Naujos knygos

Źródła do dziejów Żmudzi (1522–1648). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 337 p.

Žemaitija buvo ypatinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis. Jos santykiai su Didžiąja Lietuva buvo sudėtingi. Žemaičiai buvo veikiau sąjungininkai, nei pavaldiniai. Knygoje spausdinami bendravimo tarp Žemaitijos seimelių ir LDK valstybės centro dokumentai atspindi krašto valdymo būdą, jo keblumus. Tai lyg vedlys, parodantis įvairius žemaičių viešojo gyvenimo dalykus.

Sucharski, Tadeusz. Literatura polska z sowieckiego „domu niewoli“: poetika, aksjologia, twórcy. Kraków: Instytut Literatury, 2021. 750 p.

Monografijoje autorius apžvelgia sovietinių laikų literatūrą. Karo belaisvių kasdienybė, tremtys, gyvenimas kalėjimuose aprašyti meniniuose ir dokumentiniuose kūriniuose, išleistuose Lenkijoje ir emigracijoje. Aptariamų leidinių įvairovė atspindi lenkų santykį su sovietine civilizacija, parodo požiūrį į lenkiškumą ir europietiškumą, žmogų ir valstybę, laisvę ir nelaisvę, Absoliutą.

Wojny biblijne. Warszawa: Bellona, 2023. 292 p.

Senajame Testamente aprašyta daug izraeliečių kovų. Išėję iš Egipto nelaisvės ir atvykę į Pažadėtąją žemę, žydai turėjo išsikovoti vietą iš kanaaniečių. Vėliau Izraelio ir Judo karalystė turėjo kovoti su stipresniais kaimynais. Šioje gausiai iliustruotoje knygoje istoriko žvilgsniu aprašomas Kanaano žemės užkariavimas, karai su filistinais, egiptiečių kovos su hetitais, asirais, Babilono užkariavimas ir tremtis, persų pergalė ir žydų sukilimai prieš romėnus.

Arnold, Udo. Zakon niemiecki: podstawy, regiony, osoby. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 601 p.

Udo Arnold – profesorius, vienas žymiausių Vokiečių ordino istorijos tyrėjų. Knygoje atskleisti įvairūs šio ordino veiklos aspektai nuo pat jo įkūrimo 1190 metais iki XX amžiaus. Knygos skyriuose aprašytas įkūrimas, veikla, reformos, mažai žinomi dalykai apie ordiną, kuris turėjo didelę reikšmę Europai.

Skarbiec rozmaitych scjencji…: historia Rzeczypospolitej w sylwie z 1759 roku. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2023. 358 p.

Knygoje spausdinamas sudarytojos įvadinis straipsnis ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo rankraščio dalis, kurioje aprašoma Lenkijos ir Lietuvos istorija. Nežinomas autorius veikalą skyrė pirmiausia savo sūnums, bet parengė taip, kad tiktų spausdinti. Šiame silva rerum XVIII amžiaus didikas pasakoja, ką žino apie tėvynės istoriją ir ką mano esant vertinga perduoti ateities kartoms.

Album Polonicum: Metryka nacji polskiej w Padwie 1592–1745. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą „Polonika“, 2018. 2 t.

Paduvos universitete saugomos Lenkų tautos 1592–1745 metų metrikos rodo, kad Italijoje lenkų gyventa nuo seno. Jau XIX amžiuje lenkų mokslininkai suprato šių rankraščių vertę. Juose galima rasti žinių lenkų migracijos, švietimo klausimais, įvertinti lenkų indėlį į Europos humanistinę kultūrą. Faksimiliniame leidime galima įvertinti metrikų meninio apipavidalinimo grožį.

Romantyczność i filologia: wileńskie kręgi Adama Mickiewicza. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2024. 402 p.

1822 metais išspausdintos Adomo Mickevičiaus „Baladės ir romansai“ davė pradžią lenkų romantizmo epochai. Įvairūs menininkai, mąstytojai, visuomenės veikėjai politinės vergijos sąlygomis sukūrė dvasinės laisvės pasaulį, tautinės nepriklausomybės programas ir pakėlė lenkų literatūrą, muziką ir tapybą į europinės kultūros lygį. Minėdami 200 metų sukaktį nuo A. Mickevičiaus „Poezijos“ išleidimo, Lenkijos ir Lietuvos filologai surengė konferenciją Balstogėje ir Vilniuje. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Ilgiewicz, Henryka. Biblioteka Uniwersytecka w Wilnie (1919–1939). Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2024. 476 p.

Vilniaus universiteto biblioteka tarpukariu užėmė svarbią vietą Vilniaus krašto kultūriniame ir moksliniame gyvenime. Remdamasi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus dokumentais, autorė aprašo bibliotekos fondo plėtimo ir tvarkymo darbus, darbuotojų skaičių ir jų likimus, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo galimybes, rengtas parodas, pastato priežiūrą, skaitytojų įvairovę, ryšius su kitomis institucijomis. Nors vargino karai ir ekonominės krizės, bibliotekos darbuotojų pastangomis buvo išsaugota daug retų spaudinių ir rankraščių, restauruotas istorinis pastatas.

Hurlak, Patrycja. Żydowskie korzenie szaty chrzcielnej, alby, cingulum i kolorów liturgicznych. Pelplin: Bernardinum, 2023. 132 p.

Pirmieji krikščionys neturėjo specialių drabužių liturgijai. V amžiuje atsiradę liturginiai rūbai buvo panašesni į romėnų kilmingųjų, nei į Senojo Testamento kunigų drabužius. Tačiau krikščionybės ir judaizmo bendros šaknys, kylančios iš Šventojo Rašto ir su juo susijusios Tradicijos, paveikė liturgijoje naudojamus ženklus ir simbolius. Knygoje autorė tiria šiandienos katalikiškų liturginių rūbų kilmę, aprašo jų simboliką.

II wojna światowa: infografiki. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2024. 191 p.

Knygoje labai daug duomenų apie Antrąjį pasaulinį karą. Autoriai gausias žinias perteikia, pasitelkdami grafikus, žemėlapius, schemas, piešinius. Aiškiai ir patraukliai išdėstyta medžiaga leidžia lengviau suprasti sudėtingus reiškinius, sieti įvairius karo aspektus.

