Pašaukta kūrybai. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (1830–1886)
Nuo 2021 m. lapkričio 26 d. visą gruodį Bibliotekoje veiks nauja mažoji paroda „Pašaukta kūrybai. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (1830–1886)“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“, skirta Bibliotekos įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio motinai. Ji buvo ne tik rūpestinga žymių savo sūnų – Tado Stanislovo ir Augustino – motina, mylinti žmona, bet ir literatė. Rašė daug, bet ne spaudai, o sau, tad viskas liko rankraščiuose: dienoraščiai vaikams ir sau (septyni 1850–1886 m. sąsiuviniai, prilygstantys originaliajai prozai), eilėraščiai, vertimai ir visa kita jos kūryba, tebelaukianti šiandienos literatūros istorikų dėmesio. E. Beniovskytės-Vrublevskienės rankraštinis paveldas dabar saugomas Bibliotekos Rankraščių skyriuje. Parodoje eksponuojamais rankraščiais atskleidžiamas tipiškas ir kartu netipiškas XIX a. bajorų kilmės inteligentės moters gyvenimas. E. Beniovskytės-Vrublevskienės dienoraščius tyrusi ir studiją apie juos paskelbusi kultūros istorikė dr. Reda Griškaitė šį egodokumentikos paveldą yra įvardijusi moters „jausmų biografija“.
Parodos lankytojai galės pamatyti vaikams rašytus dienoraščius – savitus egodokumentus, įprastus XIX a. visuomenėje. Jie tarsi motinos pokalbis su vaikais, patarimai jiems. Nors juose, skirtingai nei kitų to meto diarisčių, faktinės informacijos maža, vis dėlto ir čia galima rasti XIX a. kasdienybės atspindžių (šeimos gyvenimo detalių, tarpusavio santykių ir kt.). Literatūrine verte išsiskiria pačiai sau (ad se ipsum) rašyti E. Beniovskytės-Vrublevskienės dienoraščiai. Anot dr. R. Griškaitės, „tai klasikiniai intymiojo dienoraščio pavyzdžiai“. Juose chronologine tvarka rašančioji pasakoja savo vidinius išgyvenimus, rašymas jai – dvasinė terapija.
Be dienoraščiuose paliktų tekstų, E. Beniovskytė-Vrublevskienė reiškėsi ir kitais literatūros darbais. Ji vertė iš anglų į lenkų kalbą tėvo Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) – išskirtinės asmenybės (gydytojo, išradėjo, mokslininko, poligloto) veikalus. Du iš jų, 1842–1845 m. išleisti Londone, taip pat rodomi parodoje: knyga apie frenotipiką, nelyg dabartinio kompiuterio prototipą, ir reformuotos anglų kalbos tarties ir rašybos žodynas. E. Beniovskytė-Vrublevskienė taip pat kūrė tarnams skirtą literatūrą (svajojo jiems įsteigti specialią mokyklą) ir net buvo pradėjusi rašyti jiems vadovėlį. Tokią įvairiopą kūrėją ir norėta atskleisti šia paroda.
Parodą parengė dr. Alma Braziūnienė, Rūta Kazlauskienė, dr. Kotryna Rekašiūtė
Tekstų autorės: dr. Alma Braziūnienė, dr. Kotryna Rekašiūtė
Apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė