Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pradėjo kurti Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejų. Tokie universalieji knygos muziejai (dažniausiai prie didžiųjų bibliotekų) jau seniai veikia daugelyje Europos miestų. LMAVB turtinga gausių istorinių rinkinių, pradedant dantiraščio molio lentelėmis, baigiant įvairiais Lietuvos istorijai svarbiais XIX–XX a. dokumentais. Šis kultūros turtas po bibliotekos rekonstrukcijos bus atvertas visuomenei.
Knygos muziejaus idėjai įgyvendinti pasirinkta Bibliopolio – knygų miesto (valstybės) – metafora. Ji paranki vientisam muziejiniam pasakojimui apie knygos (plačiąja prasme) raidą ir reikšmę mūsų kultūrai įdaiktinti. Bibliopolis turės savo senamiestį, naujamiestį ir priemiesčius. Senamiestyje lankytojai galės apžiūrėti „Maldos namus“: bažnyčią, cerkvę, kenesą, sinagogą, mečetę (tema „Knyga ir tikėjimas“). „Amatininkų cechai“ įkūnys tokias knygininkystės istorijai svarbias temas kaip rašto atsiradimas ir plėtra Lietuvoje, popieriaus gamyba, knygų spausdinimas, knygrišystė. Mokslo raidai bus skirta ekspozicija „Universitetas“. Veiks „Turgavietė“, atversianti unikalų Lietuvos knygos istorijos reiškinį – knygnešystę. „Kalėjimas“ bus skirtas cenzūrai, o „Ligoninė“ – knygos architektonikai ir „gydymui“ (restauravimui ir konservavimui). „Mados namuose“ įvairiais aspektais bus rodoma Lietuvos knygos meno raida. Specialios ekspozicijos bus skirtos LMAVB istorijai, pradininkui Tadui Vrublevskiui. Numatomos ir kitos knygos muziejaus temos apie įvairius knygos ir su ja susijusius kasdienio gyvenimo aspektus.
Bibliopolio žvaigždynas – paskaitų ciklas apie įdomiausius Knygos muziejaus eksponatus:
- Vilna Litvaniae metropolis: panoraminis Vilniaus planas (1581) ir jo sekiniai
- Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys
- Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?
- Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams
- Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
- Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris
- Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)
- Josvainių miestelio privilegija (1792): restauruotas dokumentas
- Senosios žoliaknygės
- Spalvotų miniatiūrų lobynas – Žyrovičų Evangelija
- Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė
- Kaip „Trejos devynerios“ susijusios su knyga ir bibliofilija? Pirma dalis
- Kaip „Trejos devynerios“ susijusios su knyga ir bibliofilija? Antra dalis
- Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys
- Kaukolė Mazepai. Pirma dalis
- Kaukolė Mazepai. Antra dalis
Apie Bibliopolį žiniasklaidoje
- Kodėl Lietuvai reikalingas Knygos muziejus?
- Apie Bibliopolį – Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejų
- Kūrybos kontekstai. Kuriamas pirmasis Lietuvoje knygos muziejus
- Kuriamas Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejus „Bibliopolis“
Moksliniai straipsniai
- Knygos muziejus tarp sena ir nauja
- Knygos muziejus: kai kurie probleminiai teoriniai ir istoriniai aspektai
Užsienio knygos muziejuose
Bibliotekos lankytojai apie „Bibliopolį“
2019 m. balandžio–gegužės mėnesį buvo vykdyta Bibliotekos lankytojų apklausa dėl Bibliotekoje kuriamo knygos muziejaus „Bibliopolis“. Bibliotekos lankytojams, dalyvavusiems Bibliotekos renginiuose, buvo išdalytos anketos su klausimais, ką jie mano apie tokį muziejų (ar jis reikalingas, ką jame tikisi pamatyti, ko pageidautų šiame muziejuje ir pan.). Iš viso sulaukta 23 atsakymų. Visi atsakiusieji patvirtino, kad knygos muziejaus Vilniuje reikia. Būta ir itin entuziastingų atsakymų: „Taip, labai reikalingas“, „Būtinai!“, „Taip, be išlygų!“, „Knygnešių tautai – būtina. Mes vėluojame!“. Būsimų knygos muziejaus lankytojų įsivaizdavimas apie šį muziejų gana skirtingas – vieni norėtų specializuoto muziejaus, kiti, atvirkščiai, plataus profilio knygos muziejaus.
