowicz) aprašytą šv. Juozapato Kuncevičiaus – Vitebske schizmininkų už uniją ir šventąjį Romos Apaštalų Sostą nužudyto graikų apeigų Polocko arkivyskupo – kankinystės istoriją Iosaphatidos ([L-17/370][22], iki šiol žinomą vienintelį egzempliorių – 1705 m. ten pat išleistą Nabozenstwo do swiętego Onufryusza krolewica Perskiego, pustelnika („Pamaldumas šventajam atsiskyrėliui persų karalaičiui Onufrijui“) (Čepienė et Petrauskienė 1979, 339, įr. 2212; Ivanovič et Basiul 2015, 262, įr. 2554), taip pat – 1719 m. išleistą Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo iškilmės aprašymą Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae [L-18/226] ir Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo stebuklų istoriją Fontanna mistyczna (1737) [L-18/564]. Šių leidinių tipui priskirtinas ir unikalus 1790 m. išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvės leidinys  Nabozenstwo do Naysłodszego Serca Jezusowego („Pamaldumas Saldžiausiajai Jėzaus Širdžiai“) (Čepienė et Petrauskienė 1979, 337, įr. 2204; Ivanovič et Basiul 2015, 261, įr. 2546) [L-18/914]. Vienintelis, kaip spėjama, ir  1756 m. Nesvyžiuje išspausdinto Felicjano Nowodworskio (1713–1761) parašyto veikalo Chwała cudownego w swiętych swoich Boga („Šlovė nuostabiajam savo šventuosiuose Dievui“) egzempliorius (Ivanovič et Basiul 2015, 275, įr. 2690) [L-18/117]. Labai retas 1764 m. Vilniaus bazilijonų spaustuvėje išleistos popiežiaus Benedikto XIV (1675–1758) Romoje pasakytos kalbos vertimo į lenkų kalbą Mowa miana przez s. p. nayswiętszego oyca Benedykta XIV. w r. 1748 dnia 7. stycznia egzempliorius su Tiškevičių bibliotekos Raudondvaryje antspaudu [L-18/684].

Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje 1752 m. išleistas dvasinėms pratyboms skirtų meditacijų ir paskaitų rinkinys Rekollekcye duchowne, kurio autorius Franciszekas Przyłęckis, 1753–1757 m. ėjęs Lietuvos bernardinų provincijolo pareigas ir rūpinęsis mokslo ir mokymo lygiu provincijos mokyklose, su tam tikra išlyga taip pat priskirtinas devocinei literatūrai. Knyga iliustruota puikiu Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus raižiniu, kuriame pavaizduotas šv. Antanas Paduvietis. Drėmos kataloge aprašytas 106 numeriu (su 2 vandenženkliais) [L-18/463].

Antrajai, pasaulietinės literatūros, grupei priklausantys 105 pavadinimų leidiniai, išskirtini į du pogrupius: 1) mokslinė, mokomoji ir pažintinė literatūra, 2) grožinė literatūra.

Mokslinė, mokomoji ir pažintinė literatūra. Jai priskirtina visuomenės (istorijos, teisės), filologijos, medicinos, gamtos mokslų (geografijos, botanikos), tiksliųjų mokslų (fizikos, matematikos) literatūra (89 pavadinimai).

Seniausi šio pogrupio leidiniams priskirtini spaudiniai – penkių inkunabulų, 1494–1495 m. išspausdintų Venecijoje, leidybinis konvoliutas. Jų autorius šventasis Albertas Didysis (apie 1193–1280) – Bažnyčios Mokytojas, teologas, filosofas, gamtos mokslų globėjas. Ankstesni šio konvoliuto savininkai – Lietuvos (stačiatikių) dvasinė seminarija Vilniuje ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno biblioteka [I-26a, b, c, d, e] (Feigelmanas 1975, 71, įr. 3, 4; 73–74, įr. 7, 8; 75, įr. 11).

Gudų Ivano Luckevičiaus muziejaus bibliotekoje būta vertingų istoriografinių veikalų. Vrublevskių bibliotekos fondai pasipildė pirmosios išspausdintos senosios Lietuvos istorijos – 1582 m. Karaliaučiuje išleistos „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikos“ (Ktora przedtym nigdy światła nie widziała Kronika polska, litewska, żmodzka) – egzemplioriumi. Jos autorius – lenkiškai ir lotyniškai kūręs poetas ir istoriografas Motiejus Strijkovskis (apie 1547 – apie 1590). Nors šis egzempliorius defektinis (antraštė ir pradžia perrašyti ranka, taip pat ranka pieštas ir autoriaus portretas, daug marginalinių įrašų), vis dėlto savo fizine būkle jis pranoksta anksčiau įgytus ir dabar turimus kitus du taip pat defektinius egzempliorius. Įrištas į žaliai dažytu pergamentu traukto medžio kietviršius su odos ir žalvario sagtelėmis [L-16/2-5].

Ypatingo dėmesio nusipelno 1546 m. Maince vokiečių kalba išleista romėnų istoriko Tito Livijaus (59 pr. Kr.–17) „Romos istorija“ – pavyzdinis Europos istoriografijos veikalas, aprėpiantis romėnų istoriją nuo Romos įkūrimo iki 9 m. po Kristaus. Puikaus įrišo leidinys gausiai iliustruotas XVI a. miestų, kasdieninio rūmų ir kaimo gyvenimo, batalinių scenų vaizdais. Egzempliorius turi Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos ekslibrisą [XVI/2-61].

Muziejaus bibliotekoje būta ir vokiečių istoriko, orientalisto Johanneso Leunclavijaus (Johannes Leunclavius, 1533–1593) parengta ir 1588 m. Frankfurte prie Maino lotyniškai išleista „Osmanų sultonų metraščių“ rinktinė, iki šiol išlaikiusi puikų odos įrišą. Knygoje taip pat paskelbta Europos autorių darbų apie žymesnius XVI a. turkų ir Europos valstybių mūšius [V1-319]. Randame ir vadinamųjų elzevyrų, supažindinančių su įvairių kraštų istorija, politine ir geografine padėtimi, konvoliutą [V-17/11169] (beje, jis Drėmos kataloge, kaip ir egzemplioriuje, pažymėtas trimis numeriais: 86, 87, 88). Elzevyrų rinkinį papildo prancūzų diplomato, valstybės veikėjo ir rašytojo Eustache’o de Refuge’o (1564–1617) į lotynų kalbą išverstas Aulicus inculpatus („Nepriekaištingas dvariškis“) – didžiulio populiarumo sulaukęs veikalas [V-17/11166].

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Lituanikos fondą papildė ir 1790 m. Lucke išleisto lenkų heraldiko, Krokuvos vaivados Piotro Małachowskio (ca 1730–1799) dviejų tomų heraldikos veikalo Zbior nazwisk szlachty („Bajorų pavardžių rinkinys“), skirto Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminėms, egzempliorius [L-18/382]. Į šį fondą pateko ir Jėzaus Draugijos pedagogo, bibliotekininko ir pamokslininko Józefo Pażowskio (1721–1785) „Naugardukas“ (Novogrodecum) – 1759 m. Lvive išleistas istoriografinis veikalas apie Naugarduko istoriją nuo pat jo įkūrimo Kyjivo Rusios laikais [L-18/1065].

Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių fondą reikšmingai papildė Gudų muziejuje buvę filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos) veikalai. Vienas tokių – Vievyje, Vilniaus Šv. Dvasios brolijos spaustuvėje, 1619 m. išleista stačiatikių vienuolio, būsimo Polocko stačiatikių arkivyskupo, vėliau tapusio unitu, Meletijaus Smotrickio (apie 1578–1633) parengta slavų gramatika Грамматики славенския правилное Синтагма („Slavų gramatikos taisyklinga sintagma“), labai paveikusi pirmųjų rusų kalbos gramatikų leidybą. Ši knyga restauruota, suskaitmeninta ir prieinama internete [L-17/146]. Muziejus turėjo ir penktą kartą 1713 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleisto Konstantino Sirvydo trijų kalbų: lenkų–lotynų–lietuvių, žodyno Dictionarium trium lingvarum egzempliorių [LK-18/1].

1627 m. Venecijoje išspausdintas Abiejų Tautų Respublikos istoriko, rašytojo ir pamokslininko Simono Starovolskio (Szymon Starowolski, 1588–1656) Scriptorum Polonicorum ἑκατoντάς („Šimtinė lenkų rašytojų“) – vienas iš ankstyviausių lenkų ir lietuvių biografistikos veikalų. Knygoje pateiktos rašytojų biografijos ir kūrinių sąrašai. Egzempliorius su įrašu, liudijančiu, kad ši knyga anksčiau priklausė Paryžiaus mažesniųjų brolių vienuolynui [XVII/143].

Gudų muziejaus bibliotekoje buvo ir 1684 m. Gysene išleista Grammatica linguae Hebraeae („Hebrajų kalbos gramatika“) – parankinė priemonė studentams išmokti vieną iš Senojo Testamento kalbų. Jos autorius – Gyseno universiteto profesorius orientalistas Davidas Clodius (1644–1687) [V-17/15422].

1794 m. Slavų, graikų, lotynų akademijos Maskvoje išleista mokomoji priemonė – graikų ir rusų kalbomis pateiktos kasdienio bendravimo frazės, skirtos abipusiam rusų ir graikų jaunuomenės bendravimui, taip pat buvo radusi savo vietą Muziejaus bibliotekoje ir Drėmos kataloge (Nr. 283) [R-18/30].

Vilniaus gudų muziejaus lankytojų akiratį galėjo plėsti ir jos bibliotekoje buvę medicinos raidą liudijantys veikalai. Vienas iš jų – puikaus įrišo mažo formato knygelė, 1627 m. išleista Leidene. Tai garsiausio antikinės Graikijos gydytojo Hipokrato (460–377 pr. Kr.) „Aforizmai“ – išlikusių jo darbų rinktinė, perteikta graikų ir lotynų kalbomis. XVII a. ji buvo labai populiari – leista kas keleri metai [V-17/11174].

Gamtos mokslams atstovauja katalikų kunigo, botaniko ir gydytojo Martyno iš Užendovo (Marcin z Urzędowa, 1500–1573) parengtas ir Krokuvoje 1595 m. išleistas dviejų dalių Lenkijos augalų herbariumas [XVI/2-42], o matematikai – Varšuvoje 1778–1781 m. išspausdintas pijoro Andrzejaus Sebastiano Ustrzyckio (1739–1783) dviejų dalių algebros vadovėlis [XVIII/1109].

