Wagner, Wulf Dietrich. Die Altertumsgesellschaft Prussia: Einblicke in ein Jahrhundert Geschichtsverein, Archäologie und Museumswesen in Ostpreußen (1844–1945). Husum: Husum Verlag, 2019. 368 p.

Knygoje vokiečių architektūros istorikas Vulfas Dytrichas Vagneris (Wulf Dietrich Wagner), tiriantis Rytų Prūsijos kultūrą ir daug rašantis apie ją, apžvelgia Prūsijos senovės mėgėjų draugijos, veikusios Karaliaučiuje iki 1945 metų, istoriją. Tyrimas remiasi gausia dokumentine ir naujausia vaizdine medžiaga. Autorius žavisi Draugijos narių nuveiktais darbais, aukštai juos vertina. Tai buvo visuomenei atsidavę žmonės, ieškoję savo kilmės, vykdę archeologinius kasinėjimus, rengę įvairias parodas, steigę muziejus, leidę laikraščius bei rašę knygas. Jų nepaliaujamo žinių troškimo bei savanoriškos veiklos dėka buvo išsaugotos senosios sodybos bei bažnyčių turtas, archeologiniai radiniai, atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kūrėsi naujos mokslo šakos. Knygos priede spausdinami Prūsijos senovės mėgėjų draugijos statutai, sutrumpinimų, dokumentų, iliustracijų bei literatūros sąrašai, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės.

Tricoire, Damien. Mit Gott rechnen: katholische Reform und politisches Kalkül in Frankreich, Bayern und Polen-Litauen. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2013. 462 p.

Kokią įtaką religiniai įsitikinimai turėjo XVII amžiaus politikai? Apie religinį politinės valdžios įteisinimą parašyta daug darbų, tačiau sprendimų priėmimo istorija iš esmės liko nepaliesta. Naudodamas kruopščiai atrinktus terminus, autorius paaiškina savo tyrimo tikslą ir apibrėžia tyrimo sritį. Knygoje nagrinėjami politiniai katalikų reformos padariniai Abiejų Tautų Respublikoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje maždaug nuo 1600 metų iki XVII amžiaus antrosios pusės. Studijoje kalbama apie pasipriešinimą antiispaniškai karo politikai Prancūzijoje, Bavarijos politiką Trisdešimties metų kare, karaliaus valdžios susilpnėjimą ir autoriteto smukimą Abiejų Tautų Respublikoje. Autorius pateikia originalias ir iki šiol nenagrinėtas paraleles tarp visuomenės socialinio politinio judėjimo frondos bei pilietinio karo padėties Prancūzijoje ir aristokratų sukilimų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įvairiapusiškai vertina religinių idėjų vaidmenį XVII amžiaus pradžios politiniuose procesuose, atskleidžia to meto politikos ir religijos sąveiką. Knygos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Palatium sacrum – Sakralität am Hof des Mittelalters: Orte, Dinge, Rituale. Regensburg: Schnell + Steiner Verlag, 2021. 392 p.

Leidinyje spausdinama 2015 m. Getingeno universitete vykusios tarptautinės konferencijos medžiaga. 17 įvairių šalių autorių pateikia naujausius Viduramžių valdovų rezidencijų religinės kultūros tyrimus. Iki šiol daugiau tyrinėta politinė ir istorinė nei praktinė kultūrinė valdovų sakralumo tradicija. Savo darbuose autoriai nagrinėja įvairias ikimoderniųjų valdovų rezidencijų sakralumo apraiškas ir praktikas, nesvarbu, ar tai būtų pastatai, objektai ar ritualai, apžvelgia relikvijų kulto raidą, piligrimystę. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į procesijas, nes nežiūrint kultūrinių skirtumų lemtos įvairovės, procesijos kaip ritualo tikslas yra bendras visoms kultūroms – tai erdvės sakralizavimas, laikinas ribos tarp sakralumo ir profaniškumo pašalinimas, atsiribojimas nuo kasdienio laiko ir kasdienės erdvės. Darbus ženklina platus tiriamų kultūrų spektras.

Vermeer, die Malkunst: Spurensicherung an einem Meisterwerk. St. Pölten: Residenz Verlag, 2010. 335 p.

Vienos meno istorijos muziejaus surengtos parodos, skirtos vieno didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės meistrų Johaneso Vermejerio paveikslui „Tapybos alegorija“, katalogas. Iš pirmo žvilgsnio paveiksle vaizduojama įprasta menininko dirbtuvių aplinka. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti daugybė įvairių alegorijų ir slaptų prasmių, daiktuose ir interpretacijos vertose detalėse galima įžvelgti antrą ar net trečią reikšmę. Ši didelio formato drobė buvo sukurta paties J. Vermejerio iniciatyva, o ne kažkieno užsakymu ir net sunkiais laikais liko tapytojo studijoje. Leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis aptariamas paveikslo daugiasluoksniškumas, stilius ir kompozicija, diskutuojama, ar menininkas naudojo tokius įrankius kaip perspektyviniai konstrukcijų brėžiniai arba optiniai įrenginiai (pvz., camera obscura). Straipsnių autoriai nagrinėja J. Vermejerio darbo metodiką, tam tikrų spalvinių pigmentų ir rišamųjų medžiagų naudojimą, dažymo būdą bei sudėtingą dažų sluoksnių struktūrą, pristato naujausias konservavimo priemones, skirtas šiam itin jautriam šedevrui išsaugoti, bei su paveikslo kilme susijusius archyvinius dokumentus, supažindina su mokslininkų teiginiais apie paveikslo pobūdį ir reikšmę šimtmečių eigoje bei su šios drobės įkvėptų šiuolaikinių menininkų paveikslais, skulptūromis ir filmų ištraukomis.

