2023 m. lapkričio 29 d. Prancūzų institute Lietuvoje įvyko kasmetiniai Andriaus Sniadeckio skaitymai. Rengėjai: Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija; partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika bei Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras; Lietuvos neurologų asociacija. Sklaidos stilių sukūrė dailininkė Miglė Datkūnaitė. Rėmėjai: Rūta ir Rimvydas Baranauskai. Informacinis rėmėjas: laikraštis Mokslo Lietuva. Vikos Petrikaitės nuotraukos. Pranešimas nufilmuotas ir skelbiamas bibliotekos svetainėje.

Renginio dalyvius šeimininkų vardu pasveikino Viktorija Jurkevič-Kjaėsė (Chiaese), direktoriaus asistentė, atsakinga už universitetinį ir mokslinį bendradarbiavimą. Mediatekos vadovė p. Agnė Judžentytė-Žalguvienė renginio pradžioje pakvietė visus dalyvius į trumpą ekskursiją, kurios metu apžiūrėjome patalpas, susipažinome su instituto 25 metų istorija Vilniuje. Mūsų renginys, kaip sužinojome, vyko kambariuose, kur ir gyveno Andrius Sniadeckis. Pranešimą apie Andriaus Sniadeckio kelią į Vilniaus universitetą perskaitė Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Birutė Railienė.

Šių metų skaitymų tema – organologijos apžvalga Sniadeckio darbuose. Sužinojome, kuriose smegenų srityse slepiasi žmogaus talentai. Pranešėjai Polas Elingas (Paul Eling) iš Redbaudo universiteto (Nyderlandai) ir Stenlis Fingeris (Stanley Finger) iš Vašingtono universiteto (JAV) pasakojo apie XVIII a. pab. – XIX a. pradžios organologijos koncepciją, kurios pradininkas buvo F. J. Galas (Gall) ir iš kurios vėliau išsivystė lokalizacijos galvos smegenų žievėje teorija.

Pranešėja dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė aptarė Andriaus Sniadeckio indėlį į organologijos mokslo sklaidą XIX a. pradžios Vilniuje. Pranešėja turėjo žmogaus kaukolės muliažą, kurį atvėrusi demonstravo vietas, apie kurias pasakojo pranešime.

Skaitymams pasirinktas 1805 m. skelbtas Sniadeckio straipsnis „Trumpa paskaita apie Galo sistemą, prijungiant kai kuriuos pastebėjimus apie jo mokslą“[1]. Straipsnį į lietuvių kalbą išvertusi Fiordės centrinėje ligoninėje (Norvegija) dirbanti gydytoja Arleta Bublevič pasidalino vertimo iššūkiais.

Skaitymuose susidarė graži tradicija – sklaidyti originalų leidinį, kuriame paskelbtas skaitomas tekstas. 1805 m. laikraštį Dziennik Wileńskirenginio dalyviams pristatė kultūros istorikas ir renginio mecenatas Rimvydas Baranauskas. Renginio metu buvo eksponuojama padidinta straipsnio iliustracija – Izidoriaus Veiso (1774–1821) kaukolės studija (1805). Renginio metu profesorė Rūta Janonienė patikslino niekur anksčiau neskelbtą informaciją: „graviūros išraižytos pagal Pranciškaus Pelikano[2] (1778–1817) piešinį“.

Andrius Sniadeckis buvo savo laikmetį pralenkusi asmenybė, nevengusi drąsių mokslinių sprendimų, atvėrusi naujus organinės chemijos, biochemijos mokslo horizontus. Visas jėgas jis skyrė jaunosios kartos, jos šviesiausios dalies – studentų – ugdymui. Jis matė savo idėjų tąsą jaunų, talentingų sekėjų veikloje. Šią Sniadeckio estafetę atgaivino mūsų gerbiamas mecenatas bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įsteigusi ir 2018 m. pirmą kartą įteikusi Andriaus Sniadeckio stipendiją. Stipendija teikiama kasmet per Andriaus Sniadeckio skaitymus. 2023 m. Andriaus Sniadeckio stipendija buvo skirta Vilniaus universiteto studentams: Skaistei Vaitkevičiūtei (I studijų pakopa, Genetikos programa, 3-as kursas) ir Karoliui Krinickiui (I studijų pakopa, Genetikos programa, 4-as kursas). Stipendiją įteikė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo programų vadovas Edvinas Stankevičius.

Renginio pabaigoje, prie karšto gėrimo puodelio, dalyviai ir organizatoriai svarstė, kokį Andriaus Sniadeckio darbą skaitysime ir kur susitiksime kitais metais. Skaitymų data numatyta 2024 m. lapkričio 29 d. (penktadienį).

Toliau pateikiame ištraukas iš Andriaus Sniadeckio straipsnio, kurias perskaitėme renginio metu.[3]

Trumpa paskaita apie Galo[4] sistemą, prijungiant kai kuriuos pastebėjimus apie jo mokslą

(Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką)

Andrius Sniadeckis (Jędrzey Sniadecki)

Publikuota 1805 m. žurnalo Dziennik Wileński 1 tome, 16-42 psl.