Tarp pažintinės literatūros veikalų paminėtini šie: Liono universiteto rektoriaus Paul’o Tavernier prieinamai parašyta gamtos, tiksliųjų, humanitarinių ir socialinių mokslų populiarinimo knyga „Trumpi pokalbiai apie įvairius su mokslais ir smalsumu susijusius dalykus“, į rusų kalbą išversta Sergejaus Volčkovo (1707 – po 1774) [R-18/39]; rusų viceadmirolo, geografo ir keliautojo Sergejaus Plesčejevo (1752–1802) 1790 m. Sankt Peterburge išleista „Rusijos imperijos apžvalga“ – pirmasis imperija tapusios didvalstybės geografinis aprašas [R-18/53]; na, ir V. Drėmos kataloge paskutiniais skaičiais (Nr. 408–411) pažymėtas prancūzų biografo, kalvinistų ministro ir pamokslininko Jacquesʼo Georgeʼo Chaufepié (1702–1786) parengtas ir Amsterdame 1750–1756 m. išleistas 4 tomų Nouveau dictionnaire historique et critique („Naujasis istorinis ir kritinis žodynas“) [V-18/2-35]: su puikiu rudos odos įrišu, superekslibrisu ir provenienciniu įrašu: De la Bibliotheque de Pierre de Tschelischtsens (?).

Muziejaus bibliotekos lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir su kalendoriais: 1740 m. Lvive išleistu „Lenkų ir rusų kalendoriumi 1741 metams“ kurio autorius – Zamostės akademijos profesorius Stanisławas Józefas Duńczewskis (1701–1767) [L-18/2-483/1741], arba – kartu su 1785 m. Magiliave išleista rubricėle Directorium divini officii et missarum pro ecclesiis Romano catholicis archi-dioecaesis Mohileviensis („Bažnyčios apeigų ir Mišių vadovas Mogiliavo arkivyskupijos Romos katalikų bažnyčioms“) įrištu, ten pat išspausdintu „Baltarusių kalendoriumi“, skirtu 1785 metams [L-18/4/1785]. O besidomintys laisvalaikio literatūra turėjo galimybę susipažinti su iš prancūzų kalbos išversta ir Varšuvoje 1786 m. išleista knyga „Puikusis virėjas“ (Kucharz doskonały), pamokančia, kaip gaminti maistą namų ūkyje [L-18/1612].

Grožinė literatūra. Šiam pogrupiui priskirtinų leidinių kol kas nustatyta 16 (1 – XVII amžiaus, visi kiti – XVIII a.). Neabejotina, kad jų esama kur kas daugiau – tai matyti ir iš Drėmos katalogo aprašų, bet jiems nustatyti reiktų daugiau pastangų ir laiko. Vyraujanti – verstinė literatūra. Ankstyviausias iš tokių leidinių – Kuteine, Viešpaties Apreiškimo vienuolyno spaustuvėje, išleistas iš graikų į rusėnų kalbą išverstas visoje Europoje labai populiarus romanas apie atsiskyrėlį Barlamą ir legendinį karalaitį Josafatą. Egzempliorius anksčiau priklausė Malijivcių (Chmelnyckio sr. Ukrainoje) bazilijonų vienuolynui [R-17/22]. Dalis Maskvoje išspausdintos grožinės literatūros, pavyzdžiui, iš vokiečių kalbos išversta apysaka „Juokinga ispanų istorija, vadinama Dviguba apgaule“ (Забавная гишпанская повѣсть, называемая Двойной обманъ, 1764) [R-18/36], ar penkių dalių komedija „Nedėkingasis“ (Неблагодарной, 1788) R-18/17], liudija Apšvietos epochos rusų visuomenės potraukį pasaulietinei grožinei literatūrai.

Muziejaus bibliotekoje būta senosios originalios lenkų poezijos leidinių: pavyzdžiui, 1745 m. Krokuvoje paskelbtos Wojciecho Stanisławo Chrościńskio (apie 1665 – po 1722) eilės [XVIII/2024/1, 2/], 1773 m. Lovičiuje išspausdinta eilių knyga „Gyvenimo kaime laimė“ (Szczęśliwość życia wieyskiego), kurios autorius – Mikołajus Jaśkiewiczius (1717–1779) [XVIII/2051], taip pat – dramos kūrinių: 1792 m. Varšuvoje išspausdinta Wojciecho Bogusławskio (1757–1829) komedija, įrišta su 1789 m. paskelbtu Stanisławo Kublickio libretu [XVIII/1704/1, 2]. Buvo ir romėnų poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 pr. Kr.–18) originaliosios poezijos – „Liūdesio elegijų“ laidos 2 egzemplioriai, kurie abu – defektiniai, tad nustatyti skelbimo vietos ir datos nepavyko, tik spėjama, kad jie išleisti XVIII a. [XVIII/4073]. 

Apibendrinimas. XX amžius Vilniaus atminties institucijų istorijoje žymi esmines permainas. Žlungant imperijoms ir kuriantis tautinėms valstybėms, pirmaisiais šio amžiaus dešimtmečiais Vilniuje kūrėsi svarbiausių miesto tautinių bendrijų: lenkų, žydų, lietuvių, gudų ir kitų, atminties institucijos. 1921 m. įkurtas ir iki 1945 m. veikęs Ivano Luckevičiaus gudų muziejus buvo viena iš jų. Jo biblioteka buvo sukaupusi įvairiakalbį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų paveldą. Manoma, kad Muziejaus bibliotekoje būta apie 600 XV–XVIII a. spausdintinių knygų, o Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai jų perduota per 400. Tai liudija Rankraščių skyriaus Vilniaus baltarusių fonde (F21) saugomas Muziejuje dirbusio menotyrininko Vlado Drėmos 1943 m. sudarytas senųjų spausdintų knygų katalogas, kuriame įrašyta 411 sunumeruotų senųjų knygų egzempliorių. Remiantis šiuo rankraštiniu katalogu ir kitais šaltiniais, šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje pavyko nustatyti 224 senųjų knygų egzempliorius (208 pavadinimai). Identifikuotos knygos pasižymi kalbų, temų, spaustuvių įvairove. Tai leidžia daryti prielaidą, kad I. Luckevičiaus rinkinys buvo ne siauros specializacijos, bet universali, daugelį skirtingų poreikių tenkinanti biblioteka. Muziejaus knygų įrišai ir proveniencijos teikia įvairiarūšės informacijos apie savininkus, skaitytojus ir apie senosios knygų kultūros savitumą. Nustatyti duomenys suteikia galimybę tęsti ir inicijuoti naujus Muziejaus paveldo tyrimus įvairiomis kryptimis. Knygose apstu medžiagos istorijos, kraštotyros, filologijos, knygotyros, kultūrologijos specialistams. Šiuo metu galima teigti, kad LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus XV–XVIII a. nustatyto viseto kiekis nėra baigtinis. Jis laukia tolesnių tyrimų. Tad, siekiant juos skatinti ir suteikti prieinamumą visiems besidomintiems Vilniaus istorija, straipsnio priede publikuojamas Muziejaus knygų bibliografinis sąrašas.

ARCHYVINIAI ŠALTINIAI

Drėma, Vladas. 1943. Kataloh staradrukaǔ Bibliateki biełaruskaha muzeju im. Ivana Łuckieviča u Vilni. Vilnius, 1943-08-06–10-11. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, F21-2309/1, 2.

Кнiга дзеля запiсу гасьцей Беларускага музею iм. Iванна Луцкевча. 1939. Vilnius, 1932-01-01–1939-07-21. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, F21-2049.

Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-1016.

Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-1001.

LITERATŪRA

Biblioteki na wschodnich ziemiach II Rzeczypospolitej: Informator. 1998. Redaktor naukowy: Barbara Bieńkowska. Opracowali: Urszula Paszkiewicz et al. Poznań: Bogucki.

Cicėnienė, Rima. 2010. „Vladas Drėma – LDK rankraštinių ir spausdintų knygų meno tyrinėtojas“. Kultūros barai, nr. 12, 79–83.

Čepienė, Konstancija et Irena Petrauskienė. 1979. Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai, 1576–1805: Bibliografija. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka.

Feigelmanas, Nojus. 1975. Lietuvos inkunabulai. Vilnius: Vaga.

Ilgievič, Henryka. 2017. „Baltarusių mokslo draugija Vilniuje ir jos įnašas į gimtosios kultūros tyrinėjimą bei puoselėjimą (1918–1939)“. Sovijus 5 (2): 40–60.

Ivanovič, Marija et Karina Basiul. XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba: Kontrolinis sąrašas. 2015. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Ivaškevičienė, Genovaitė. 2014. Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Jaroszewicz-Pieresławcew, Zoja. 2003. Druki cyrylickie z oficyn Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI–XVIII wieku. Olsztyn: Wydawnictwo Uniwersytetu Warmińsko-Mazurskiego.

Kamuntavičius, Rūstis. 2021a. „Dėl Gudijos pavadinimo“. Gimtoji kalba, nr. 2, 18–20.

Kamuntavičius, Rūstis. 2021b. Gudijos istorija: Baltarusijos istorija: Mokslo monografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas.

Kažuro, Ina. 2019. Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvės veikla 1628–1839 m: Disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:39269125/datastreams/MAIN/content.

Keršytė, Nastazija. 1999. „Muziejai Vilniuje 1939–1941 metais“. In Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945, 176–190. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Keršytė, Nastazija. 2014. „Gudų mokslo draugijos muziejus Vilniuje“. In Tarp Vilniaus ir Minsko: Lietuvos ir Baltarusijos pasienio istorinis-kultūrinis paveldas, 207–227. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. 1997. Vilnius: Alma littera.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 2012. „Pažyma apie Baltarusių mokslo draugijos ir Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje fondą nr. 281“. Žiūrėta 2021, lapkričio 6.  http://www.archyvai.lt/lt/fondai/kultura_istaigos/lcva_f281_pazyma.html.

Narbutas, Sigitas. 2015. „Bibliotekos kelias: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912–2012“. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2011/2012:15–40.

Narbutas, Sigitas et Daiva Narbutienė. 1998. XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas = Index librorum Latinorum Lituaniae saeculi septimi decimi. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Narbutienė, Daiva. 2021a. „Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. In Theatrum libri: Spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje”: Tarptautinė konferencija, 2021 m. gruodžio 1–3 d.: Programa ir pranešimų tezės, 15–16. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. https://www.lnb.lt/media/public/documents/Theatrum-libri-konferencija-programa-LT.pdf.

Narbutienė, Daiva. 2021b. „Old Books of the Belarusian Museum of Ivan Luckevich in The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences“. In Theatrum libri: The Press, Reading and Dissemination in Early Modern Europe”: International Conference, 1-3 December 2021: Program and Book of Abstracts, 17–18. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. https://www.lnb.lt/media/public/documents/Theatrum-libri-konferencija-programa-EN.pdf.

Narbutienė, Daiva, Violeta Radvilienė et Dalia Rauckytė-Bikauskienė. 2007. XVI–XVII a. lituanika Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje: Katalogas. 2007. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Rauckytė-Bikauskienė, Dalia. 2011. „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus veikla: Skirta 50-osioms įsteigimo metinėms“. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2007/2008:83–89.