Brooke-Hitching, Edward. Atlas lądów niebyłych: największe mity, zmyślenia i pomyłki kartografów. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2024. 255 p.

Knygoje aprašomi senieji įvairių pasaulio vietų žemėlapiai. Autorius atskleidžia įdomias istorijas, kaip niekada neegzistavusios jūros ir kalnai atsirado senoviniuose žemėlapiuose. Vaiduoklių salos, mitinės rasės, laivus pražudančios pabaisos kadaise žemėlapiuose vaizduotos kaip tikrai esančios. Įdomus ir smalsumą keliantis tekstas, neįtikėtinos iliustracijos parodo skaitytojui pasaulį, pilną mįslių ir paslapčių, daug keistesnį nei pažįstame šiandien.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Velychenko, Stephen. Propaganda in revolutionary Ukraine. Toronto; Buffalo; London: University of Toronto Press, 2019. 292 p.

Šioje studijoje nagrinėjama revoliucinės Ukrainos vyriausybės ir politinių partijų spausdinta propaganda. Knygoje apžvelgiami Centrinės Rados, Ukrainos valstybės, Ukrainos nacionalinės respublikos, Ukrainos socialistų revoliucinės partijos, Ukrainos socialdemokratų ir darbo partijos, nepriklausomybininkų, Ukrainos komunistų partijos ir antibolševikinių karo vadų išleisti tekstai. Aprašoma spausdintos tekstinės propagandos gamyba ir sklaida. Propagandos poveikis vertinamas, remiantis slaptosios policijos ataskaitomis ir kitais šaltiniais. Autorius teigia, kad žodžių kare nereikėtų sureikšminti nei ukrainiečių nesėkmių, nei bolševikų sėkmės. Kiekviena pusė sugebėjo tam tikrose vietose ir tam tikru laiku paveikti nuomonę savo naudai. Knygoje pateikiamos 46 reprodukcijos.

Judson, Pieter M. The Habsburg Empire: a new history. Cambridge; London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2016. 267 p.

Šioje knygoje bandoma naujai pažvelgti į Habsburgų imperijos istoriją, daugiausia dėmesio teikiant teigiamoms Habsburgų valdžios savybėms. Knygoje nagrinėjama ne tiek šios imperijos atskirų tautų istorija, kiek bendros institucijos, kurios suteikė stabilumą didžiulės teritorijos gyventojams. Steigdami naujas mokyklas, teismus, statydami geležinkelius, remdami mokslą ir meną, Habsburgai siekė įtvirtinti savo valdžią Vidurio Europos šalių kultūrai ir ekonomikai. Kylantis gyvenimo lygis visoje imperijoje didino Habsburgų valdžios teisėtumą, piliečiai išmoko naudotis imperijos administracine sistema savo vietos reikmėms. Kūrybingi imperijos sprendimai, kaip valdyti daugybę žemių ir tautų, taip pat vidinės problemos, kurių ji negalėjo išspręsti, Vidurio Europos valstybėms, kurios tapo jos įpėdinėmis, paliko neišdildomą pėdsaką.

Borenstein, Eliot. Plots against Russia: conspiracy and fantasy after socialism. Ithaca; London: Cornell University Press, 2019. 288 p.

Originalioje, įtaigiai parašytoje knygoje aptariama paranoja ir sąmokslo teorijos šiuolaikinėje Rusijoje. Nagrinėjant Rusijos populiariąją ir grožinę literatūrą, filmus, televizijos laidas, viešus politinius pasisakymus, diskusijas internete, tinklaraščius ir religines publikacijas, atskleidžiamos istorinės ir kultūrinės paranojos priežastys. Teigiama, kad sąmokslo teorijos ir melodrama šiuolaikinėje Rusijoje reiškiasi tiek Putinui palankaus elito, tiek jo politinės opozicijos terpėje. Parodoma, kad paranojiškos fantazijos dar neseniai buvo būdingos tik marginalams, o dabar jos jau įkūnytos populiariojoje kultūroje, taigi tikėjimas sąmokslo teorijomis persmelkia visą Rusijos socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.

From Russia with code: programming migrations in post-Soviet times. Durham; London: Duke University Press, 2019. 372 p.

Rusų IT specialistai vaidina didžiulį vaidmenį politizuotoje ir ideologizuotoje posovietinės Rusijos technologinių inovacijų aplinkoje. Jie taip pat labai pageidaujami tarptautinėje IT darbo rinkoje. Remiantis daugiau nei trimis šimtais išsamių interviu, šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjamas Rusijos IT specialistų išsilavinimas, karjera, darbo įpročiai, migracija ir gyvenimas Rusijoje bei užsienyje. Nagrinėjamos programuotojų kuriamos tarptautinės bendruomenės ir politinių aktyvistų tinklai, protų nutekėjimas iš Rusijos, rusų informatikų vaidmuo, Rusijai kišantis į užsienio politinį gyvenimą, pavyzdžiui, į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Knyga pravers visiems, besidomintiems informacijos ir technologijų mokslais, sociologija, istorija ir antropologija.

Water in medieval monastic intellectual culture: case studies from twelfth-century monasticism. Turnhout: Brepols, 2017. 209 p.

Šioje knygoje nagrinėjamas įdomus XII a. vienuolystės ir Viduramžių intelektualinės kultūros dalykas – vanduo kaip abstraktus objektas. Naujai pažvelgiama į XII a. vienuolynų filosofiją, aptariant tokias temas kaip įvairių Viduramžių tekstų dvasingumas, gamtos tvarka, žinių vizualizacija ir metafizika. Tyrinėjamos vandens metaforos poezijoje, kraštovaizdžio pasakojimuose ir epistolinėje komunikacijoje, aptariami skirtingi ir sudėtingi vandens kaip metaforos panaudojimo būdai vienuolių parašytuose tekstuose. Sutelkiant dėmesį į kintančią vandens galią ir medžiagines savybes, atskleidžiama aplinkos vaizdinių reikšmė ir panaudojimas Viduramžių raštijoje.

Piechocki, Katharina N. Cartographic humanism: the making of early modern Europe. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2019. 311 p.

