1454 metų spalį italų humanistas Enea Silvio Piccolomini (1405–1464), būsimasis popiežius Pijus II, lankydamasis Frankfurte sutiko nežinomą „vir mirabilis“ – nepaprastą žmogų (nėra žinoma, ar tai buvo pats Johannesas Gutenbergas, ar kažkas iš jo padėjėjų). Pasakodamas apie šį susitikimą 1455 metų kovo 12-os laiške kardinolui Juanui Carvajalui (apie 1400–1469) Piccolomini teigė matęs kelioliką lapų iš 158 ar net 180 identiškų Biblijos egzempliorių, kuriuos galima skaityti be akinių, ir stebėjosi knygos atsiradimo sparta. Tuo metu jis dar nežinojo, kad ateityje jo matyta ir kitos XV amžiuje išspausdintos knygos bus pavadintos inkunabulais, o jų dauginimo greitis tik didės.

Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo minėto susitikimo – 1494-aisiais – vokiečių humanistas Sebastianas Brantas pirmą kartą išspausdinto satyrinę alegoriją „Das Narrenschiff“ (liet. „Kvailių laivas“). Po trejų metų – 1497-aisiais – šis veikalas buvo išverstas į lotynų kalbą pavadinimu „Stultifera navis“. Vienas šios knygos skyrių buvo pavadintas „Apie knygų nenaudingumą“. Jame Kvailys pasakoja, kad turi daugybę knygučių, kurias retai skaito, o net ir perskaitęs nelabai ką supranta, bet saugo jas, pagarbiai laiko, nuvalo dulkes… Dar jisai skundžiasi, kad sunku peržvelgti visą atsiradusių knygų kiekį, rašančiųjų įvairovę, sunku visoje toje gausybėje atrasti tiesą, nes žmogų blaško knygų gausybė ir nėra galo knygų gausinimui.

Skundas, kad knygų gausinimui nėra galo (lot. „Faciendi libros plures non est finis“), puikiai tiko pavadinti virtualią parodą, kurios autorei, Vrublevskių bibliotekos Knygos muziejaus parodų kuratorei Agnei Zemkajutei, kaip ir minėtam Kvailiui, nebuvo lengva aptarti per mažiau nei pusšimtį XV amžiaus metų išspausdintų knygų įvairovę. Šia paroda siekiama pristatyti inkunabulus, jų išskirtinius bruožus, parodyti, kaip keitėsi pirmųjų spaudinių forma, leidusi knygai po truputį tapti tokia, kokią ją esame įpratę matyti ir šiais laikais. Taip pat parodos žiūrovai kviečiami susipažinti su LMA Vrublevskių bibliotekos inkunabulais, pamatyti jų įdomybes, vienokį ar kitokį atskirų egzempliorių išskirtinumą. Visgi paroda nepretenduoja į objektyvumą, ypač kai kalbama apie tai, kas yra gražu ar įdomu. Žiūrovams siūloma sekant nuorodomis peržiūrėti ir šioje parodoje aptartas ar tik Vrublevskių bibliotekos inkunabulų sąraše esančias knygas bei atrasti, kurios iš jų yra įdomios kiekvienam asmeniškai. Vrublevskių bibliotekos inkunabulų skaitmeninimo darbai artėja prie pabaigos, tad norintys išsamiau susipažinti su viena ar kita knyga jau gali pavartyti sudominusį dokumentą ir virtualioje erdvėje.

Parodą „Faciendi libros plures non est finis“ kviečiame žiūrėti: http://eparodos.mab.lt/s/-faciendi-libros-plures-non-est-finis-knygu-gausinimui-nera-galo

Agnė Zemkajutė