Samavičius, Romualdas. 1994. „Senieji Vilniaus tautinių bendrijų paminklai“. Kultūros paminklai: Mokslinių straipsnių rinkinys 1:70–74.

Vadovas po Vilnių. 1938. Parengė J. V. Narbutas. Kaunas: s.n.

Vilniaus kultūrinis gyvenimas, 1900–1940. 1998. Sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vilniaus kultūrinis gyvenimas, 1939–1945. 1999. Sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vilniaus kultūrinis gyvenimas: Draugijų reikšmė, 1900–1945. 2008. Sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis. 2001. Sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

VLkK. 2021. „Kalbos komisija pasisakė dėl Baltarusijos (Gudijos) pavadinimo“. Parengė Aistė Pangonytė. Žiūrėta 2023, liepos 3. https://vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/kalbos-komisija-pasisake-del-baltarusijos-gudijos-pavadinimo.

Wysłouch, Seweryn. 1930. „Białorusini na ziemi wileńskiej“. In Wilno i ziemia wileńska: Zarys monograficzny. T. 1, 250–261. Wilno: Wydawnictwo Wojewódzkiego Komitetu Regjonalnego.

Žičkienė, Aušra. 2006. „Baltarusių tautosaka iš Vilniaus Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus lietuvių tautosakos rankraštyne“. Tautosakos darbai 32:242–255. https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367156711840/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

Кнiга Беларусi, 1517–1917: Зводны каталог. 1986. Складальнiкi: Г.Я. Галенчанка, Т.В. Непарожная, Т.К. Радзевич. Miнск: Беларуская савецкая энцыклапедыя.

Козловская, Елена. 1983. „Обзор старопечатных изданий кирилловского шрифта в Центральной библиотеке Академии наук Литовской ССР“. In Из истории академических библиотек, 200–216. Москва: Библиотечный совет по естественным наукам при Академии наук СССР.

Лабынцев, Юрий. 1993. Архіў беларускага адраджэння: (Дакументальныя помнiкi беларускай царкоўнай i грамадзянская гiсторыi ў зборах Музея iмя Iвана Луцкевiча ў Вiльнi). Мiнск: s.n.

Лабынцев, Юрий. 2012. „Евдоким Романов – создатель предтечи белорусского музея в Вильнюсе“. In Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų polilogas, 1900–1945, 59–74. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Лабынцев, Юрий et Лариса Щавинская. 2012. „Старопечатные cimelia Белорусского музея им. Ивана Луцкевича“. In Літаратуразнаўства і фалькларыстыка: Матэрыялы V Міжнароднага кангрэса беларусістаў „Новае слова ў беларусiстыцы“, Мінск, 20―21 мая 2010 года, 111–118 Мінск: „Четыре четверти“.

Луцкевiч, Антон. 1933. Беларускi музэй iменi Iвана Луцкевiча. Atspaudas iš: Гадавiк Беларускага Навуковага Таварыства, кн. 1. Вiльня: s.n.

Луцкевiч, Лявон. 1991. „Скарбнiца Беларушчыны: Беларускi нацыянальны музей у Вiльнi: 1924–1945 гг.“ Лiтаратура i мастацтва, Мінск, 1991, 15 сакавiка, 14–15.

Памяцi Iвана Луцкевiча : Ў першые ўгодкi смерцi яго (20.VIII.1919–20.VIII.1920). 1920. Вiльня: s.n.

Шутовiч, Янкa. 1995. „З успамiнаў Янкi Шутовiча“. Спадчына, Мінск, № 1, 32–46.

 

Priedas. Senųjų knygų, saugomų Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje su Ivano Luckevičiaus gudų muziejaus Vilniuje proveniencija, sąrašas

Pateikiami sutrumpinti aprašai chronologine tvarka pagal metus ir abėcėlę. Konvoliutų aligatai nurodyti ir numeruojami jų įrišimo seka su pastaba „Kartu įrišta“. Prieš saugojimo Retų spaudinių skyriuje šifrą nurodomas, jei nustatytas, atitinkamas Drėmos katalogo numeris (NR.)

XV a.

1. 1. 1. Biblia Bohemica. Praha: [Jan Kamp], 1488 08. I-33
      2. Biblia Latina. Basel: impensis Nicolai Keslers civis Basilien[sis], [1491 01 09]. I-30
      3. Triodium floridum: ecclesioslavice. Триодь цветная. Kraków: Schwaypolt Viol, 1493. NR. 1. I-36
      4. Albertus Magnus, sanctus (ca 1193–1280). Logica: liber I–VIII. Venetiis: per Johanne[m] et Gregoriu[m] de Gregoriis, fratres, 1494, 06 15–09 27. I-26a
      5. Albertus Magnus, sanctus (ca 1193–1280). De anima; De intellectu et intelligibili. Venetiis: per Joha[n]ne[m] et Gregoriu[m] de Gregoriis fratres, 1494 die vij. Nove[m]bris [11 07]. I-26b
      6. Albertus Magnus, sanctus (ca 1193–1280). De generatione et corruptione. Venetiis: impressum per Joa[n]nem et Gregoriu[m] de Gregoriis fratres, [1495 06 10]. I-26c
      7. Albertus Magnus, sanctus (ca 1193–1280). De coelo et de mundo. Venetiis: per Joannem et Gregoriu[m] d[e] Gregoriis fratres, [1495 07 06]. I-26d
      8. Albertus Magnus, sanctus (ca 1193–1280). De meteoris. Venetiis: per Johanem et Gregorium de Gregoriis fratres, [1494 02 25–1495]. I-26e

XVI a.

1. 1. 9. Minorica elucidativa rationabilis separationis Fratru[m] Minorum de Observantia ab aliis fratribus eiusdem ordinis una cum regula. Venetiis: per Simonem de Luere: pro … Jordano de Dinslaken, 1505. NR. 21. V1-470
      10. Trutfetter, Jodocus (1460–1519). Summa in tota[m] physicen … Impressum Erffordie: per Mattheum Maler, 1514. NR. 15. V1-526
      11. Бивлия Руска: Книги четвертые Моисеевы, зовемые Числа / зуполне выложены на руский язык доктором Франъциском Скориною с Полоцька, Богу Отцу и Сыну и светому Духу ко чти и людем посполитым к доброму научению. Прага: [Franciscus Skorina], [1519]. 2. R-16/1
      12. Snopek, Grzegorz (ca 1480–1541). Processus iuris brevior … cu[m] practica exe[m]plari in Regno Poloniae circa strepitu[m] fori spu[m]alis observari solita denuo iterum revisus et auctus. Cracoviae: per Flororianu[m] Unglerium, 1531. NR. 42. XVI/15
      13. Livius, Titus (59 a. Chr.–17). Titi Livii dess aller redsprechsten und hochberümpsten geschicht schreiberss Römische Historien jetzundt mit gantzem fleiss besichtigt gebessert unnd gemehret … Meyntz: getruckt durch Iuonem Schöffer, 1546. NR. 14. XVI/2-61
      14. Perrin, Gilles. Institutiones Iustiniani sacratissimi principis … Lugduni: ex officina Iacobi Giuntae bibliopolae, 1548. NR. 20. V1-481
      15. Przyłuski, Jakub (ca 1512–1554). Leges seu statuta ac privilegia regni Poloniae omnia … Cracoviae: [Jakub Przyłuski], 1553. NR. 7. XVI/2-1
      16. Hozjusz, Stanisław (1504–1579). Confessio catholicae fidei Christiana … Impressum Viennae in Austria: in officina Michaëlis Zymmermannij, 1560. NR. 13. V2-114
      17. Institutionum iuris civilis libri IIII / olim a Theophilo Antecessore in Graecum e Latino uberius diffusiusque translati; et nunc nupere e Graeco in Latinum per d. Jac. Curtium, Brugensem iurisconsultum conversi … Lugduni: ex officina Ludouvici Cloquenim, et Stephani Michaëlis, 1572. NR. 24. V1-466
      18. Fonseca, Pedro da (1528–1599). Commentariorum Petri Fonsecae d. theologi Societatis Iesu in libros Metaphysicorum Aristotelis Stagiritae. Tomus primus. Romae: apud Franciscum Zanettum, et Bartholomaeum Tosium socios, 1577. NR. 19. V1-536/1
      19. Strijkovskis, Motiejus (ca 1547 – ca 1590). Ktora przedtym nigdy światła nie widziała Kronika polska, litewska, żmodzka … Drukowano w Krolewcu: u Jerzego Osterbergera, 1582. NR. 12. L-16/2-5
      20. Grodzicki, Stanisław (1541–1613). O poprawie kalendarza … W Wilnie: [Jan Karcan], 1587. NR. 5. L-16/16

21–22. Leunclavius, Johannes (1533–1593). Annales sultanorum Othmanidarum a Turcis sua lingua scripti … Francofurdi: apud Andreae Wecheli heredes, Claudium Marnium et Ioannem Aubrium, [1588]. Kartu įrišta: Epistola Iacobi Palaeologi de rebus Constantinopoli et Chii cum eo actis, lectu digna. [S. l.]: [s. n.], 1591. NR. 16. V1-319

1. 1. 23. Василий [Суразький]. [О единой истинной православной вере и о святой соборной апостольской Церкви, откуду начало приняла и како повсюду распростреся]. [Острог]: тип. Острожская, 1588. R-16/4
      24. Grodzicki, Stanisław (1541–1613). O iedney osobie w używaniu Sacramentu Ciała Pańskiego … W Wilnie: [Jan Karcan], 1589. NR. 4. L-16/15
      25. Constitucie Seymu walnego Warszawskiego roku Boźego M D XC. W Krakowie: w drukarni Mikolaia Szarffenbergera, [1590]. NR. 8, 9, 10. L-16/2-33
      26. Статут Великого Князства Литовского от наяснейшого господара короля его милости Жикимонъта третего на коронацыи в Кракове выданый року 1588. Друковано в великом месте Виленьском: в друкарни дому Мамоничов, [1594?]. NR. 6. L-16/2-2
      27. Marcin z Urzędowa (1500–1573). Herbarz polski … W Krakowie: w drukarni Lazarzowey, 1595. NR. 11. XVI/2-42
      28. Зiзанiй, Стафан (ca 1570 – ca 1621). Казанье святого Кирилла патриаръхи иерусалимъского о антихристе и знакох его, з розширением науки против ересей розъных … Вильно: тип. Братская, 1596. NR. 3. L-16/5
      29. Apuleius Madaurensis (ca 124–ca 180). L. Apuleii Madaurensis philosophi Platonici Opera … T. 2. Basileae: per Sebastianum Henricpetri, 1597. NR. 22. V1-571

XVII a.