Kas yra „Europa“ ir kada ji atsirado? Renesanso laikais terminas „Europa“ buvo jau plačiai paplitęs, tačiau Europos kaip pasaulio dalies suvokimas dar tik brendo. XV–XVI amžiais naują Europos įsivaizdavimą nulėmė kartografijos atsiradimas. Remiantis žemėlapių kūrėjų, poetų ir istorikų darbais, šioje studijoje atskleidžiama, kaip humanistai apibrėžė Europos ribas šiuo lemtingu jos formavimosi laiku. Parodoma, kaip žemėlapiai tapo ne tik geografijos, bet ir filosofijos bei filologijos įrankiu, kuris buvo pasitelkiamas Europos sąvokai formuoti ir skleisti.

McCarthy, Erin A. Doubtful readers: print, poetry, and the reading public in early modern England. Oxford; New York: Oxford University Press, 2020. 277 p.

Knygų spausdinimo plėtra Naujaisiais laikais padarė didžiulį poveikį poezijos skaitymui. Spauda smarkiai padidino knygų prieinamumą ir išplėtė skaitytojų ratą. Ši knyga skirta XVII a. Anglijos poezijos leidybos ir skaitymo santykiui. To meto Anglijos leidėjai stengėsi padaryti savo leidžiamas poezijos knygas patrauklias vis platėjančiam skaitytojų ratui, pasitelkdami įvairias priemones, kurios laikui bėgant keitėsi. Poezijos knyga kaip objektas ir leidybos gaminys turėjo atliepti skaitytojų poreikį, tačiau leidėjų įtaka siekė ir tokius dalykus kaip poezijos žanras, socialinis prieinamumas, lyties klausimai, reputacija, kalbos žinios, literatūrinis išprusimas ir net anglų literatūros vertė apskritai.

London and the emergence of a European art market, 1780–1820. Los Angeles: The Getty Research Institute, 2019. 291 p.

Kai XVIII a. pabaigoje Prancūziją sukrėtė revoliucija, Londonas pakeitė Paryžių, tapdamas pagrindiniu tarptautinio meno prekybos centru. Per kelis dešimtmečius Londone suklestėjo meno rinka. Šiame esė rinkinyje nagrinėjama šio laikotarpio komercinė meno pardavimo ir kolekcionavimo aplinka. Taikomi įvairūs tyrimo būdai – nuo tradicinių meno istorijos ir proveniencijų tyrimų iki statistinės ir ekonominės analizės; aptariami  menininkai, kolekcininkai, mecenatai, agentai, prekiautojai, institucijos. Nagrinėjama prekyba meno kūriniais, aprašomi kai kurie jų pardavimo sandoriai. Studijoje remiamasi naujoviškais skaitmeniniais ištekliais, ypač proveniencijų duomenų baze „Getty Provenance Index“ (GPI), taip pat gausia archyvine medžiaga (prekybos katalogais, korespondencija, inventorinėmis knygomis, aukcionų katalogais ir parodų apžvalgomis).

Believing in bits: digital media and the supernatural. Oxford; New York: Oxford University Press, 2020. 250 p.

Šiame esė rinkinyje aptariama, kaip šiuolaikinėje skaitmeninėje ir technologinėje aplinkoje kuriamos naujos religinio ir dvasinio tikėjimo formos. Žmonės suvokia skaitmeninių technologijų buvimą savo kasdieniame gyvenime per magijos ir antgamtiškumo prizmę. Teigiama, kad algoritmai gali „skaityti mintis“ ir nuspėti ateitį; dirbtinis intelektas laikomas galimybe įveikti mirtį ir pasiekti nemirtingumą; avatarams ir robotams suteikiamas orumas, kurį tradicinės religijos skiria tik žmonėms; minčių skaitymas ir dvasinis bendravimas susiejami su algoritmais; internetas nutrina ribas tarp išmonės ir tikrovės. Iškeliama mintis, kad religiniai įsitikinimai ir praktika tapo neatsiejami nuo skaitmeninių bendravimo priemonių veikimo. Pasitelkiant tikėjimo, religijos ir antgamtiškumo sąvokas, kuriamas naujas skaitmeninės kultūros supratimas.

Hunter, James Davison; Nedelisky, Paul. Science and the good: the tragic quest for the foundations of morality. New Haven; London: Yale University Press, 2018. 289 p.

Šioje glaustoje, gerai argumentuotoje knygoje kritiškai apžvelgiamos šimtmečius trukusios nesėkmingos pastangos atrasti mokslinį moralės pagrindą. „Naujasis moralės mokslas“, kurį išpažįsta tokie autoriai kaip Edvardas O. Vilsonas (Edward O. Wilson), yra naujausia šių ieškojimų apraiška, šiandien daranti nepaprastą poveikį viešajam diskursui. Teiginiai apie naujojo moralės mokslo pasiekimus dažnai yra perdėti – ši naujoji atmaina nėra sėkmingesnė už ankstesnes, tačiau ji pasuko netikėtu keliu – daroma išvada, kad teisinga ir neteisinga iš tikrųjų neegzistuoja. Toks nihilizmas moralės mokslą paverčia socialinės inžinerijos projektu ir jis tampa tiesiog programa, skirta pildyti bet kokioms visuomenės užgaidoms.

Academia in crisis: the rise and risk of neoliberal education in Europe. Leiden; Boston: Brill-Rodopi, 2019. 201 p.

Šios knygos rengimo sumanytojas, vienas iš redaktorių ir straipsnių autorių – prof. Leonidas Donskis (1962–2016). Joje apmąstomas dabartinis Europos universitetų bendruomenės gyvenimas, stiprėjant naujojo liberalizmo ideologijai ir vadinamajam „skystam“ postmoderniam mąstymui, kai vengiama bet kokio normatyvumo, naikinamos ribos, neigiamas tapatumas. Autoriai bando apginti pagrindines akademines vertybes ir mokymą, remdamiesi savo gyvenimo patirtimi ir padėtimi aukštajame moksle. Jie siūlo branginti akademinę bendruomenę kaip erdvę, kurioje galima mąstyti kartu.

Eagleton, Terry. Humour. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 178 p.

