Direktorius dr. Sigitas Narbutas

1971–1977 mokėsi Šiaulių XII vid. mokykloje

1977–1982 studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą (su klasikinės filologijos specializacija) VU Filologijos fakultete

1992–1996 studijavo ten pat doktorantūroje

1996 ten pat apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją

1982–1986 – Lietuvos knygų rūmų darbuotojas

1986–2001 – VU asistentas, vėliau vyresn. asistentas, nuo 1998 docentas

1996–2000 – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas

2000–2010 – to paties instituto Senosios literatūros skyriaus vadovas, vyresn. mokslo darbuotojas

nuo 2010 – Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius

nuo 1998 – mokslinio periodinio leidinio „Senoji Lietuvos literatūra“ red. kolegijos narys

nuo 1999 – Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos red. kolegijos narys

nuo 2003 – leidinių serijos „Viduramžių biblioteka“ red. kolegijos narys

nuo 2004 – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys

nuo 2010 – mokslinio periodinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ red. kolegijos, taip pat Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos narys

2012–2017 – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys

nuo 2012 – mokslinio periodinio leidinio „Folia bibliothecalia“ red. kolegijos narys

nuo 2013 – mokslinio periodinio leidinio „Rocznik Biblioteki Narodowej“ red. kolegijos, taip pat Valstybės kino metraščio tarybos narys

2015‒2020 – Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo tarybos ir atestacinės komisijos, VU Filologijos fakulteto atestacinės komisijos, VU Komunikacijos fakulteto Komunikacijos mokslų jungtinio magistrantūros studijų programos komiteto narys

nuo 2015 – mokslinio periodinio leidinio „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos“ red. kolegijos narys

nuo 2019 – VU tarybos, taip pat mokslinio periodinio leidinio „Polish Libraries“ red. kolegijos narys

Mokslinių interesų sritys: Lietuvos raštijos istorija, senoji lietuvių literatūra, Antikos, Viduramžių, Baroko ir Apšvietos autorių vertimas, teoriniai ir praktiniai knygotyros, bibliotekininkystės ir bibliografijos aspektai.

1997 – mokymo priemonė „Lietuvos Renesanso literatūra“

1998 – monografija „Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje““; bibliografinė rodyklė „XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas“ (kartu su Daiva Narbutiene)

2000 – studija „Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų: XIII–XVIII a. LDK raštijos apžvalga“; tas pat anglų k. „The Mysterious Island: A Review of 13th–18th Century Literature of the Grand Duchy of Lithuania“

2002 – bibliografinė rodyklė „XV–XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas“ (kartu su Daiva Narbutiene)

2006 – studija „Senosios Lietuvos raštija“

2009 – monografija „Senasis Vilniaus universitetas, 1579–1832“ (kartu su Rūta Janoniene)

2010 – monografija „Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795“ (kartu su aut. kolektyvu)

2012 – informacinis leidinys „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912‒2012“; tas pat anglų k. „The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, 1912‒2012“ ir lenkų k. „Biblioteka im. Wrόblewskich Litewskiej Akademii Nauk, 1912‒2012“ (kartu su Rima Cicėniene ir Leokadija Kaireliene)

2014 ‒ monografija „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ (kartu su aut. kolektyvu)

2017 – monografija „Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ 500“ (kartu su aut. kolektyvu)

Daugiau kaip 200 mokslo, kultūros ir kt. straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos ir Italijos mokslo leidiniuose ir periodikoje.

1985 – „Varlių ir pelių karas“ (atskira knyga 1997)

1988 – Euripidas, „Bakchantės“

1989 – Aristofanas, „Taika“

1991 – Ekleziastas (pirmoji publikacija 1988); Jobo knyga

1995 – „Anakreontiniai eilėraščiai“

1997 – Jonas Radvanas, „Radviliada“

1998 – Markas Tulijus Ciceronas, „Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę“ (pirmoji publikacija 1997)

1999 – Paulius Oderbornas, „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“

2000 – Saliamonas Risinskis, „Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko, Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius“

2003 – „Carmina Burana: vagantų poezija“

2004 – „Abeliaro ir Eloyzos laiškai“

2006 – Andrius Kapelionas, „Meilės žiedas, arba Trys knygos apie meilę“

2007 – Mikalojus Husovianas, „Raštai“ (kartu su kitais vertėjais)

2008 – Jokūbas Voraginietis, „Aukso legenda, arba Šventųjų skaitiniai“ (kartu su kitais vertėjais)

2009 – Jonas Radvanas, „Raštai“

2014 – „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino: 1695 m. Kražių rankraščio prozos fragmentai“

2015 – Albertas Kojalavičius-Vijūkas, „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“

1998 – LR kultūros ministerijos premija

2007 – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui

2012 – Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“

2013 – Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos garbės ženklas „Horodlės unijai 600 metų“

2017 – Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui

2019 – Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Aukso garbės ženklas „Už nuopelnus“

2019 – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos auksinis ženklas