1. 1. 30. Евангелие [напрестольное]. [Москва]: [s. n.], 1606. NR. 54. R-17/2-7
      31. Radvila, Mikalojus Kristupas, Našlaitėlis (1549–1616). Ierosolymitana peregrinatio … Antverpiae: ex officina Plantiniana apud viduam et filios Ioannis Moreti, 1614. NR. 107. L-17/2-59
      32. Евангелие учителное, албо Казаня, на кождую неделю и свята урочистыи през святаго отца нашего Калиста, архиепископа Константинополского, и вселенского патриарху пред двема сты лет покгрецку написаныи, а теперь ново з кгрецкого и словенского языка на руский переложеныи. В Евю: коштом … князя Богдана Окгинского, подкоморого Троцкого … и малжонки его … Раины Воловичовны …: працею и старанем иноков общого жития Монастыря Братского Виленского Сошествиа Святого Духа, 1616. NR. 45. L-17/2-5
      33. Смотрицький, Мелетiй (ca 1578–1633). Грамматики славенския правилное синтагма … В Евю: в Коиновии Братства Церковного Виленского, 1619. L-17/146
      34. Псалтыр блaженнаго прoрока и царя Дaвыда со песньми Мойсеовыми и величанием на праздники господския и святых бoжих … В Вилни: [тип. Братства Св. Духа], 1623. NR. 302? L-17/380
      35. Ἰωάννης ὁ Χρυσόστομος (ca 347–407). … Беседы на деяния святых апостол. [Київ]: тип. Киевския Печарския Лавры, 1624. NR. 50. R-17/2-10
      36. Копыстенский Захарий (?–1627). Омилиа, албо казанье на роковую память о Бозе велебного блаженной памяти отца Елиссеа в иеросхимонасех Евфимия Плетенецкого архимандрита Печерского Киевского … [Київ]: в Лавре Печеркой Киевской, 1625. NR. 49. R-17/31
      37. Cartagena, Juan de (1563–1617). … Homiliae in universa Christianae religionis arcana … Editio postrema, ultra priores omnes novo studio et labore aucta, recognita, commodius disposita ac emendata. Coloniae Agrippinae: sumptibus Bernardi Gualteri, 1626. XVII/842
      38. Ἱπποκράτης (460 a. Chr. n. – 377 a. Chr. n.). Hippocratis Coi Aphorismi: Graece et Latine una cum prognosticis prorrheticis … Lugduni Batavorum: ex officina Iohannis Maire, 1627. NR. 90. V-17/11174
      39. Starowolski, Szymon (1588–1656). Simonis Starovolscii scriptorum Polonicorum ἑκατoντάς … Venetiis: apud haeredes Damiani Zenarii, 1627. NR. 99. XVII/143
      40. Isakowicz, Józefat (1606–?). Iosaphatidos, sive De nece B. Iosaphat Kuncewicz, archiepiscopi Polocensis ritus Graeci, pro unione et sancta sede apostolica Romana Vitebsci a schismaticis caesi libri tres … [Vilnius]: [Acad. Soc. Iesu], 1628. NR. 47. L-17/370

41–43. De imperio Magni Mogolis, sive India vera commentarius … Lugduni Batavorum: ex officina Elzeviriana, 1631. Kartu įrišta: Turcici imperii status … 1630; Russia seu Moscovia … 1630. NR. 86, 87, 88. V-17/11169

1. 1. 44. Biblia Swięta … We Gdansku: w drukarniey Andrzeja Hunefelda, 1632. NR. 314. L-17/303
      45. Synodus provincialis sub … Ioanne Węzyk Dei et Apostolicae Sedis gratia archiepiscopo Gnesnensi … Varsaviae anno Domini millesimo sexcentesimo trigesimo quarto die decimatertia mensis Novembris celebrata. Cracoviae: in officina Andreae Petricovii, 1636. NR. 41. XVII/700
      46. Гистория албо правдивое выписание святого Иоанна Дамаскина о житии святых преподобных отец Варлаама Иосафа и о наверненю индиян. [Кутеин]: Богоявленская типография, 1637. R-17/22
      47. Psałtir. W Jewiu [Vievis]: w tip. Stawropigialnawo bratstwa pri chramie Soszestwija sw. Ducha, 1638. NR. 313. L-17/4
      48. Casanate, Marco Antonio Alegre de (1590–1658). Paradisus Carmelitici decoris … Lugduni: sumptibus Iacobi et Petri Prost, 1639. NR. 96. V-17/2-126
      49. Часовник. [Москва]: [Печатный двор], 1640. NR. 307. R-17/32
      50. Sestrencevičius, Petras (?–1655). Laudatio funebris … Christophori Radziwił Sacri Romani imperii principis, Birzarum et Dubincorum ducis, palatini Vilnensis … [Lubcza]: excudebat Ioannes Kmita, [1641]. NR. 331. L-17/2-49

51–54. Augustinus, sanctus (354–430). S. Augustyna Hypponenskiego biskupa rozmyślania naboźne, mowy taiemne do P. Boga … W Krakowie: w drukarni Andrzeia Piotrkowczyka, I. K. M. typog., 1644. Kartu įrišta: Thomas à Kempis (1380–1471). O naśladowaniu Christusa pana ksiąg czworo … W Krakowie: w drukarni Andrzeia Piotrkowczyk, 1642; Nowenna albo Sposob naboźenstwa dziewięcdniowego … W Lublinie: [s. n.], [16–?]; Bouhours, Dominique (1380–1471). Uwagi chrzescianskie na kazdy dzien miesiąca / z francuskiego ięzyka na polski przetlumaczone y po szosty raz do druku podane. W Poznaniu: w drukarni X. Woyciecha Laktanskiego, 1681. NR. 36, 37, 38, 39. XVII/62/1–4

1. 1. 55. Acta conventus Thoruniensis, celebrati anno 1645 mens[is] Septembr[is], Octobr[is], Novembr[is] pro ineunda ratione componendoru[m] dissidiorum in religione per regnum Poloniae … Varsaviae: in officina Petri Elert, 1646. NR. 44. XVII/114
      56. Евангелие. [Москва]: Печатный двор, 1648. NR. 53. R-17/7
      57. Pastorius ab Hirtenberg, Joachim (1611–1681). Aulicus inculpatus … Amsterodami: apud Lud. Elzevirium, 1649. NR. 78. V-17/11166
      58. Триодион: сиест трипеснец. Москва: [Печатный двор], 1650. NR. 51. R-17/2-21

59–60. Kojalavičius-Vijūkas, Albertas (1609–1677). Historiae Lituanae pars prior [–altera] … Dantisci; Antwerpiae: sumptibus Georgii Försteri: apud Jacobum Meursium, 1650–1669. NR. 58, 82. L-17/99

1. 1. 61. Служебник. [Москва]: [Печатный двор], 1652. NR. 295. R-17/13
      62. Zbior praw kościelnych na dowód wolności duchownym od ciezarow woiennych, podatkow y chleba zimowego: przez monarchy, xiąźęta y krole polskie nadanych, a statutami y constitucyami koronnemi approbowanych na seym wedlug constitutii annorum 1662 et 1667. [S. l.]: [s. n.], 1669. NR. 106. XVII/2-129
      63. Rycaut, Paul (1628–1700). Monarchia turecka … W Słucku: [druk. Radziwiłłowska], 1678. NR. 46? L-17/2-24
      64. Pedro de Alcántara, sanctus (1499–1562). Sposob krotkiego naboźenstwa do s. Piotra z Alkantary zakonu braci mnieyszey s. Franciszka … W Lubl. [Lublin]: w druk koll. S. J., [1680–1701]. NR. 31. XVII/756
      65. Галятовський, Iоаннiкiй (1620–1688). Alphabetum rozmaitym heretykom niewiernym dla ich nauczenia y nawrocenia do wiary katholickiey … [W Czernihowie]: [w typographiey Łazarza Baranowicza], [1681]. NR. 48. XVII/325
      66. Clodius, David (1644–1687). … Grammatica linguae Hebr[a]eae. Excusa Giessae Hassorum: sumptibus et typis Henningi Mülleri, 1684. NR. 64. V-17/15422
      67. Missae pro defunctis tantum deservientes ex missali Romano recognito desumptae … Vilnae: typis Academicis Societatis Iesu, 1685. NR. 28. L-17/2-109
      68. Łęczycki, Mikołaj (1574–1653). … Media XII ad virtutes initio vitae spiritualis … Vilnae: typis Academiae Soc. Iesu, 1688. NR. 26. L-17/9
      69. Fascia seu arctissimum humanae voluntatis cum Divina vinculum omnibus Christi fidelibus … Vilnae: [typis Academicis S. I.], 1691. NR. 105. L-17/264
      70. Леитоургикон: си есть служебник, содержащ в себе по чину святыя восточныя церкви, литургии, иже во святых отец наших: Иоанна Златоустаго, Василиа Великаго, Григориа Двоеслова папы Римскаго, со всеми службами неделными и праздничными. Вильно: тип. монастыря Св. Троицы, 1692. NR. 297. L-17/2-100
      71. Zawadzki, Waclaw Rogala (1659–1715). Annus scholasticus per lucubrationes oratorias decurrens atq. aeternitati nominis … Martini Joannis de Uzumiedzie Domont Bogdanowicz, canonici Premisliensis protonotarii apostolici dedicatus … Varsaviae: in collegio Scholarum Piarum, 1696. NR. 43. XVII/580
      72. Пролог, первая половина (сентябрь–февраль). [Москва]: [Печатный двор], 1696. NR. 52. R-17/2-17
      73. Informacya na jubileusz powszechny dwuniedźielny od oyca swiętego Clemensa XI: powszechnemu Kośćiołowi pozwolony. W Wilnie: w drukarni Akademick[iey] Soc. Iesu, [16–?]. NR. 33. L-17/248
      74. [Nabożeństwo]. [S. l.]: [s. n.], [16–?]. Aprašyta pagal nugarėlės antr. NR. 31? XVII/705
      75. Skarbik duchowny przez zbawienną naukę pana Iezusa Chrystusa znaleziony. [S. l.]: [s. n.], [16–?]. NR. 32. XVII/757
      76. Рождество Господа Бога и Спаса Нашего Иисуса Христа. [Vilnius]: [s. n.], [16–?]. NR. 305. L-17/375

XVIII a.