Teris Ygltonas (Terry Eagleton) – šiuolaikinis anglų filosofas, literatūros teoretikas ir kritikas. Šioje studijoje jis apmąsto humoro prigimtį ir vaidmenį. Kodėl mes juokiamės? Ką galėtume pasakyti apie juoko tipų įvairovę – kikenimą, krizenimą, prunkštimą ar kvatojimą? Ar humoras būna destruktyvus, ar jis gali sušvelninti nesantarvę? Ar galime apibrėžti šmaikštumą? Kritiškoje ir šmaikščioje knygoje nagrinėjamos žinomos humoro teorijos: pavyzdžiui, kad humoro šaltinis – žmogaus gebėjimas suvokti aplinkos prieštaravimus arba kad humoras – švelniai sadistinė pranašumo prieš kitus forma. Remdamasis įvairiais literatūros ir filosofijos šaltiniais, autorius pereina nuo Aristotelio ir Tomo Akviniečio prie Hobso (Hobbes), Froido (Freud) ir Bachtino, daugiausia dėmesio kreipdamas į psichoanalitikos mechanizmus, kuriais grindžiamas humoras. Taip pat daug dėmesio kreipiama į socialinę bei politinę humoro evoliuciją, bėgant šimtmečiams.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

A Companion to seals in the Middle Ages. Leiden: Brill, 2019. 415 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje išskirtinis dėmesys skiriamas naujiems Viduramžių antspaudų tyrimų metodams. Tarp aptariamų dalykų – antspaudų medžiagų tyrimai, gamyba, istoriografija, antspaudų naudojimas Viduramžių valstybių valdymui ir diplomatijai, antspaudai kaip galios išraiška bei vizualinės kultūros dalis. Pabrėžiama, kad sfragistikos tyrimams reikia įvairių mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo, taip pat įvairių laikotarpių ir regionų antspaudus tyrinėjančių mokslininkų.

Ellis, Ian C. Book finds: how to find, buy, and sell used and rare books. New York: The Berkley Publishing Group, 2006. 319 p.

Ši žinių kupina, įtaigiai parašyta knyga pravers tiek pradedančiajam, tiek ir patyrusiam knygų kolekcininkui. Naujas, pataisytas ir papildytas leidimas atskleidžia retų ir vertingų knygų paieškos ir atpažinimo paslaptis. Išskirtinis dėmesys skiriamas šiuolaikinių pirmųjų leidimų kolekcionavimui. Pateikiama žinių apie aukcionus ir katalogus, internetinę knygų prekybą, patariama, kaip išvengti brangiai kainuojančių naujokų klaidų. Autorius, pats aistringas kolekcininkas, pasakoja nemažai įdomių atvejų iš savo patirties.

Ostrowski, Donald G. Russia in the early modern world: the continuity of change. Lanham; Boulder: Lexington Books, [2022]. 558 p.

Esminis dalykas, nagrinėjant Rusijos istoriją, – nustatyti Rusijos istorinės raidos santykį su likusiu pasauliu. Šioje knygoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos politikos tęstinumui Naujaisiais laikais (1450–1800 m.). Teigiama, kad ši politika buvo gana panaši į kitų sėkmingų šiuolaikinių Eurazijos valstybių politiką, jos tęstinumas reiškėsi nuolatinių pokyčių fone. Parodoma, kaip Rusijos valdovai nuo Ivano III iki Jekaterinos II sugebėjo sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų.

The Oxford handbook of the history of the book in early modern England. Oxford: Oxford University Press, 2023. 739 p.

Knygos istorija – viena įdomiausių Naujųjų laikų studijų sričių. Šį turiningą, vaizdingą ir lengvai skaitomą žinyną parašė geriausi šios srities specialistai. Jame pristatomi naujausi įvairių XVI–XVIII a. Anglijos knygos istorijos sričių moksliniai tyrimai – aptariama knygų gamyba, recepcija, gyvavimas, taip pat knygų naikinimas, modifikavimas, perdirbimas ir restauravimas. Kiekviename skyriuje aptariamas knygos vaidmuo Naujųjų laikų Anglijoje, suteikiant svarbias knygotyros mokslo įžvalgas. Skaitytojas sužinos, kaip ir kodėl knyga buvo studijuojama kaip objektas, ir kokia yra šios tyrimų srities raidos ateitis.

Flanders, Judith. A Place for everything: the curious history of alphabetical order. London: Picador, 2021. 339 p.

Šioje studijoje pasakojama, kaip abėcėlė palaipsniui tapo pasaulio vyraujančiu žinių tvarkymo principu. Ši bemaž stebuklinga sistema suteikė mums galimybę rūšiuoti šimtmečius kauptas mintis, žinias ir literatūrą, leido atsijoti, kaupti ir rasti turimą informaciją bei rasti reikiamą. Autorė aprašo abėcėlės tvarkos istoriją nuo jos pasitelkimo kaip rūšiavimo įrankio Aleksandrijos bibliotekoje iki dabartinio reikšmės mažėjimo skaitmeniniame amžiuje. Pateikiama įdomių pasakojimų apie tvarkymo sistemų naudojimą įvairiais laikais. Pavyzdžiui, garsus XVI a. kolekcininkas Robertas Kotonas (Robert Cotton) savo sukauptus rankraščius katalogavo pagal jo lentynas puošusių Romos imperatorių (jų biustų) vardus.

Hagiography and the history of Latin Christendom, 500–1500. Leiden; Boston: Brill, [2020]. 481 p.

Viduramžių hagiografiniai tekstai dažnai yra anoniminiai ir retai kada datuoti, tačiau suteikia gausybę žinių apie to meto socialinį, kasdienį ir dvasinį gyvenimą. Šią knygą sudaro dvidešimt viena esė, kuriose naujoviškais metodais atskleidžiami istoriniai hagiografinių šaltinių klodai ir gaunama naujų žinių apie Viduramžių pasaulį, neapsiribojančių vien šventumo tyrimais. Atskleidžiama visuomenės raidą atspindinti šventumo idealo raida.

The Annotated book in the early Middle Ages: practices of reading and writing. Turnhout, Belgium: Brepols, [2017]. 783 p.

