Szulc, Dominik. Dzieje unii polsko-litewskiej w latach 1482/1492–1569: od unii dynastycznej do realnej. Kraków; Warszawa: Wydawnictwo Avalon, 2024. 1011 p.

1569 metais Liubline pasirašyta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė susijungė į Lenkijos ir Lietuvos valstybę, vėliau pavadintą Abiejų Tautų Respublika. Šioje knygoje autorius aprašo devyniasdešimties metų įvykius, atvedusius iki Unijos pasirašymo. Siekdamas kuo visapusiškiau atskleisti šios sutarties priešistorę, autorius aprašo ne tik Lenkijos–Lietuvos politinius santykius, bet ir ekonominius, kultūrinius ryšius, visuomeninius, religinius dalykus, santykius su kitomis šalimis.

Raporty dotyczące diecezji żmudzkiej i inflanckiej z końca XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Księgarnia akademicka, 2024. 569 p.

Knygoje spausdinamos 1797 metų Žemaičių ir Livonijos vyskupijų parapijų ataskaitos. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jos žemės atiteko Rusijai. Dokumentai atspindi vyskupijos, kapitulos, seminarijų, parapijų ir vienuolynų problemas. Parapijų ataskaitose pateikiamos žinios apie jų dydį, koplyčias, ligonines, mokyklas, klebonų darbus. Šie duomenys parodo, kokia buvo Bažnyčios Žemaitijoje ir Livonijoje padėtis, praėjus dvejiems metams po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

Arystokracja i ziemiaństwo wobec odzyskania niepodległości i budowy zrębów Rzeczypospolitej (do 1921 r.). Rzeszów; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 396 p.

Nors XIX a. Europos visuomeninių ir ekonominių permainų fone aristokratų ir dvarininkų reikšmė mažėjo, bet jie vis dar sudarė lenkų tautos elitą. Jų turimas ekonominis užnugaris, tarptautiniai ryšiai, dalyvavimas viešajame gyvenime turėjo didelę reikšmę Lenkijos valstybės grįžimui į politinį žemėlapį. Straipsnių rinkinyje siekiama parodyti aukštuomenės indėlį, atkuriant Lenkijos nepriklausomybę ir atstatant valstybės valdymo struktūras.

Waszak, Przemyslaw. Ikony z kolekcji profesora Wiesława Litewskiego w zbiorach Muzeum uniwersyteckiego w Toruniu: katalog. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2024. 345 p.

Torunės Mikalojaus Koperniko universitete yra saugomos XIX amžiaus rusiškos ikonos iš profesoriaus Veslavo Litevskio (Wiesław Litewski) kolekcijos. Šiame leidinyje išsamiai aprašytos 37 ikonos. Ikonografinį, istorinį tyrimą papildo skirtingų vertimų Biblijos citatos, literatūros kūrinių fragmentai, inskripcijos, straipsnis apie bizantinio ir postbizantinio meno tradiciją. Gausios iliustracijos leidžia nagrinėti ikonas nuodugniau, pamatyti ne tik jų veikėjus, scenas, bet ir detales.

Nauka o sakramenciech świętych Nowego Testamentu: wzięta z czwartych ksiąg Instytucyj nabożeństwa krześcijańskiego Jana Kalwina i na polską rzecz przeniesiona. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2024. 249 p.

1626 metais buvo išleistas Jono Kalvino „Krikščionių tikėjimo išdėstymas“ lenkų kalba. Teksto vertėjas – Petras Sestšencevičius (Piotr Siestrzeńcewicz, ~1580 – ~1655) – teologas, pedagogas, dvarininkas, įvairių panegirikų autorius, vertėjas. Knygoje spausdinami šio veikalo 14–19 skyriai. Mokslą apie šventuosius sakramentus papildo straipsniai apie vertėją ir evangelikų reformatų gyvavimo aplinkybes tuometinėje Vakarų Europoje bei Abiejų Tautų Respublikoje.

Polacy na Litwie i w krajach bałtyckich od Powstania styczniowego do XXI wieku. Warszawa: Studium Europy Wschodniej UW, 2024. 425 p.