1. 1. 77. Kulczyński, Marcjan. Obrona monastyra Wileńskiego Cerkwi Przenayswiętszey Troycy y zupełna informacya przez wielebnych OO. Bazylianow wileńskich unitow przy tey że cerkwi zostaiących na przyszłą da Bog generalną tegoż zakonu przypadaiącą kongregacyą sporządzona y do druku w roku 1702 podana … [Vilnius]: [s. n.], 1702. Nr. 125. L-18/2-244
      78. Kulesza, Jan Alojzy (1660–1706). Wiara prawosławna Pismem Swiętym … W Wilnie: w drukarni Akademickiej S. I., 1704. NR. 108. L-18/705
      79. Поликарпов-Орлов, Федор Поликарпович (ca 1670–1731). Лексикон треязычный, сиречь речений славенских, еллиногреческих и латинских сокровище … В … Москве: в его царстей типографии, 1704. NR. 274. R-18/38
      80. Nabozenstwo do swiętego Onufryusza krolewica Perskiego, pustelnika: z zywotow swiętych, dźieiow pustelniczych wyięte, rythmem polskim ogłoszone … W Wilnie: drukarni Akademickiey Societatis Iesu, 1705. NR. 35. L-18/1092
      81. Marliani, Ambrogio. Феатрон, или позор нравоучительный, царем, князем, владыками и всем спасителный, в нем же что имат тварити и соблюдати началник и киих устраннятися прилежно описася трудолюбным тщением / [перевод] Иоанна Максимовича архиепископа черниговскаго, новгородскаго и всего севера. [Чернігів]: друкарня Троїцько-Іллінського монастиря, 1708. NR. 161. R-18/26
      82. Sirvydas, Konstantinas (tarp 1578 ar 81–1631). Dictionarium trium lingvarum … Vilnae: typis Academicis Societatis Jesu, 1713. NR. 109. LK-18/1
      83. Pociej, Hipacy (1541–1613). Kazania, y homilie … [Supraśl]: typis Monasterii Supraslensis PP. Basilianorum, 1714. NR. 144. L-18/574
      84. Jablonski, Daniel Ernst (1660–1741). Supplement praw y wolnosci dissidentow w nabozenstwie chrzescianskim: w Krolestwie Polskim y Wielkim Xiestwie Litewskim, zrożnych authentikow przydany roku 1718. Królewiec: [s. n. ], 1718. NR. 197. L-18/2-428
      85. Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensi civitatis Basilicam a temporibus Alexandri Vitoldi … Vilnae: typis Universitatis Societatis Jesu, 1719. NR. 110. L-18/226
      86. Rzączyński, Gabriel (1664–1737). Historia naturalis curiosa regni Poloniae, Magni Ducatus Litvaniae annexarumque provinciarum … [Sandomierz]: typ. Collegii Soc. Jesu, 1721. NR. 167. L-18/1446
      87. Леитоургикон. В Супраслю: в общежительном Монастири чину св. Василия Великаго, 1727. NR. 145. R-18/2-43
      88. Missae defunctorum juxta usum ecclesiae Romanae cum ordine et canone extensae. Vilnae: typ. Universitatis Soc. Jesu, 1730. NR. 111. L-18/2-5
      89. Konfederacya generalna, omnium ordinum Regni atque Magni Ducatus Lithuaniae, na Konwokacyi Generalniey Warszawskiey uchwalona … W Warszawie: w drukarni Rzeczypospolitey w Collegium Xięzu Scholarum Piarum, 1733. NR. 179. L-18/2-127
      90. Pięcdziesiąt przyczyn, dla ktorych, w ták wielkiey rożnośći wiar y religij, temi czásy w chrześćiaństwie znayduiących się, sama religia Kátolicka Rzymska ma być obrana, y nád wszystkie inne trzymana … [W Wilnie]: w drukárni J. K. M. Collegii Soc. Jesu, 1736. NR. 192. L-18/61
      91. Fontanna mistyczna z obrazu Nayśw. Panny Maryey od roku 1684 cudownymi łaskami w kośćiele Wileńskim Łukiskim ss. apostołow Filippa y Jakuba zakonu kaznodzieyskiego prowincyi Litewskiey słynącego … W Wilnie: w drukarni Akademickiey, 1737. NR. 112.
          L-18/564

1. 1. 92. Duńczewski, Stanisław Józef (1701–1767). Kalendarz polski i ruski na rok Panski 1741, po przestępnym pierwszy, po przybyszowym wtory … wyrachowany. We Lwowie: w drukarni Pawła Jozefa Golczewskiego … typografa, [1740]. NR. 173. L-18/2-483/1741
      93. Tariffae variae seu resolutiones et reductiones monetae tam Polonicalis et Lithvanicae … Posnaniae: typis S. R. M. Collegii Soc. Jesu, 1740. NR. 178. L-18/8
      94. Леитоургикон: си есть служебник, содержащ в себе по чину святыя восточныя Церкви Литургии, иже во святых отец наших: Иоанна Златоустаго, Василия Великаго и Григория Двоеслова папы Римскаго, со всеми службами неделными и праздничными. В Уневе: в обители Успения Пресвятыя Богородицы, 1740. NR. 269. R-18/2-12
      95. Новый Завет с приобщением Псалтири. Санктпетербург: [Синодальная типография], 1740. NR. 284. R-18/239
      96. Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego … Teraz zas piąty raz przedrukowany. W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, 1744. NR. 113, 114. L-18/2-18
      97. Cicero, Marcus Tullius (106 a. Chr. n. – 43 a. Chr. n.). M. Tullii Ciceronis XIII. Orationes selectae: pro usu studiosae juventutis Scholarum Piarum. Varsaviae: typis S. R. M. et Reipublicae in collegio Scholarum Piarum, 1745. NR. 180. XVIII/2017

98–99. Chrościński, Wojciech Stanisław (ca 1665 – post 1722). Aman od Asswerusa krola perskiego i medyiskiego nad wszystkie inne xsiążęta wywyzszony. [Kraków]: [s. n.], 1745. Kartu įrišta: Chrościński, Wojciech Stanisław (ca 1665 – post 1722). Iozef do Egiptu od braci przedany … [S. l.]: [s. n.], 1745. NR. 219, 220. XVIII/2024/1, 2

1. 1. 100. Миния: месяц априлий. Москвa: [Синодальная типография], 1747. NR. 275. R-18/2-17
      101. Skarga, Piotr (1536–1612). Żywotów świętych … Starego y Nowego Zakonu … Cz. 1–2. W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, 1747–1748. NR. 115. L-18/2-25

102–105. Chaufepié, Jacques George (1702–1786). Nouveau dictionnaire historique et critique. T. 1–4. Amsterdam: Z. Chatelain, 1750–1756. NR. 408–411. V-18/2-35/1–4

106–108. Juan de Jesús Maria (1564–1615). Cwiczenie klasztorne, abo Praktyka uczynkow abo aktow żyćia zakonnego, żeby duchownie, y doskonale odprawowane były … W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akadem. S. J., 1752. Kartu įrišta: Sanchez de Avila, Diego (1564–1627). Krotki sposob rozbierania y rozeznania postępku duchownego … W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, 1752; Jacyno, Aleksander (1675–1757). Tarcza z nayświętszych imion Jezus, Marya, Jozef złozona, duszy nászey przećiw czartu, światu y ćiału głownym nieprzyjaćiołom w żyćiu y przyśmierći na obronę … W Wilnie: w drukarni WW. OO. Franćisz., 1752. NR. 117, 118, 119. L-18/32/1, 2, 3