Dažno Viduramžių rankraščio puslapiuose aplink tekstą ir tarp eilučių gausu marginalijų. Šiame esė rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama Ankstyvųjų viduramžių laikotarpio marginalijoms, o patys rankraščiai laikomi juos kūrusių Viduramžių protų veidrodžiais, atspindinčiais jų interesus, pasirinkimus ir įpročius. Knygoje bandoma atsakyti į kelis svarbius klausimus. Ar yra kokių nors rankraščių žanrų, kuriuose marginalijos buvo labiau paplitusios nei kituose? Ar yra žanrų, kuriuose marginalijos išvis nebuvo rašomos? Ar buvo vienuolynų, kuriuose ypač klestėjo marginalijų rašymas ir iš kurių jis paplito? Svarstoma, ar Ankstyvųjų viduramžių marginalijų autoriai naudojo kokius nors marginalijų rašymo būdus, kuriuos būtų galima priskirti jų bendruomenėms ar mokykloms. Aptariama, kokie buvo marginalijų rašymo tikslai ir kaip, laikui bėgant, priklausomai nuo regiono vystėsi judaizmo marginalijų rašymo būdai.

Hervouet, Ronan. A Taste for oppression: a political ethnography of everyday life in Belarus. New York; Oxford: Berghahn Books, [2024]. 259 p.

Žlugus sovietų santvarkai, Baltarusija tapo autoritarine valstybe, dažnai vadinama „paskutine diktatūra Europoje“. Autorius, kelerius metus Baltarusijoje gyvenęs prancūzų sociologas, aptaria socialinius autoritarinio valdymo pagrindus, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių jo ypatumų, neapsiribojančių tik režimo gebėjimu valdyti piliečius ir represuoti režimo priešininkus. Knygoje pateikiama nemažai žinių apie Baltarusijos kolūkių ir kaimo bendruomenių kasdienybę, baltarusių kasdienio gyvenimo aprašymų. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių dalis gyventojų palaiko Lukašenką. Knygoje klasikinė sociologija siūlo pagalbą, aiškinant tuos reiškinius, kuriuos nelengva suvokti grynai politiniu požiūriu.

Medvedev, Sergei. A War made in Russia. Cambridge: Polity Press, [2023]. 186 p.

Šioje aktualioje ir aštrioje knygoje garsus rusų žurnalistas, Putino režimo priešininkas Sergejus Medvedevas parodo, kad Rusijos karas Ukrainoje nebuvo tik Putino užgaida: tai buvo dviejų dešimtmečių autoritarinės degradacijos ir imperinės nostalgijos rezultatas, Putino režimo ir visos Rusijos imperinės istorijos kulminacija. Autorius teigia, kad šį karą pradėjo ne tik V. Putinas, bet ir visa Rusija, kuri entuziastingai priėmė šį karą, siekdama atgaivinti savo karinę šlovę ir kolonijinę praeitį. Knygą praturtina asmeninis autoriaus liudijimas, kaip atrodė visuomenės gyvenimo ir politinių nuotaikų pokyčiai Rusijoje, valdant V. Putinui nuo XXI a. pradžios iki dabar.

Routledge handbook of Jewish ritual and practice. London: Routledge, [2023]. 598 p.

Ritualas ir praktika – svarbus religinio gyvenimo ir patirties dalykas. Šiame šiuolaikiškame vadove pateikiami ritualų ir praktikų aprašymai, jų priežastys ir reikšmė. Aptariama daugybė judaizmo praktikos sudėtinių dalių – malda, leidžiamas ir draudžiamas maistas, istorija, sinagogos, įvairios judaizmo teisinės bei ideologinės diskusijos ir jų įtaka tikėjimui. Knyga pasirodė atsinaujinusio susidomėjimo kūno vaidmeniu religijoje metu ir nagrinėja su tuo susijusius judaizmo dalykus. Ji skirta studentams ir mokslininkams, dirbantiems konkrečiai žydų ir apskritai religijos studijų srityje.

Spotlights on incunabula. Leiden; Boston: Brill, 2024. 280 p.

Knygoje nagrinėjamas inkunabulų pardavimas, kolekcionavimas ir naudojimas, aprėpiant laikotarpį nuo XV iki XX amžiaus vidurio. Aptariamos įvairiausios temos: kaip knygų sąrašai atskleidžia leidybos ir skaitymo įpročius XV a. pabaigos Venecijoje, kokie tarptautiniai dirbtuvių ryšiai atsiskleidžia, tyrinėjant ankstyvuosius įrišimus, kaip inkunabulai buvo kolekcionuojami Anglijos ir Škotijos vienuolynuose bei universitetuose ir kaip Škotijos nacionalinė biblioteka įsigijo inkunabulus II pasaulinio karo metu.

Szulakowska, Urszula. Art and architecture in the Eastern Polish-Lithuanian Commonwealth (1697–1863). Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2022. 477 p.

Šioje studijoje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos meno ir architektūros istorija nuo XVIII a. iki 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją. Aptariamą geografinę teritoriją sudaro dabartinės valstybės – Latvija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, kurių žemės nuo 1772 m. buvo įtrauktos į Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijas. Vienas svarbiausių keliamų klausimų – kas nutiko senosios Abiejų Tautų Respublikos meno ir kultūros tradicijoms, valdant šioms svetimoms valstybėms? Knygoje stengiamasi teisingai atspindėti visų susijusių tautinių grupių istoriją, nors nuo XVI a. kraštas buvo nepaprastai sulenkintas. Nagrinėjamas Vakarų Europos meno, architektūros ir kultūros poveikis ne tik lenkų, bet ir rusėnų, žydų, karaimų ir totorių kultūrai. Papildomai dėmesio skiriama Baltijos vokiečių istorijai, menui ir architektūrai dabartinės Latvijos žemėse.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

De Hamel, Christopher. Pracht und Anmut: Begegnungen mit zwölf herausragenden Handschriften des Mittelalters. München: C. Bertelsmann, 2018. 751 p.