Kohrs, Michael. Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-) Partei: die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der Zwischenkriegszeit in Litauen 1924 bis 1940. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. 374 p.

Vokiečių istorikas Mikaelis Korsas (Michael Kohrs) išsamiai aprašo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, po Pirmojo pasaulinio karo susidariusį autoritarinį režimą. Autorius apžvelgia politines ir visuomenines sąlygas tuometinėje Lietuvoje, tiria Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimo prielaidas, partijos struktūrą, tikslus ir jos reikšmę, sąjungos lyderio Antano Smetonos veiklą, nagrinėja Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes, politinių partijų kūrimąsi ir raidą iki 1924 metų, 1926 metų perversmą bei jo motyvus, dalyvius ir pasekmes. Studijoje aptariami tuometinės Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiai, partijos poveikis kasdienei politikai, apžvelgiami svarbūs tarpukario Lietuvos užsienio, vidaus ir ekonominės politikos įvykiai bei pokyčiai.

Leiserowitz, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch–litauischen Grenzregion 1812–1942. Osnabrück: Fibre, 2010. 459 p.

Monografijoje pasakojama Rytprūsių ir Lietuvos pasienio regione gyvenusių žydų istorija nuo 1812 iki 1942 metų. Savo tyrime autorė remiasi gausia archyvine ir muziejine medžiaga iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV, Izraelio bei interviu su senaisiais tyrinėjamo pasienio regiono žydais ir jų palikuonimis. Monografijoje atskleidžiama žydų bendruomenės istorija chronologiniu principu nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, parodomas žydų sociumo kolektyvinės tapatybės dvilypumas bei kitų tautybių gyventojų poveikis žydų bendruomenės mentaliteto kaitai. Darbe pabrėžiama, kad veikiant tarpnacionalinei pasienio regiono erdvei, ši žydų bendruomenė patyrė bene ryškiausias kolektyvinės tapatybės, gyvenimo būdo ir socialinės sanklodos pokyčius. Pabaigoje pateikiama nemažai statistinių duomenų, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, asmenvardžių ir geografinė rodyklės.

Tümmler, Holger. Memelland: Heimat und Geschichte. Wolfenbüttel: Melchior Verlag, 2012. 159 p.

Holgeris Tiumleris iš istorinės perspektyvos pristato šiaurinę Rytų Prūsijos provincijos pasienio sritį ir jos ypatumus. Šis kraštas turėjo šimtmečiais įvairių etnokultūrų formuotą savitumą, unikalų vystymąsi ir istoriją. Knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios nuotraukomis. Autorius aprašo Klaipėdos krašto gamtą, pasakoja apie slenkančias smėlio kopas ir jų apželdinimo bei sutvirtinimo darbus, apžvelgia krašto didžiųjų miestų – Klaipėdos, Tilžės, Ragainės – bei Kuršių Nerijos kaimelių istoriją, supažindina su vargana ten gyvenusių žmonių buitimi, originalia būstų architektūra, savitais papročiais bei aprangos stiliumi.

Mit dem Schwert oder festem Glauben: Luther und die Hexen. Darmstadt: Theiss, 2017. 224 p.

Gausiai iliustruotame 2016–2018 metais Viduramžių nusikaltimų muziejuje Rotenburge prie Tauberio veikusios parodos „Liuteris ir raganos“ kataloge spausdinami 7 moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti. Straipsnių autoriai apžvelgia tikėjimą raganų galiomis, raganų teisminį persekiojimą, tariamus raganavimo nusikaltimus, Reformacijos pradininkų požiūrį į raganų medžioklę. Ypač daug dėmesio skiriama Martyno Liuterio vaidmeniui ir jo pasisakymams už ir prieš tikėjimą raganomis. Ar į tariamą raganavimą nereikėtų kreipti dėmesio, ar su juo kovoti visu teismų griežtumu? Dėl dviprasmiško Martyno Liuterio požiūrio į raganas ir tikėjimą raganomis į jį galėjo kreiptis ir persekiojimo priešininkai, ir šalininkai.

Hackmann, Jörg. Geselligkeit in Nordosteuropa: Studien zur Vereinskultur, Zivilgesellschaft und Nationalisierungsprozessen in einer polykulturellen Region (1770–1950). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2020. 520 p.