1. 1. 109. Przyłęcki, Franciszek (1702–1785). Rekollekcye duchowne na ośm dni rozłoźone … W Wilnie: w druk. J. K. M. akad. S. J., 1752. NR. 116. L-18/463
      110. Ирмологий. [Київ]: тип. Печерской Лавры, 1753. NR. 308. R-18/45
      111. Правило к Божественому причащению. [Київ]: во святой Киевопечерской Лавре, 1753. NR. 27? R-18/51
      112. Acta litteraria Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae. Varsaviae et Lipsiae: typis Mizlerianis, [1755]. NR. 207. L-18/950/1755
      113. Nowodworski, Felicjan (1713–1761). Chwała cudownego w swiętych swoich Boga. [Nieśwież]: [s. n.], [1756]. NR. 141. L-18/117
      114. Radomski, Michał (1706–1762). Sztafeta polska podròżnym do korrespondencyi piòrem uprojektowana … W Wilnie: w drukarni J. K. Mći WW. XX. Franciszkanow, [1757]. NR. 138. L-18/75
      115. Библия, сиречь книги Священного Писания Ветхаго и Новаго Завета. Москва: [Синодальная Типография], 1757. 277. R-18/2-90
      116. Полустав, содержащ в себе чин часов церковных и прочиих спасительных молений. [Supraśl]: в святой Лавре Супраслской, 1757. 303. R-18/241
      117.  Служебник … [Supraśl]: в Лавре общежительнаго монастыря Супраслскаго, 1758. 146. R-18/2-37
      118. Pażowski, Józef (1721–1785). Novogrodecum ducum Novogrodensium olim regia urbs hodie princeps palatinatus Novogrodensis … Leopoli: [s. n.], 1759. NR. 175. L-18/1065
      119. Евангелие учительное воскресное. [Москва]: [Синодальная типография], 1759. 300. R-18/2-103
      120. Правило к Божественному причащению. [Київ]: во святой Киевопечерской Лавре, 1760. R-18/52
      121. Катехизм, или краткое началное учение христианское в ползу и спасение юношам равно же и старым ненаученным в трех беседах написаный. Второе напечатан. В … Могилеве: [тип. Богоявленского братства], 1761. 306. R-18/278
      122. Tavernier, Paul. Краткие разговоры: о разных до наук, до любопытства, касающихся … В Санктпетербурге: печатана при Сенате, 1761. 285. R-18/39
      123. Arnay, Jean-Rodolphe de (1710–1765). Zwyczaie starozytnych rzymian tak w sprawowaniu Rzeczypospolitey jako tez w potocznych sprawach y w obrządkach bałwochwalskich uzywane. W Wilnie: w drukarni J. K. M. y Rzeczypospolitey Scholar. Piar., 1762. L-18/390
      124. Rubczyński, Marcin (1704–1794). Ofiara sprawiedliwosci dusz czyniących zadosyc boskiemu majestatowi za pozostale swoie winy albo traktat o czyscu … W Berdyczowie: w druk. Carmelu Fortecy Nayświętszey Maryi Panny, 1763. NR. 170. XVIII/1712
      125. Леитоургикон: си есть служебник, содержащ в себе по чину святыя восточныя Церкви Литургии, иже во святых отец наших: Иоанна Златоустаго, Василия Великаго и Григория Двоеслова папы Римскаго, со всеми службами неделными … Вторицею типом издадеся. В Супраслю: в общежителном Монастири, 1763. NR. 147. R-18/2-41
      126. Benedictus XIV, Papa (1675–1758). Mowa miana przez s. p. nayswiętszego oyca Benedykta XIV. w r. 1748 dnia 7. stycznia w kościele rzymskim Wniebowzięcia Nayświętszey Panny wielebnych panien karmelitanek bosych, przy professyi siostry Maryi Anny Teressy Jmeldy od Jezusa Ukrzyżowanego corki jj. oo. xiąząt jchmosciow Fabrycego Kolumny, y Katarzyny z Salwiatych Kolumniney wielkich contestablow / z włoskiego na grecki i łacinski język pierwey przełożona, a teraz … po polsku przez pewnego bazyliana … wydana. W Wilnie: w drukarni J. K. M. XX. Bazylianów, 1764. NR. 127. L-18/684
      127. Забавная гишпанская повесть, называемая Двойной обман. [Москва]: при Императорском Московском университете, 1764. 278. R-18/36
      128. Онисание мундирам строеваго убранства, конфирмованное высочайшим ея императорскаго величества подписанием. Санктпетербург: [ n.], 1764. NR. 286. A-4107
      129. Status causae W. Ierzego Koniskiego episcopa białoruskiego, mścisławskiego, orszańskiego y mohylowskiego, y wsystkich zakonnikow Monasteru Swiętego Spasa katedralnego mohylowskiego nieunitow powodow przeciwko W. Felicyanowi Wołodkowiczowi arcybiskupowi metropolicie całey Rusi, biskupowi włodzimierskiemu y brzeskiemu, pozwanemu. [S. l.] : [s. n.], [1766]. NR. 223. L-18/2-75
      130. Becanus, Martin (1563–1624). Kontrowersye z Kalwinem i uczniami jego … / niegdys językiem łacinskim przez Wielebnego Xiędza Marcina Bekana Societatis Jesu Sw. Theologii doktora napisane. T. 1. W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akadem. Soc. Jesu, 1769. NR. 120. L-18/217
      131. Kurzeniecki, Marcin (1705–1768). Wykład Pisma Swiętego Starego y Nowego Testementu … W Nieswizu: w drukarni J. X. M. Societatis Iesu, 1769. NR. 142. L-18/2-43
      132. Cicero, Marcus Tullius (106 a. Chr. n. – 43 a. Chr. n.). Mowy Cicerona przeciwko Katyline i za Markiem Marcellem … przekładania x. Ignacego Nagurczewskiego, professora retoryki in Collegio Nobilium Vars. S. J. W Warszawie r. 1763 drukowane, teraz [z] przyłoźeniem do nich textu lacińskiego przedrukowane. [Почаїв]: w drukarni J. K. M. Poczajowskiey, 1771. NR. 321. XVIII/832
      133. Uwagi nad historyą koscielną / z francuskiego na polski język przełozone roku 1772. W Wilnie: w drukarni J. K. M. y Rzeczypospolitey XX. Scholarum Piarum, 1772. L-18/424
      134. Jaśkiewicz, Mikołaj (1717–1779). Szczęśliwość życia wieyskiego wierszem oyczystym opisana. [Przedruk]. W Łowiczu: w druk. J. O. Xcia Prymasa Arcy-Biskupa Gnieźnieńskiego, [1773]. XVIII/2051
      135. Oehme, Fryderyk Teodor. Opisanie kamienia przez dwadzieścia dwa lata w uretrze noszonego / przez Fryderyka Teodora Oehme, medycyni, chirurgii et artis obstretriciae, praktika wyrzniętego w Nieświżu … 1773. [Warszawa]: [nakł. Michala Grölla], [1773]. NR. 143. L-18/464
      136. Служебник, содержащ в себе литургию иже в святих отца нашего Иоанна Златоустаго Архиепископа Константина Града: таже службе две, сиречь святей и животворящей Троице и за усопших. В Вилне: в типографии его К. В. в обители монахов чина святаго Василиа Великаго, 1773. 128. L-18/2-23
      137. Белевы путешествия через Россию в разныя Асиятские земли, а именно: в Испаган, в Пекин, в Дербент и Константинополь / перевел с французского Михайло Попов. В Санктпетербурге: при Императорской Академии наук, 1774. 287. R-18/31
      138. Joubert, Pierre. Histoire des révolutions de Pologne: depuis la mort dʼAuguste III, jusquʼà lʼannée 1775. 2. A Warsovie: [s. n.], 1775. NR. 388. L-18/1330/2
      139. Kalendarz polski y ruski w ktorym swięta roczne i księgi niebieskie czas siania, szczepienia, krwie puszczania, lekarstw zazywania, wschod i zachod słonca, przybycie i ubycie dnia etc. zwyczaynym porządkiem opisane na rok panski 1775 … / przez m. Franciszka Matawowskiego … wyrachowany. W Krakowie: w drukarni Akademickiey Kollegium Większego, [1775]. NR. 176. XVIII/2418
      140. Klucz prognostykarski: to iest rzetelne objasnienie słòw y przezwisk niewyrozumianych, ktorych astrologowie w kalendarzach y prognostykach swoich uzywaią, a przez to państwa, miasta, y osoby pewne rozumieią: z przydatkiem słonecznego wschodu i zachodu … W Supraslu: w drukarni WW. XX. Bazylianow, 1775. NR. 278. L-18/309
      141. Wielhorski, Michał (1730–1794). O przywroceniu dawnego rządu według pierwiastkowych Rzeczypospolitey ustaw … [S. l.]: [s. n.], 1775. NR. 224. L-18/925
      142. Ανδρέας ο Κρης, sanctus (ca 660 – ca 720). Kanon albo Pokutne koscioła wschodniego nabozenstwo … W Wilnie: w drukarni J. K. M. XX. Bazylianow, 1776. NR. 129. L-18/793

143–144. Mickiewicz, Ignacy. Awantura kawalera, imieniem Fortunata, istotą nieszczęśliwego … [Grodno?]: [s. n.], 1777. Kartu įrišta: Villedieu, Marie-Catherine-Hortense de (ca 1640–1683). Awantury filozofów kochających się w modnych kobietkach. W Supraślu: [druk. Bazylianów], 1789. XVIII/2618/1, 3

145–146. Ustrzycki, Andrzej Sebastian (1739–1783). Algebra czyli Nauka o rachunkach literalnych. 2 d. W Warszawie: w drukarni J. K. Mci i Rzeczypospolitey u XX. Scholarum Piarum, 1778–1781. XVIII/1109

1. 1. 147. Dąbrowski, Adam. Mowa z nauk szkolnych zupełną, iaka tylko w tym życiu bydź może, wynikaiącą szczęśliwość okazuiąca gdy trzech miesięczney pracy w Akademii Zamoyskiey szkoła krasomowstwa dowod dała … [Zamość]: w drukarni Akademii Zamoyskiey, [1779]. NR. 166. XVIII/1856
      148. Karpavičius, Mykolas Pranciškus (1744–1803). Na pogrzebie swiętey pamięci Antoniego na Łohoysku y Berdyczewie hrabi Tyszkiewicza … W Wilnie: w drukarni Królewskiey przy Akademii, [1779]. NR. 121. L-18/244
      149. Zawadzki, Roman. Metal na taxie y probie opatrznosci Boskiey siła wazący, albo Moc y skutki metalu krzyża Oyca y Patryarchy Benedykta Swiętego. [Wilno]: [druk. Akademicka], 1779. NR. 225. L-18/25
      150. Kluk, Jan Krzysztof (1739–1796). Zwierząt domowych i dzikich osobliwie kraiowych, historyi naturalney początki i gospodarstwo. T. 3. W Warszawie: w drukarni J. K. Mści i Rzeczypospolitey u XX. Scholarum Piarum, 1780. NR. 184. L-18/1574/3
      151. Pilchovskis, Dovydas (1735–1803). Sadzawka owcza dla wszelkiego stanu ludzi potrzebna, niemocnych na duszy wzruszeniem swych kart czasow pewnych pilnie uważnym czytaniem y rozmyślaniem uzdrawiająca … pozyteczna. [S. l.]: [s. n.], 1780. NR. 322. XVIII/716
      152. Wyrwicz, Karol (1717–1793). Uebersetzung der Rede, welche bey der Leiche sr. excellenz des Herrn Bischofs von Polen und Warschau, Kron-Gross-Kanzlers von Polen, Rittern des weissen Adlers- und st. Stanislai- Orden, Andreas Stanislaus Kostka Młodzieiowski hochseeligen Andenkens … : in Polnischer Sprache gehalten worden … Warschau: gedrukt in der Gröllischen Buchdrukkerey, 1780. XVIII/2448
      153. Kluk, Jan Krzysztof (1739–1796). Roślin potrzebnych, poźytecznych, wygodnych, osobliwie kraiowych albo które w kraiu uźyteczne być mogą. T. 3: O rolnictwie, zboźach, łąkach, chmielnikach, winnicach y roślinach gospodarskich. W Warszawie: w Drukarni Jego Królewskiej Mści y Rzeczypospolitey u XX. Schol. Piar., 1781. NR. 183. L-18/1571/3

154–155. Stebelski, Ignacy (? – ca 1805–1808). Dwa wielkie światła na horyzoncie Połockim z cieniów zakonnych powstające, czyli Żywoty śś. panien i matek Ewfrozyny i Parascewii … T. 1–2. W Wilnie: w drukarni Bazylianskiey, 1781–1783. NR. 131. L-18/466/1, 2

156–157. Приключения Иосифа Андревса и приятеля его Авраама Адамса. 2 t. В Санктпетербурге: при Императорской Академии Наук, 1781. NR. 288, 289. R-18/44/1, 2

1. 1. 158. Atlas novus sive Tabulae geographicae totius orbis faciem … / a Tobia Conrado Lotter. Augustae Vindelicorum: [Tobias Conrad Lotter], [1782]. NR. 368. K3-70
      159. Херасков, Михаил Матвеевич (1733–1807). Золотой прут: восточная повесть. В Москве: [s. n.], 1782. NR. 279. R-18/115
      160. Псалтирь. Москва: Синодальная типография, 1782. 309. R-18/34
      161.  Gruntowny wykład nauki chrzescianskiey jasnemi ewanielii y rozumu dowodami utwierdzony ku oświeceniu prawowiernych … W Kaliszu: w druk. J. O. Xcia JMCi Prymasa Arcy-Biskupa Gnieżnieńskiego, 1784. XVIII/2077
      162. Mowy wyborne: po większey części z starożytnych mówców i dziejopisów zebrane ku sławie i pożytkowi narodu wydane. T. 2. W Wilnie: w drukarni J. K. M. przy Akademii, 1784. NR. 123. L-18/437
      163. Братския увещания к некоторым братиям свбднм. кмнщкм / писаны Братом Седдагом. В Москве: в вольной типографии у И. Лопухина, с указнаго дозволения, 1784. 280. R-18/5