Keliaudamas erdvėje ir laike, Kristoferis de Hamelis (Christopher de Hamel) seka dvylikos žymiausių Viduramžių rankraščių pėdsakais. Pasakojime apie šiuos rankraščius ir jų permainingus likimus atsiskleidžia tūkstančio metų istorija. Nesvarbu, ar tai būtų paslaptingoji Navaros karalienės Valandų knyga, ar garsioji Kelso knyga – skaitytojas susiduria su valdovais ir šventaisiais, menininkais ir vagimis, bibliotekininkais ir kolekcininkais, mokslininkų bendruomene, visais tais, kurie lėmė rankraščių kelią, ir tampa liudininku, kaip šie lobiai buvo saugomi, vagiami, slepiami ir vėl atrandami, kaip buvo įtraukiami į aistros ir godumo kupinas tragedijas, bažnytines ar politines intrigas ir virto grožio, prabangos ir nacionalinės tapatybės simboliais. Autorius sukuria puikų pasakojimą apie meną, tikėjimą ir galią. Kristoferis de Hamelis atkreipia dėmesį į slaptus ženklus, kuriuos galima atpažinti, tik turint prieš akis originalą. Kartais jie pasako ką nors apie savininkus, kartais apie seniai įvykusias katastrofas arba apie tai, kaip buvo gaminami rankraščiai. Net sudėtingiausius faktus, giminystės ryšius ar istorines sąsajas autorius paaiškina labai suprantamai. Iš smulkių detalių sukurtos istorijos nėra jo vaizduotės vaisius – jis remiasi faktais, archyvine medžiaga. Autorius tarsi nematoma gija sujungia dvylika rankraščių, visur randa sutapimų ar sąlyčio taškų, todėl galiausiai gauname labai išsamią Europos rašto ir rašymo kultūros istorijos apžvalgą.

Ruß, Sibylle; Drewello, Ursula. Die Bamberger Kaisergewänder im Wandel: kunsttechnologische und materialwissenschaftliche Aspekte. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 320 p.

Išsamios specialistų pateiktos Bambergo vyskupijos muziejuje saugomų imperatoriškųjų apsiaustų tyrimo išvados apima ne tik tekstilės technologinius, bet ir gamtamokslinius dalykus. Be originalios muziejinės medžiagos, nagrinėjami dar ir daugkartiniai XIV–XVIII a. rūbų taisymai bei netinkami XX a. šeštojo dešimtmečio restauravimo darbai. Daugiausia dėmesio skiriama naudojamoms medžiagoms, pavyzdžiui, XI a. aukso siūlams, kurių gamybą ir sudėtingą apdirbimą galima tiksliai apibūdinti, taikant naujausius medžiagotyros būdus. Pirminių brėžinių, dažų, siūlų, aukso gijų sudėties ir audimo technikos nagrinėjimo rezultatai nustebino tyrėjus. Jie papildė tekstilės technologinius tyrimus, atskleidė naujus siuvinėjimo auksu kilmės bei skirstymo aspektus, leido patikslinti dirbtuvių ir datavimo išvadas. Tyrimų rezultatai atskleidė didžiulį Viduramžių amatininkų meistriškumą, aukštą tekstilės kokybę. Atliktų tyrimų išvadų vertinimai davė netikėtų rezultatų – dalis teiginių prieštarauja iki šiol išsakytiems ir paneigia seniai nusistovėjusius įsitikinimus. Šis tarpdisciplininis projektas, subūręs įvairių sričių ekspertus, dar kartą įrodo, kad atkuriant tokius svarbius objektus, kaip visų tolesnių tyrimų pagrindas būtina visapusiška ir išsami dokumentacija.

Habenicht, Georg. 1521 – Europas erster Wertpapierkollaps: ein Essay. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2022. 121 p.

Kai per labai trumpą laiką Martyno Liuterio indulgencijų kritika sukėlė Bažnyčios griūtį, iškilo klausimas, kaip tai tapo įmanoma? Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) daro stulbinančią išvadą, jog popiežiaus atlaidų sistema veikė kaip kredito įstaiga.Tik vietoj pinigų iš nieko buvo kuriama malonė. Dėl to susidarė milžiniškas burbulas, kuris galiausiai sprogo. Praėjus mažiau nei 70 metų po spausdinimo išradimo, Europoje įvyko pirmasis vertybinių popierių žlugimas. Knygoje autorius nagrinėja ekonominius per didelio atlaidų skaičiaus aspektus, spausdinimo išradimo įtaką jiems, nušviečia pačią atlaidų sistemą, aiškina jos raidą. Tai originalus darbas, vertingas visiems, besidomintiems intelektiniais pokyčiais, kurie baigėsi Reformacija.

Collmer, Peter. Verwaltete Vielfalt: die königlichen Tafelgüter in Polen–Litauen, 1697–1763.  Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2022. 378 p.

Knyga parašyta aiškiai ir įdomiai, remiantis naujais šaltiniais ir archyvine medžiaga. Pėteris Kolmeris (Peter Collmer) nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų Europai būdingą valdymo įvairovę. Ją ypač gerai atspindi Abiejų Tautų Respublikos valdymo struktūra. Kaip pavyzdį šiam tyrimui autorius pasirenka skirtingose Žečpospolitos dalyse išsidėsčiusius bajorų dvarus, kur vyravo kultūrinė, kalbinė ir religinė įvairovė bei vienu metu greta viena kitos veikė skirtingos teisinės sistemos bei hierarchinės valdymo struktūros. Pėteris Kolmeris aptaria Abiejų Tautų Respublikos tarpkultūrinius ryšius nuo Vėlyvųjų viduramžių, jos socialinius, ekonominius bei politinius pokyčius, apžvelgia atskiras valdas Mažojoje Lenkijoje, Karališkojoje Prūsijoje ir Lietuvoje, tiria Karališkuosius rūmus kaip vietą, kurioje susikirsdavo įvairios valdovų, pareigūnų, bajorų, miestiečių, valstiečių ir žydų nuomonės. Autorius pabrėžia įvairovės suvokimą ir bandymus ją suvienodinti. Remdamasis atrinktais pavyzdžiais, jis parodo tokio vienodinimo ribas ir galimybes. Knygos pabaigoje autorius pateikia gausią bibliografiją. Į akis krinta, kad Pėteris Kolmeris remiasi įvairiais naujausiais pastarųjų dešimtmečių lenkų ir vokiečių istorikų darbais. Tai rodo atsinaujinusį susidomėjimą Saksonijos laikotarpiu ir su juo susijusiais įvykiais. Be to, jis sumaniai ir apdairiai naudojasi gausia šiam laikotarpiui skirta archyvine medžiaga iš Drezdeno ir Varšuvos.

Hardinghaus, Christian. Das Wolfsmädchen: Flucht aus der Königsberger Hungerhölle 1946. München: Europa Verlag, 2022. 255 p.