Savanoriškas susivienijimų bendrai politinei, kultūrinei ar ūkinei veiklai steigimas vaidina pagrindinį vaidmenį, plėtojant demokratines visuomenes. Jie ypač svarbūs Rytų Europos pilietinių visuomenių raidai. Studijoje autorius tiria XVIII–XX a. Šiaurės Rytų Europos susivienijimus, apžvelgia įvairias mokslo, teatro, švietimo, muzikų draugijas, sporto bei studentų sąjungas, nagrinėja jų raidos kryptis, tikslus, veiklos sritis, pateikia naujas tyrimo įžvalgas. Daug dėmesio Jorgas Hakmanas skiria Baltijos šalims, ypač sprendžiant esminį klausimą, kaip XIX a. susivienijimų bendruomeniškumas formavo socialinę erdvę carinės imperijos politiniuose rėmuose. Leidinio pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, monografiją papildo iliustracijos, lentelės, grafikai.

Papendick, Christian. Der Norden Ostpreußens: Land zwischen Zerfall und Hoffnung. Husum: Husum Verlag, 2009. 488 p.

Karaliaučiuje gimęs, didžiausią savo kūrybinės veiklos dalį skyręs gimtajam kraštui, apdovanotas Rytų Prūsijos tėvynainių bendruomenės kultūros premija už publicistiką vokiečių architektas ir fotografas Kristijonas Papendikas (Christian Papendick) pristato skaitytojui įspūdingų nuotraukų albumą. Autorius daugelį metų keliavo po Rytų Prūsijos šiaurę ir fotoaparatu fiksavo šio unikalaus krašto kultūros paveldo būklę, nykimą ir atstatymą. Šioje išsamioje, didelės apimties knygoje autorius pateikia daugiau nei tūkstantį 1992–2008 m. darytų nuotraukų, kuriose su didele meile savo gimtinei įamžino dar išlikusius vertingus senojo kultūrinio kraštovaizdžio liudininkus. Fotoalbumas turi ne tik meninę reikšmę, bet ir daug prisideda prie šio regiono kultūros paveldo vertybių apskaitos ir išsaugojimo.

Schleicher, August. Litauische Märchen, Sprichworte, Rätsel und Lieder. Dresden: Fachbuchverlag Dresden, 2014. IX, 244 p.

Garsaus vokiečių kalbininko, vieno žymiausių indoeuropiečių prokalbės tyrėjo, baltisto  Augusto Šleicherio (1821–1868) darbai nenuėjo užmarštin. Susidomėjimas jo surinkta tautosaka neblėsta ir dabar. 2014 metais perleista  A. Šleicherio surinktų, išverstų į vokiečių kalbą ir 1857 m. išleistų lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų knyga. A. Šleicherio surinktoje lietuvių tautosakoje atsispindi pasakotojų supančio pasaulio samprata, archajiškos pasaulėžiūros detalės, gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, buitiniai ar net istoriniai dalykai.

Bose, Günter Karl. Elementum: über Typografie, Bücher und Buchstaben. Göttingen: Wallstein, 2020. 247 p.

Ilgamečio Leipcigo vizualiųjų menų akademijos tipografijos profesoriaus ir Knygos meno instituto vadovo, vieno iš kūrybiškiausių ir produktyviausių mūsų laikų spaustuvininkų ir knygų dizainerių esė rinkinys, atveriantis skaitytojui įvairių laikų knygų pasaulį. Be anksčiau įvairiose vietose publikuotų esė, rinkinyje gausu naujų tekstų. Autorius pateikia keletą pamatinių tyrimų apie komunikacijos materialumą, apie šrifto kultūrą ir politiką, apie spausdinimo praktiką bei avangardą ir jo atstovus, apie skaitymo fiziologiją, knygos ir rašto istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.

Jamme, Christoph; Matuschek, Stefan. Handbuch der Mythologie. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 368 p.

Mitai yra pasaulinis ir ilgalaikis kultūros reiškinys. Jie formuoja mūsų kultūrinę atmintį, įvairių pasaulio šalių visuomenės gyvensenos, pasaulėžiūros ir papročių suvokimą. Šiandien gyvename laikais, kai bandoma kritiškai vertinti mitų buvimą ir funkcijas. Šis žinynas supažindina su mitų įvairove, patvarumu bei paplitimu visame pasaulyje. Be graikų–romėnų ir germanų mitologijos, pirmą kartą atsižvelgiama ir į Mesopotamijoje, Egipte, Azijoje, Amerikoje ir Okeanijoje paplitusius mitus. Autoriams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp medžiagos pateikimo ir konceptualaus paaiškinimo. Pirmoje dalyje pateikiama mokslinės diskusijos apžvalga. Antroje dalyje pristatomi skirtingų kultūrų svarbiausi mitai. Gerai pagrįsti straipsniai paaiškina pasirinktų mitų reikšmę ir poveikį, išryškina jų skirtumus ir panašumus. Daugybė žinyne pateiktų meno kūrinių ir kulto objektų iliustracijų dokumentuoja jų meninį vaizdavimą nuo Antikos iki šių dienų. Leidinį baigia informacija apie mitus mokslo ir meno srityse, mitinių vardų ir asmenvardžių rodyklės.