164–165. Directorium divini officii et missarum pro ecclesiis Romano catholicis archi-dioecaesis Mohileviensis per universum imperium: juxta computum veteris calendarii Romani concedente sacra sede apostolica auctoritate et mandato … / Stanislai Siestrzencewicz a Bohusz … arciepiscopi Mohileviensis prælati Vilnensis … in annum … Mohileviae: in privil. a sua Imperatoria Maiestate typographia, 1785. NR. 159. L-18/4/1785. Kartu įrišta: Kalendarz białoruski na rok pański 1785. W Mohilewie: w drukarni uprzywilj. J. W. arcy-biskupa mohilewskiego, 1785. NR. 160. L-18/4/2

166–167. Kosakovskis, Juozapas Kazimieras (1738–1794). Xiądz pleban Część 1. W Warszawie: w drukarni uprzywileiowaney J. K. Mci i Rzplitey Gröllowskiey, 1786. Kartu įrišta: Krajewski, Tadeusz (1746–1817). Woyciech Zdarzynski: zycie i przypadki swoie opisuiący. W Warszawie: [s. n.], 1785. NR. 187, 188. L-18/1534/1, 2

1. 1. 168. Opisanie dzienne pogrzebow Jaśnie Oświeconey Xiężney Anny z Micielskich Radziwiłłowy … w Nieswizu roku 1787. czerwca 20. dnia. W Wilnie: w drukarni J. K. M. y Rzpltey u XX. Piarów, [1787]. NR. 137. L-18/671
      169. Kucharz doskonały: pożyteczny dła zatrudniaiących się gospodarstwem, okazuiąc sposób poznawania, rozbierania i sporządzania różnego rodzaiu mięsiwa, ryb etc. przytym naukę daiąc przezorną o mocy, czyli wyśmienitości warzywa i zioł, oraz wyborze onychże używania, tudzieź robienia wódek, likworów, syropów, ciast i cukrów / z francuskiego przetłomaczony i wielą przydatkami pomnożony przez Woyciecha Wielądka. Edycya druga poprawiona. W Warszawie: nakładem i drukiem Michała Grölla, księgarza nadwornego J. K. Mci, 1786. NR. 189. L-18/1612
      170. Aigner, Chrystian Piotr (1756–1841). Nowa ciegielnia / wynalazku Imci Pana Aignera architekta warszawskiego. Przedruk. W Łowiczu: w druk. J. O. Xcia Jmci prymasa arcybiskupa Gniezn., 1788. NR. 169. XVIII/1992
      171. Janowski, Jakub. Kazania jedne o przyczynach niedoskonałosci istotnych obowiązkow w narodzie: na początek trybunału Gł. W. X. L. w Grodnie dnia pierwszego, drugie: o przyczynach szczęsliwego rządu dla narodu na uroczysty dzien imienin nayjasnieyszego P. N. M. Krola jmci Stanisława Augusta dnia osmego maja obchodzony … W Grodnie: w drukarni Jego Królewskiey Mości, 1788. NR. 140. L-18/332
      172. Listy moralne do utworzenia pięknego serca stosowne. [Edycja druga]. T. 1. W Krakowie: kosztem y drukiem Ignacego Grebla, typ. i bibliop. J. K. Mci, 1788. NR. 177. XVIII/1141
      173. Mackiewicz, Michał Stanisław (1755–1824). Do P. Jana Maryańskiego kowala z okazyi darowanych przez niego dwóch wozow dla woyska Rzeczypospolitey: [wiersz]. Warszawa: w drukarni M. Grölla, 1788. NR. 191. XVIII/2442
      174. Stroński, Andrzej. Nayiasnieyszy krolu panie miłosciwy! Nayiasnieysze Rzeczypospolitey skonfederowane stany: Troskliwych prac waszych … [Prośba z powodu odnowioney egzekucyj sądowey z wygranego processu przeciw Soldenhoffowi generał major.]. [Warszawa?]: [s. n.], 1788. NR. 201. XVIII/2-568
      175. 175. Неблагодарной: комедия в пяти действиях. Москва: В Университетской типографии у Н. Новикова, 1788. 281. R-18/17
      176. Anekdoty oryginalne o Piotrze wielkim / zebrane przez F. P. Staehlin … W Krakowie: kosztem i drukiem Ignacego Grebla typografi i bibliopoli J. K. Mci., 1789. NR. 324. R-18/234
      177. Korrespondencya jednego obywatela z podkomorzym pewnego woiewodztwa, z okoliczności przyszłego rządu. [S. l.]: [s. n.], [1789]. NR. 226. XVIII/2128
      178. Rousseau, Jean-Jacques (1712–1778). Uwagi nad rządem polskim oraz nad odmianą … W Warszawie: nakładem i drukiem Michała Grölla, księgarza nadwornego J. K. Mci., 1789. NR. 190. L-18/656/1-2

179–180. Traktat o pszczołach: z francuskiego wytłumaczony. W Supraślu: [druk. Bazylianów], 1789. Kartu įrišta: Zabawa ogrodowa. W Poczaiowie: [druk. Bazylianów], 1798. R-18/347

1. 1. 181. Беседы парохиалния. [Почаïв]: в Лавре Почаевской, 1789. 272. R-18/73
      182. Димитрий Ростовский (Туптало) (1651–1709). Книга житий святых: на три месяцы вторыя: декемврий, иануарий и февруарий. Москва: [Синодальная типография], 1789. NR. 271. R-18/2-35
      183. Канонник. [Гродно]: Гроденская типография, 1789. NR. 282. R-18/33

184–185. Małachowski-Nałęcz, Piotr (ca 1730–1799). Zbior nazwisk szlachty z opisem herbow własnych familiom zostaiącym w Królestwie Polskim i Wielkim Xięstwie Litewskim … 2 t. W Łucku: w drukarni J. K. Mci i Rzeczypospolitey u XX. Dominikanow, 1790. Kartu įrišti 2 tomai. NR. 162. L-18/382/1, 2

1. 1. 186. Nabozenstwo do Naysłodszego Serca Jezusowego: pobudki, sposoby, akty i modlitwy różne ku czci tego Nayswiętszego Serca w sobie zawieraiące. W Wilnie: w drukarni J. K. M. przy Akademii, 1790. NR. 124. L-18/914
      187. Siarczyński, Franciszek (1758–1829). Geografia czyli opisanie naturalne, historyczne y polityczne kraiow y narodow … T. 2. W Warszawie: w Drukarni Xięźy Piarow 1794. NR. 185. L-18/1253/2
      188. Плещеев, Сергей Иванович (1750–1802). Плещеева обозрение Российския империи в нынешнем ея новоустроенном состоянии. Издание третие. Санктпетербург: при Императорской академии наук, 1790. NR. 291. R-18/53
      189. Dmochowski, Franciszek Ksawery (1762–1808). Do jj. ww. jmc panow Tadeusza Czackiego starosty Nowogrodzkiego y Mikołaia Wolskiego szambelana j. k. mci: z okoliczności wydanego pisma o Konstytucyi trzeciego maia, jj. ww. Zaleskiemu posłowi Trockiemu, i Matuszewicowi posłowi Brzeskiemu-Litewskiemu poswięconego. [S. l.]: [s. n.], [1791]. NR. 320. L-18/342
      190. Potocki, Stanisław Kostka (1755–1821). List Stanisława Potockiego generała majora artylleryi Koronney do autora pisma pod tytulem Czamarka i Sarafan. [S. l.]: [s. n.], [1791]. NR. 230. XVIII/2117
      191. Prawdziwy szlachcic do prawodawcow. [Warszawa]: [Michał Gröll], [1791]. NR. 319. XVIII/2126
      192. 19 Богогласник … [Почаїв]: в … Лавре Почаевской, 1790 [i. e. 1791]. NR. 301. R-18/264
      193. 19 Леитоургикон: или Служебник содержай в себе по чину святыя восточныя Церкви, Литургии, иже во святых отец наших: Иоанна Златоустаго, Василиа Великаго, Григориа Двоеслова папы Римскаго. [Почаïв]: в … Лавре Почаевской, 1791. NR. 273. R-18/2-33
      194. Akatist y Moleben: dwa sławne kościoła wschodniego do Matki Boskiey nabozenstwa, tudzież informacye y nabożeństwa na wszystkie teyźe Matki Bozkiey roku całego uroczystosci … W Wilnie: w drukarni XX. Bazylianów, 1792. NR. 133. L-18/42

195–196. Bogusławski, Wojciech (1757–1829). Dowod wdzięcznosci narodu: komedya we dwoch aktach, przystosowana do uroczystości obchodu szczęsliwego na tron wybrania naiasnieyszego pana, a na dopełnienie komedyi powrot posła napisana … W Warszawie: [s. n.], 1792. Kartu įrišta: Kublicki, Stanisław (ca 1750–1809). Obrona Trembowli czyli męztwo Chrzanowskiey: opera we III. Aktach … Edycya druga. W Warszawie: nakł. i druk M. Grölla, 1789. NR. 205. XVIII/1704/1, 2

1. 1. 197. Do obywatelow mających się zebrac na następujące seymiki. W Berdyczowie: [s. n.], 1792. XVIII/1853
      198. Do obywatelow maiących się zebrac na następuiące seymiki. W Minsku: [s. n.], 1792. NR. 157. R-18/134
      199. Opisanie seymikow powiatu koscianskiego i ziemi wschowskiey dnia 14. lutego 1792. prawem oznaczonego w miescie wolnym J. K. Mci koscianie odbywaiących się. [S. l.], [s. n.], [1792]. XVIII/2490
      200. Potocki, Ignacy (1750–1809). Do obywatelow po odbytych seymikach na dzień 14. lutego r. 1792 zwołanych. Warszawa: [s. n.], 1792. NR. 202. XVIII/2443
      201. Scena ostatnia Pythona czyli odpowiedne pismo na dzieło pod tytułem Python Lipsko-Warszawski diabeł: kontr-tragedya … W Warszawie: [s. n.], 1792. NR. 203. XVIII/1950

202–205. Szczurowski, Tymoteusz (1740–1812). Rozmowy duchowne: wyięte z pierwszey xięgi prawa kanonicznego o sakramentach … W Supraslu: w drukarni J. K. mći XX. Bazylianów, 1792. Kartu įrišta: Szczurowski, Tymoteusz (1740–1812). Rozmowy duchowne: wyięte z drugiey xięgi prawa kanonicznego o przypadkach sumiennych … W Supraslu, 1792; Szczurowski, Tymoteusz (1740–1812). Rozmowy duchowne: wyięte z trzeciey xięgi prawa kanonicznego o przypadkach sumiennych … W Supraslu, 1792; Szczurowski, Tymoteusz (1740–1812). Missia bialska: rozmowy, wyięte z czwartey xięgi Prawa Kanonicznego … W Supraslu, 1792. NR. 193, 194, 195, 196. L-18/1183/1–4