Tai Kristiano Hardinghauso (Christian Hardinghaus) jautriai aprašytas Urzulos Butgeraitės-Dorn (Ursula Dorn, geb. Buttgereit) pasakojimas apie jos pokario metais patirtus sunkiai suvokiamus išgyvenimus Karaliaučiuje, jos rizikingą kelionę į Lietuvą ir išsigelbėjimą nuo bado. Daugelį dešimtmečių ponia U. Dorn, kaip ir daugelis „vilko vaikų“, nedrįso kalbėti apie siaubingus išgyvenimus, patirtus per rusų įsiveržimą į jos gimtąjį Karaliaučiaus miestą Rytų Prūsijoje. Psichologinės ir fizinės žaizdos turėjo užgyti, tam reikėjo laiko. Kokiais žodžiais būtų galima apibūdinti negailestingą žudžiusių, prievartavusių ir kankinusių kareivių elgesį? Kaip paaiškinti, kad dėl bado „vilko vaikai“ buvo pasiruošę viskam? Ar šiandien yra atsakymas į klausimą, kas kaltas dėl tokio Rytų Prūsijos vaikų likimo? Senatvėje Urzula Dorn išdrįso Kristianui Hardinghausui atskleisti sukrečiančią tiesą, patikėti savo gyvenimo istoriją be pagražinimų. Šiandienos karta gali tai perskaityti, kad šis pasakojimas nebūtų pamirštas.

Luthers Deutsch in Mittel- und Osteuropa. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2021. XVIII, 326 p.

Knyga parengta, remiantis germanistų mokslinių tyrimų projektu „Liuterio raštų poveikis Vidurio ir Rytų Europos kalboms“. Leidinyje surinkti 2018 m. kovą Koburgo valstybinėje bibliotekoje vykusios konferencijos pranešimai. Konferencijos vieta Koburgas pasirinktas neatsitiktinai. Tuo norėta priminti, kad Martynas Liuteris čia 1530 m. parašė žymųjį atvirą vertėjo laišką „Sendbrief vom Dolmetschen“ – epochinį dokumentą vertimo meno istorijoje. Mokslinių tyrimų tikslas buvo parodyti Martyno Liuterio raštų poveikį Vidurio ir Rytų Europos kalboms, palyginti tiriamų kalbų rezultatus ir nustatyti bendrus polinkius ir skirtumus. Konferencijos pranešimų medžiagą galima dalinti į dvi dalis. Pirmąją galima apibūdinti kaip novatorišką. Dalyviai buvo priversti peržengti savo įprastos tyrimų srities ribas. Sudėtinga kalbiniais, filologiniais, vertimo ir teologiniais atžvilgiais bei kalbų ir kalbų šeimų įvairove tematika užtikrino naujoviškus tyrimų rezultatus. Antrosios dalies individualios studijos ir apžvalgos išlieka klasikinės germanistikos komforto zonoje. Pranešimuose nagrinėjama, kiek ir kaip Martyno Liuterio raštai paveikė slavų ir baltų, taip pat estų, vengrų ir rumunų kalbas – kai kurioms iš šių kalbų Reformacija žymi rašytinės tradicijos pradžią. Taip pat aptariami estų, latvių, lietuvių, lenkų, sorbų, čekų, slovėnų, rusų ir vengrų kalbų santykiai su vokiečių kalba XVI–XVII amžiais. Šie skirtingų disciplinų įvairių šalių mokslininkų darbai atvėrė naują terpę lyginamiesiems lingvistiniams tyrimams.

Rudling, Odeta. Von der nationalen Form zum nationalen Inhalt: litauische Folklore zwischen Sowjetisierung und Nationsbildung (1940–1990). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2023. X, 389 p.

Odeta Rudling apžvelgia sovietinės folkloro politikos formavimą, nagrinėja sovietinio modelio perkėlimą, dalinį perėmimą ir įgyvendinimą Lietuvoje 1940–1990 metais. Sutelkdama dėmesį į vietinius politikus ir jų vaidmenį šiame procese, ji atskleidžia tiek elito metodus, tiek liaudies meno turinio transformaciją, kuri pasireiškė, viena vertus, valstybinio liaudies muzikos ansamblio mikrolygmeniu, kita vertus, valstybinės masinės kultūros makrolygmeniu. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip sovietizacijos pastangos buvo įgyvendinamos folkloro politikos srityje ir kiek jos palietė lietuvių tautiškumą. Sovietinės tautinės politikos tyrimų fone autorė parodo, kaip ir kodėl kultūros politikos priemonės prisidėjo prie neokorenizacijos tęstinumo ir taip skatino lietuvių tautiškumo stiprėjimą. Tautinės tapatybės skatinimas čia parodomas dviem pasakojimo gijomis: viena vertus, vykdyta valstybės folkloro politika, o kita vertus, skatintas antimodernistinis etnonacionalistinis judėjimas, kuris, nors ir rutuliojosi atskirai, vėlyvojo socializmo metais turėjo sąveikauti su viešąja politika ir galiausiai devintojo dešimtmečio pabaigoje tapo „Dainuojančios revoliucijos“ varomąja jėga.

Gastell, Daniela. Der Propyläen-Verlag in der Weimarer Republik. Berlin: Walter de Gruyter, 2020. VII, 432 p.

Pirmą kartą sistemingai ir moksliškai nagrinėjama leidyklos „Propilėjai“ (Propyläen Verlag) istorija. Apžvelgiama leidybos programinė strategija, profilis, konkurencija knygų rinkoje Veimaro respublikos laikais. Pasakojama apie labiausiai nusipelniusius darbuotojus, vaisingą leidyklos bendradarbiavimą su autoriais ir redaktoriais, žymių rašytojų raštų leidimą. Aptariama, kokios knygos sulaukdavo išankstinių apžvalgų seniausio, demokratinėms ir liberalioms jėgoms atstovaujančio Berlyno laikraščio (Die Vossische Zeitung) puslapiuose. Leidyklos knygos suteikdavo skaitytojams intelektinių iššūkių ir naujų žinių,visada atitiko aukštus leidybinius standartus, todėl dauguma politikų ir žymių visuomenės veikėjų savo autobiografijas spausdinti mielai patikėdavo šiai leidyklai. Autorė pabrėžia tematikos pasirinkimo svarbą. Kadangi Veimaro respublikos metais ypač klestėjo įvairios meno rūšys, leidykla išleido daugybę meno istorijai skirtų knygų, Makso Lybermano (Max Liebermann) ir Loviso Korinto (Lovis Corinth) grafikos darbus, leido populiarų meno žurnalą Apžvalga (Querschnitt).