„Kiekviena biblioteka tam tikra prasme yra knygų muziejus, tad bet koks naujas muziejus turėtų būti kuriamas su aiškiu tikslu ir aiškia specializacija, pavyzdžiui, Lietuvoje spausdintos knygos arba buvusioje LDK teritorijoje veikusių spaustuvių knygos“, – teigiama viename iš atsakymų. Kitas respondentas prisipažįsta: „Man visada didžiausia paslaptis buvo, kaip iš skudurų sumala ir išverda popierių, kaip jame atsiranda vandenženkliai, kaip ant knygos kraštų užtepamas auksas.“ „Muziejus turi pasakoti apie lietuviškas knygas – nuo Daukšos Postilės iki mūsų laikų lietuviškų knygų naujovių“ – rašo vienas iš respondentų. Kiti muziejuje pageidautų knygos meno eksponatų, vaikiškų knygų iliustracijų, tarpukario Lietuvos leidinių („Didelis dėmesys turėtų būti skirtas tarpukario moderniajai literatūrai ir knygos menui: „Muba“, „Keturi vėjai“ ir kt.“), bibliofilinių leidinių (ir ypač tarpukario Lietuvos), retų žurnalų. „Atskirą skyrių galėtų sudaryti vaikų knyga, itin įdomu sovietinis modernizmas“ – teigiama viename iš atsakymų.
Vis dėlto daugiau respondentų pageidautų plataus profilio knygos muziejaus, kuriame būtų atspindėta „rašto istorija ir jos atspindžiai, pradedant nuo šumerų“, „raštas kovoje už tapatybę, valstybę, etniškumą, tikėjimą“, „knygos sampratos kaita“, „artefaktai ir technologijos“, knygrišystės istorija, bibliofilinis judėjimas, knygos meno raida. Kaip rašo vienas iš respondentų, „muziejuje norisi matyti įvairių istorinių laikotarpių įvairios tematikos knygų“, atspindinčių visuomenės poreikius, „knygos dizaino sampratą (tipiškus ir inovatyvius knygos meno atvejus), literatūros tendencijas (masinis skonis, elitinė knyga)“.
Dar kiti norėtų itin plataus profilio muziejaus, kuriame būtų pasakojama „spaudos istorija, knygų formos pokyčiai – nuo ranka rašytų iki šiandieninės skaitmenos, pasakojama apie skirtingus rašmenis ir rašto formavimąsi, garsiuosius autorius ir jų biografijas, apie spaustuves ir jų techniką“. Kai kurie atsakiusieji muziejuje nori matyti „visas Lietuvoje esančias retas knygas“ ar „senas knygas, nes dabar jų niekas nerenka“, dar kiti – „mūsų vietą knygos pasaulyje“. Nepamirštama paminėti cenzūros temos. Yra ir konkrečių pageidavimų, rodančių, kad lankytojai susipažinę su geriausiomis šiandienos ekspozicijų kūrimo praktikomis: „Norėtųsi patraukliai pateiktos informacijos apie reikšmingiausias Lietuvos knygas, padariusias svarbius posūkius šalies politiniame ir kultūros gyvenime, apie jas rašiusius asmenis. Čia svarbu kontekstualumas.“ „Muziejuje knyga turėtų būti rodoma kaip raštijos istorijos liudininkė“ – teigia vienas iš respondentų. Nepamirštama pabrėžti edukacinės veiklos svarbos, ypač vaikams.
Kaip matyti iš atsakymų, knygos muziejaus vizijų yra įvairių, bet respondentai turi supratimą apie knygos istoriją, įvairius specifinius knygos funkcionavimo visuomenėje dalykus ir nori juos matyti muziejuje. Suprantami ir tokio muziejaus kūrimo sunkumai: „Gerai ir įdomiai parodyti knygą labai sunku ir atsakinga. Knygos, šio stebuklo, niekas niekada nepakeis.“
„Bibliopolio“ kūrėjai stengsis lankytojų neapvilti ir atsižvelgti į jų norus.
Alma Braziūnienė