Lenkija su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis turi bendrą istorinį paveldą. Straipsnių rinkinyje įvairūs autoriai glaustai pristato savo tyrimų rezultatus arba gvildena kai kuriuos klausimus, susijusius su lenkų gyvenimu Baltijos kraštuose. Žinomi mokslininkai ir doktorantai, tyrėjai ir visuomenininkai, diplomatai straipsniuose pateikė vertingų žinių iš filologijos, literatūros istorijos, politinės istorijos, politologijos, diplomatijos istorijos, vėliau dalyvavo 2024 m. gruodžio 12–14 d. Daugpilyje surengtoje konferencijoje „Lenkai Lietuvoje ir Baltijos valstybėse“.

Powstanie Styczniowe – zaranie polskiej niepodległości: w 160. rocznicę wybuchu powstania. Toruń: Jagielloński Instytut Wydawniczy, 2024. 307 p.

Minint 160-ąsias 1863 m. sukilimo metines, 2023 m. spalio 19–20 d. Torunėje buvo surengta konferencija. Sukilimas buvo numalšintas, daug sukilėlių žuvo, kiti buvo ištremti arba emigravo. Lenkų kalba išguita iš mokyklų ir įstaigų, Lenkija neteko autonomijos, pripažinimo tarptautiniu lygmeniu. Tačiau tauta pakilo. Augo gyventojų skaičius, šalies ekonominis lygis, klestėjo kultūra, patriotizmas. Sausio sukilimas, nors ir pralaimėtas, tapo Lenkijos nepriklausomybės aušra, kaip skelbia konferencijos pavadinimas. Konferencijos istorikų teigimu, be šio sukilimo nebūtų nei 1918 metų Lenkijos nepriklausomybės, nei 1989 metų laisvos Lenkijos.

Juszyński, Jakub. Wilno 1390 i 1394: polscy łucznicy przeciw angielskim. Połomia: Wydawnictwo Inforteditions, 2024. 114 p.

Vilnius atlaikė kryžiuočių puolimą du kartus: 1390 ir 1394 metais. Remdamasis Jono Dlugošo metraščiais, Vygando Marburgiečio kronika ir kitais rašytiniais šaltiniais, autorius aprašo šių Vilniaus apgulčių priešistorę, aplinkybes, kovotojus, kovos eigą. Senovinių miniatiūrų nuotraukų gausa atskleidžia įdomių detalių apie kovotojus ir jų ginklus.

Wybrane zagadnienia konserwacji sztuki współczesnej. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2024. 272 p.

Šiuolaikinio meno kūrėjai ieško naujų, sudėtingų, nestandartinių būdų išreikšti savo idėjoms, naudoja netipines technikas ir įvairias medžiagas. Galima būtų manyti, kad šiuolaikiniai kūriniai yra kur kas geresnės būklės nei senieji ir apgadinami tik netinkamai eksponuojant ar transportuojant. Iš tikrųjų šiuolaikiniai menininkai nežino naudojamų medžiagų atsparumo senėjimui ir jų tarpusavio suderinamumo. Be to, restauratoriui kartais sunku atskirti, ar meno objektas sukurtas laikinas, ar nyksta dėl nežinomų klaidų. Su šiais ir kitais dalykais susiduria straipsnių autoriai – Mikalojaus Koperniko universiteto Šiuolaikinio meno konservavimo ir restauravimo katedros darbuotojai.

Landau-Czajka, Anna. Co Alicja odkrywa po własnej stronie lustra: życie codzienne, społeczeństwo, władza w podręcznikach dla dzieci najmłodszych 1785–2022. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 736 p.

Iš vadovėlių pradinukai mokosi ne tik skaityti ir rašyti. Eilėraštukai ir pasakojimai ugdo vaikų gebėjimą mąstyti, jausti, pažinti aplinką. Esant ankstyvo amžiaus perskaityti kūrinėliai lieka vaiko atmintyje ilgam. Skirtingais laikmečiais kito visuomenės požiūris į šeimą, pareigas, auklėjimą, sveikatą, tėvynės ir artimo meilę. Knygoje autorė aprašo, kaip visa tai atsispindi vaikų vadovėliuose.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė