Sunku nustatyti, kada tiksliai gimė tradicija siųsti sveikinimus – net prieš mūsų erą artimuosius su naujaisiais metais sveikindavo kinai ir egiptiečiai. Pirmasis spausdintas Kalėdų šventei skirtas atvirukas pasirodė 1843 m. gruodį Anglijoje 1000 egzempliorių tiražu. Kainavęs vieną šilingą, jis iškart tapo labai populiarus: pirmojo proginio atviruko kūrėjas tapytojas John Callicot Horsley piešinyje pavaizdavo gailestingumo darbus, šventinį stalą, pridėjo linkėjimų įrašą – nusipirkusiajam pakako tiesiog užrašyti, kam atvirukas adresuojamas ir kas jį siunčia.

Modernėjantys visuomenės bendravimo būdai, pašto ženklų atsiradimas, nedidelio formato spaudos pritaikymas piešiniui paskatino pirmųjų atvirukų kūrimą. Prasidėjus atvirukų epochai, paplito ir jų kolekcionavimas. 1895–1918 m. laikotarpis vadinamas Kalėdinių atvirukų „aukso amžiumi“ – to laikotarpio egzemplioriai ypač vertinami kolekcionierių dėl džiugios, šviesios, viltingos šv. Kalėdų laukimo nuotaikos.

Pirmieji atvirukai Lietuvoje pasirodė XIX a. antroje pusėje, jie atkeliavo iš Vakarų Europos. Atvirukų leidybai Lietuvoje turėjo įtakos Rusijoje išleistas potvarkis, pagal kurį teisė sveikinti atviruku buvo suteikta ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įstaigoms. Atvirukų leidyba ypač išaugo panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškais rašmenimis, daugiausia jų buvo išleista laukiamiausiai, linksmai ir puošniai Kalėdų ir Naujųjų metų šventei. Lietuvos leidyklos atvirukų vaizdų kartais įsigydavo iš Prancūzijos, Vokietijos, o spausdindavo pridėję lietuvišką užrašą.

Net tobulėjančios ryšio priemonės nepanaikino tradicijos didžiausių metų švenčių proga siųsti atvirukus. Jie tradiciškai skirti džiaugsmo, jaukumo nuotaikai kurti, todėl Kalėdiniai atvirukai išsiskiria spalvomis, žiemos peizažais, kuriuose dažniausiai vaizduojamos apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai. Juose pavaizduoti einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde, puošiantys Kalėdų eglutę ar Kristaus gimimą švenčiantys žmonės. Tuo tarpu naujametiniuose atvirukuose dominuoja aristokratiški siužetai: kalendorius, laikrodis, šampanas, karnavalas ir net gundančiai atrodančios moterys. Įdomu, kad kalėdiniuose atvirukuose dažniausiai vaizduojama žiema, žvaigždėta naktis, o naujametiniuose galima išvysti dieną ir net vasarą.

Nors bėgant laikui keitėsi atvirukų gamybos technologijos, kito jų poreikiai, šie meno spaudiniai išgyveno ir XXI a. įgavo naujų pavidalų (spalvota skaitmeninė fotografija, elektroninis atvirukas). Nepaisant to, tradicinis spausdintas sveikinimo atvirukas gyvuoja iki šiol ir vis dar populiarus. Gražiausia metų šventė Kalėdos – tai dovanos ir būtina smulkmena – atvirukas su artimųjų, draugų, kolegų palinkėjimais.