Gydytojo Galo fizionomijos sistema iki šiol jokių kitų autorių nebuvo paskelbta svarbiu darbu, išskyrus viename laiške,[5] skirtame baronui Retzer,[6] kuris davė pradžią panašiems laiškams ne tik vokiečių, bet ir kitomis kalbomis ir patraukė visų dėmesį. Kokia lemtis belauktų šio mokslo, jis neabejotinai turi genialumo bruožų ir išskirtinės drąsos ir, panašu, daug svarbių tiesų, itin dominančių žmogų. Todėl manydami, kad jis vertas visuomenės dėmesio, tikimės mūsų skaitytojams padaryti paslaugą, kuomet pateiksime trumpiausią [Galo mokslo] aprašymą, pridedant kai kuriuos pastebėjimus.

(…)

Visuose gyvūnų jutimo organuose aiškiausiai matoma – kuo organas platesnis, tuo jutimas greitesnis. Gyvūnų anatomijos [mokslas] rodo: kuo gyvūno smegenys didesnės, tuo jo proto galios turi daugiau gebėjimų. Tiriant žmogų pastebėta, kad pirmaujančiųjų moksle smegenys yra didesnės ir sunkesnės negu bukųjų ar nevykėlių (tępych lub niedołężnych). Galo atlikti gyvūnų stebėjimai įtikino: kuo sugebėjimas ar polinkis didesnis, tuo platesnė už jį atsakinga smegenų sritis.

(…)

Visos, mažiau kilnios smegenų dalys, reikalingos tik gyvybei palaikyti arba perduodančios nervus jutimo organams (narzędzióm zmysłowym), guli kaukolės dugne ir yra bendros beveik visoms gyvūnų rūšims. Tačiau kuo labiau gyvūnai tobulėja, tuo daugiau smegenų pasiskirsto šonuose ir viršuje, taip, kad labiausiai iškili ir plati kakta rodo kilniausias smegenų dalis.

(…)

Ištvirkimo organas (organ lubieżności, Fig. 2, N. 2). Populiarioji nuomonė skelbia, kad tobulas dauginimosi organų išsivystymas yra pagrindinis fizinę meilę žadinantis veiksnys. Viską apmąstęs autorius, pastebėjęs dažnai neįprastą ištvirkimą vaikų ir eunuchų tarpe, suprato, kad reikėtų surasti atskirą smegenų organą, [atsakingą už ištvirkimą]; ir už tai atsako smegenėlės (cerebellum). Kuo didesnės smegenėlės, tuo iškilesnė galinė ir apatinė galvos dalis, tuo storesnis sprandas. Šis organas turėtų būti labai didelis toms pamišusioms moterims, kurių [ligai] duotas nimfomanijos pavadinimas (nymphomania).  Šis organas didžiausias beždžionių, žvirblių, balandžių, gaidžių ir t.t. [galvose]. Vaikams ir mulams – visiškai neženklus.  (…)

Puikybės organas (organ wyniosłości, Fig. 1, N. 26). Užima viršugalvį. Skirtinga [organo] išvaizda lemia skirtingus polinkius, bet visi jie susiję su puikybe. Apvalus šio organo iškilumas reiškia norą iškilti ir dominuoti, ambicingumą. Pailgai ištįsęs organas reiškia puikybę arba įžūlų pasididžiavimą. Skersai ištįsęs – tuštybę, tuščias pastangas įrodyti tai, kuo nesame iš tikrųjų.   (…)

Meilės tiesai organas (organ miłości prawdy, Fig. 1, N. 27). Nėra tiksliai žinoma jo vieta: tai nieko keista, nes žmonės paprastai mėgsta meilikavimus ir bijo tiesos, todėl Galas ir jo pasekėjai turės peržiūrėti dar daugybę kaukolių, kol jį atras. Reikėtų jo ieškoti Henriko IV galvoje. Remiantis paskutiniais tyrimais matoma, kad melagiai šioje vietoje turi ženklų įdubimą.

Dr. Birutė Railienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Vilniaus universitetas

Renginio mecenatai – Rūta ir Rimvydas Baranauskai.

 

[1]Śniadecki, Jędrzej. Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką. Dziennik Wileński, 1805, t. 1, nr 1, p. 16–42.

[2] Pranciškus Pelikanas – rektoriaus prof. Vaclovo Pelikano (1790–1873) brolis, nuo 1797 m. studijavo Vilniaus akademijoje piešimą ir tapybą pas P. Smuglevičių ir J. Rustemą, 1812 gavo meno magistro laipsnį.

[3] Arletos Bublevič vertimas į lietuvių kalbą išspausdintas straipsnyje: Pakulaitė, G.; Bublevič, A.; Sakalauskaitė-Juodeikienė, E.; Jatužis, D. Andrius Sniadeckis (1768–1838) ir organologijos mokslo sklaida XIX a. pradžios Vilniuje. Neurologijos seminarai, 2017, [t.] 21(73), p. 181–189. Tas pats vertimas internete: http://www.neuroseminarai.lt/wp-content/uploads/2017/11/Neuro_2017_Nr3_181-189.pdf

[4] Pranciškus Juozapas Galas, gimęs Tyfenbrune, Švabijoje (dabartinės Bavarijos teritorijoje), nuo 1785 m. gyvena Vienoje, kur užsiima medicinine praktika (aut. past.).

[5] Laiškas išspausdintas leidinyje Der neue teutsche Merkur (1798, Bd. 3, p. 311–332), jo tekstas paskelbtas internete: http://www.historyofphrenology.org.uk/texts/retzer1.htm (vert. past.).

[6] Šis laiškas randamas apžvalgoje Wielanda, Neuer Deutscher Mercur, 1798 metais (aut. past.).