1. 1. 206. Złotnicki, Antoni Polikarp (ca 1750–1830). Kopia listu p. Antoniego Złotnickiego posła woiewodztwa podol. do p. perekładowskiego majora kaw. narod. 24. maja z Czernieiowiec.: excerpt z gazety narodowey Nro XLIV. z Warszawy dnia 2. czerwca r. 1792. XVIII/2514
      207. Требник малый от великаго евхологиона собран ради в нужнейших иереем употребления типом издан. [Почаїв]: в … Лавре Почаевской, 1792. NR. 304. R-18/22
      208. Grabowski, Ignacy (1727–1810). Zbior praw papieskich o klauzurze zakonney: o karach za iey przestępstwo i o niewzruszoności tych prawa przytym dowdy czułości zakonnych zwierzchnictw i moich poprzedników na ich zachowywanie / [X. Ignacy a S. Maria de Mercede]. W Lublinie: w drukarni J. K. Mci XX. Tryntarz., 1793. XVIII/2279
      209. Voltaire (1694–1778). Listy Woltera o angielczykach / z francuzkiego tłomaczone przez S*** K***. [S. l.] : [s. n.], 1793. XVIII/2120
      210. Употребительнейшие разговоры на российском и простом, или общенародно ныне греками употребляемом языке: в пользу российскаго юношества и греков, желающих обучаться российскому языку … Москва: в Университетской типографии, у Ридигера и Клаудия, 1794. 283. R-18/30

211–212. Регламент благочестивейшаго государя Петра Великаго отца отечества императора и самодержца всероссийскаго, о управлении Адмиралтейства и Верфи и о должностях Коллегии адмиралтейской и прочих всех чинов при Адмиралтействе обретающихся. 2 t. [Санктпетербург]: при Императорской Академии Наук, 1795. NR. 292. R-18/2-7/1, 2

1. 1. 213. Almanach historique et généalogique pour l’année commune 1797: histoire de Pologne: avec 6 estampes enluminées, représentant des costumes polonois, et 7 sujets historiques, gravés par D. Chodowiecki. Berlin: chez Jean Fréderic Unger. NR. 370. L-18/1 0/1797
      214. Ustawy cywilne dla Galicyi Zachodniey. T. 2. W Wiedniu: druk. Józefa Hraszańskiego, c. k. niemieckiego i polskiego nadwornego typografa i bibliopoli, 1797. NR. 372. XVIII/1822/2
      215. Rituale sacramentorum ac aliarum ecclesiae caeremoniarum ex rituali juxta decretum Synodi provincialis Petricoviensis edito depromptum: ad uniformem ecclesiarum Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae usum, insuper aliquibus auctum. Reimpressum. Vilnae: typis Basylianis, 1799. NR. 134. L-18/657
      216. Журавлев, Андрей Иванович (1751–1813). Полное историческое известие о древних стригольниках, и новых раскольниках, так называемых, старообрядцах, о их учении, делах и разгласиях / собранное из потаенных старообрядческих преданий, записок и писем, церкви Сошествия Святаго Духа, что на Большой Охте, протоиереем Андреем Иоанновым. В Санкт-Петербурге: при Императорской Академии наук, 1799. 293. R-18/284
      217. [Grammatica graeca]. [S. l.]: [s. n.], [17–?]. 334. L-18/969
      218. Ocalenie prawdy poświęconey przyszłości. [S. l.]: [s. n.], [17–?]. NR. 231. XVIII/2406

219–220. Ovidius Naso, Publius (43 a. Chr. n.–18). Publii Ovidii Nasonis Tristium liber IIII.: elegia I–IX. [S. l.]: [s. n.], [17–?]. XVIII/4073 (du egz.).

1. 1. 221. Wypisy na klassę trzecią do moralney nauki. [S. l.]: [s. n.], [17–?]. XVIII/2622
      222. Известие о иконе чудотворной Почаевской и о знамении столпы Пресвятой Богородицы. [Почаїв]: [Свято-Успенська Почаївська лавра], [17–?]. R-18/366
      223. 223. Пролог, или свойственнее рещи Синаксарий: июнь–август. [Москва]: [s.], [17–?] NR. 296. R-18/2-18
      224. Служебник: в немже литургия Святаго Иоанна Златоустаго, со службою на всяк день, за упокой содержится. [Supraśl]: [druk. Bazylianów], [17–?]. NR. 299. R-18/2-14

Įteikta 2023 m. lapkritį

[1] Taip įrašyta antspaude, kuriuo pažymėti Muziejui priklausę leidiniai, dabar saugomi Vrublevskių bibliotekoje.

[2] Šią nuostatą mokslininkas įtvirtino ir monografijos apie kaimyninę šalį antraštėje: Gudijos istorija: Baltarusijos istorija (Kamuntavičius 2021b).

[3] Šią įvairovę papildo dar keletas užrašytų pavadinimų (Keršytė 2014, 207).

[4] Muziejus buvo aktyviai lankomas. Jo durys buvo atvertos šiokiadieniais nuo 9 iki 12 valandos, o biblioteka lankytojų laukdavo nuo 11 iki 14 valandos (Ilgievič 2017, 53). 1932 m. sausį pradėta Muziejaus svečių registracijos knyga (Кнiга дзеля запiсу гасьцей Беларускага музею iм. Iванна Луцкевча, Vilnius, 1932-01-01–1939-07-21, LMAVB RS F21-2049) liudija ypatingą to meto Vilniaus visuomenės susidomėjimą jame saugotomis vertybėmis. Muziejų aplankė įvairių tautybių ir įvairių organizacijų atstovai ne tik iš Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos bei užsienio vietų. Įrašai ir parašai atlikti įvairiomis kalbomis – gudų, lietuvių, lenkų, jidiš, prancūzų ir kt. Pirmasis šioje knygoje sausio 20 d. pasirašė Erwinas Koschmiederis (1895–1977) – vokiečių kalbininkas, slavistas, Vilniaus universiteto profesorius (1930–1938), 1933 m. įkūręs ir redagavęs leidinį Balticoslavica. Iki 1939 m. liepos šį kultūros židinį aplankė per 20 tūkstančių svečių – tarp jų būta daug žymių asmenybių. Beveik 40 pavardžių įrašyta lietuvių kalba. Taip pat žr. Keršytė 2014, 221–224.

[5] Lituanistikos institutui buvo pavestos ir kitos atminties institucijos. 1940 m. rugsėjo 1 d. jos žinion buvo perduota Valstybinė Vrublevskių biblioteka, pavadinta Lituanistikos instituto centrine biblioteka, 1940 m. gruodžio 20 d. perėmusi Gudų mokslo draugijos turtą (Narbutas 2015, 21–22).

[6] Už pasidalijimą šia informacija nuoširdi padėka kolegei, jubiliejinės parodos Vrublevskių bibliotekoje kuratorei Rūtai Kazlauskienei ir Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkui Aliaksandrui Adamkovičiui.

[7] Šie duomenys nurodomi remiantis archyviniu dokumentu, šiuo metu saugomu Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) F. R-1001, ap. 1, b. 47, l. 28.

[8] Baltarusių, Karaimų, Šilutės, Telšių ir Trakų muziejų medžiaga, [Vilnius], 1945 m. gegužės 22 d. – 1956 m. gegužės 24 d. LCVA F. R-1016, lap. 5–7.

[9] Jis nebuvo išspausdintas, o tik perskaitytas Bibliotekos rengtoje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Aktualūs akademinių bibliotekų veiklos klausimai“ (Molėtai, 2001 m. rugsėjo 4).

[10] Cimelia – lotynizuota žodžio, kilusio iš graikiško κειμήλιον ir reiškiančio „brangenybė“, forma. Knygotyroje terminas „cimelijos“ apibrėžiamas kaip „labai vertingi rankraščiai ar kiti daiktai, laikomi bibliotekose ar kitose institucijose atskirais rinkiniais, ypač saugomi, kartais eksponuojami kaip muziejinės vertybės (Knygotyra 1997, 80).

[11] Tuo metu V. Drėmos aprašytos knygos jau priklausė šiai bibliotekai – Muziejaus knygose įrašyti numeriai atitinka katalogo numeraciją.

[12] Šiuolaikiniais bibliografiniais duomenimis, manoma, kad tai vėlesnės laidos (apie 1594–1595) egzempliorius (Кнiга Беларусi 1986, 72, įr. 38); taip pat žr. Narbutienė, Radvilienė et Rauckytė 2007, 357–358, įr. 962.

[13] Taip sutrumpintai priimta žymėti cimelijas.

[14] Skirstant atsižvelgta į pagrindinę leidinio antraštės kalbą.

[15] Tokį pasirinkimą iš dalies (su tam tikrais niuansais) pagrįstų ir tai, kad panašiu principu XVI–XVIII a. LDK išspausdinti kiriliniai leidiniai yra išnagrinėti lenkų knygotyrininkės monografijoje (Jaroszewicz-Pieresławcew 2003, 147–200): 1. Religiniai spaudiniai; 2. Pasaulietiniai spaudiniai. Panašiai mąstoma ir lietuvių mokslininkės daktaro disertacijoje, skirtoje Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvės veiklai: religinės paskirties leidiniai; kitokios paskirties leidiniai (Kažuro 2019, 173–203).

[16] Spėtina, kad šią knygelę I. Luckevičius galėjo įsigyti 1908 m. Prahoje, kur tuo metu nelegaliai lankėsi (Памяцi Iвана Луцкевiча 1920, 15). Ši brangenybė sovietmečiu Bibliotekoje buvo negrabiai įrišta į žaliai marginto kartono viršelius, apipjausčius knygelės kraštus – dėl to nukentėjo marginaliniai įrašai. Po daugelio metų, 2016-aisiais, knyga restauruota ir perrišta į odos viršelius (rest. Laimutė Burneikienė).

[17] Už šią informaciją nuoširdi padėka kolegei Agnei Zemkajutei.

[18] Pięcdziesiąt przyczyn – šis unikumas (plg. Čepienė et Petrauskienė 1979, 372, įr. 2436; Ivanovič et Basiul 2015, 306, įr. 3006), anksčiau priklausė bibliofilui, dominikonui Domininkui Sivickiui (m. po 1791) ir Gardino dominikonų vienuolyno bibliotekai.

[19] Lietuvoje žinomas tik 1 egzempliorius, plg. (Кнiга Беларусi 1986, 73–74, įr. 41).

[20] Egzempliorius buvo identifikuotas kolegės Dalios Bikauskienės ir laikytinas netikėtu atradimu, mat šis religinių raštų autorius savo biblioteką, turėtą Vilniaus priemiestyje, Lukiškių dvarelyje, 1662 m. padovanojo Vilniaus universitetui.

[21] Plg. Kažuro 2019, 177–186.

[22] Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių katalogo sudarytojos nurodo tik Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorių (Čepienė et Petrauskienė 1979, 72, įr. 418), taip pat plg. Narbutas et Narbutienė 1998, 117–118, įr. 431.