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Jank, Dagmar. Bibliotheken von Frauen: ein Lexikon. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2019. 328 p.

Moterų bibliotekos yra šalies kultūrinio paveldo dalis. Tačiau tik pastaraisiais metais pasirodė studijų apie moterų bibliotekas. Knygotyrininkės Dagmar Jank žinynas yra pirmasis duomenų šia tema Vokietijoje rinkinys, paremtas ankstesnių tyrimų rezultatais. Juo siekiama paskatinti tolesnius mokslinius tyrimus. Darbe pateikiama žinių apie 770 moterų, gyvenusių Vokietijoje XVI–XX a. arba atvykusių iš kitų šalių ir praleidusių svarbų savo gyvenimo tarpsnį šioje šalyje, bibliotekas, jų pobūdį bei fondų dydį. Šios moterys užėmė visuomenėje ypatingą socialinę, politinę, mokslinę padėtį arba išgarsėjo, užsiimdamos tam tikromis profesijomis bei savo kūriniais. Šiandien jų bibliotekos ar jų kolekcijų dalys saugomos kultūros atminties institucijose: bibliotekose, archyvuose, muziejuose. Tačiau kai kuriais atvejais tai, kad moteris turėjo savo biblioteką, rodo tik nuorodos archyviniuose šaltiniuose, aukcionų kataloguose, dienoraščiuose, autobiografijose ar laiškuose. Naudotos literatūros sąrašas atspindi dabartinę tyrimų būklę, o rodyklė leidžia tikslingai ieškoti konkrečių bibliotekų savininkių grupių (aristokračių, akademinių profesijų moterų, menininkių, pedagogių ar rašytojų).

Macht und Herrschaft im Siegel- und Münzbild. Göttingen: V&R unipress Verlag, 2021. 317 p.

Imperatorių, karalių ir kunigaikščių atvaizdai bei įvairūs įrašai antspauduose ir monetose suteikia svarbių žinių apie bendras valdymo sampratas ir atskirų valdovų politines reprezentacines strategijas. Informacijos šaltiniu daugeliui istorijos faktų tirti gali būti ne tik valdovo kūno atvaizdai, rūbai, bet ir skiriamieji ženklai, ypač herbai. Simboliai monetose ir antspauduose neišnyko, juose atsiradus rašto ženklams, inicialams, monogramoms. Ilgainiui simbolių reikšmių apimtis išsiplėtė. Leidinyje pirmą kartą išsamiai tyrinėjami Viduramžių Vokietijos karališkųjų antspaudų bei monetų atvaizdai. Remdamiesi pavyzdžiais, autoriai atskleidžia šios ikonografinės medžiagos tyrimo galimybes.

Menschen des Mittelalters: von Augustin bis Jeanne d‘Arc. Darmstadt: wbg Theiss, 2020. 448 p.

Kas buvo šventasis Augustinas, Ričardas Liūtaširdis, Dantė Aligjeris ar šventoji Elžbieta? Ką apie juos žinome? Kokie įvykiai nulėmė jų likimus? Kokią įtaką jie darė visuomenei? Žymus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff), naujoviškai kėlęs ir tyrinėjęs Europos Viduramžių istorijos, daugiausia kultūros bei dvasinio gyvenimo, problemas ir visiems laikams pakeitęs mūsų požiūrį į Viduramžius, kartu su žinomų ekspertų grupe pristato individualius svarbiausių Viduramžių asmenybių portretus. Tai valdovai ir popiežiai, teologai ir eretikai, keliautojai, rašytojai ir tyrinėtojai, tarp jų ir didelę įtaką turėjusios moterys. Daugiau nei 100 žymių IV–XV a. asmenybių biografijų sudaro bendrą šio nepaprastai intensyvaus laikotarpio vaizdą. Leidinio pabaigoje pristatomos gerai pažįstamos literatūrinės ir mitinės figūros, tokios kaip karalius Artūras, Robinas Hudas ir Meluzina. Tekstas gausiai iliustruotas amžininkų paveikslų reprodukcijomis. Viduramžių epochos liudininkų gyvenimai atspindi šeimos ir bažnyčios svarbą, visuomenės luominės struktūros susidarymą. Autoriai pabrėžia, kad šis istorinis tarpsnis nebuvo kliūtis žmonijos pažangai. Atvirkščiai, Viduramžiai buvo didelių mokslo, technologijų ir kultūros pasiekimų laikotarpis. Brandieji Viduramžiai ypač išsiskiria augančia miestų, kaip mokslo centrų, svarba, įspūdingų katedrų statyba ir daugelio universitetų įkūrimu. Knyga naujai nušviečia šią epochą ir jos žmones bei parodo Viduramžius kaip kūrybingą ir dinamišką amžių.

Price, Neil S. Die wahre Geschichte der Wikinger. Frankfurt am Main: S. Fischer, 2022. 746 p.

Ar vikingai iš tiesų buvo legendomis apipinti plėšikaujantys jūrininkai ir žiaurūs užkariautojai? Pasaulinio garso Skandinavijos vikingų amžiaus žinovas Neilas Praisas (Neil Price) meta iššūkį paplitusiems išankstiniams įsitikinimams ir atskleidžia juos visiškai naujai. Remdamasis naujausiais archeologiniais radiniais, nesuskaičiuojamais tekstiniais šaltiniais ir, kas ne mažiau svarbu, pačia norvegų mitologija, jis pirmą kartą parodo mums vikingus taip, kaip jie matė patys save. Autorius bando aprašyti vikingų pasaulį iš vidaus. Jis pagrįstai ir stebėtinai gyvai aprašo jų kasdienį gyvenimą ir turtingą kultūrą: kaip jie atlikdavo savo religines apeigas, kaip vykdė politiką, kokį vaidmenį atliko moterys ir kokią svarbią vietą užėmė smurtas. Pateiktas vikingų gyvenimo aprašymas yra išsamus tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu: nuo Eiriko I, vadinamo Kruvinuoju Kirviu, kuris prasiskynė kelią į Norvegijos sostą, iki islandų keliautojos Gudríd, nukeliavusios iki pat Amerikos. Tai daug žinių teikianti, moksliškai pagrįsta vikingų ir jų laikų istorija.

Thumann, Michael. Revanche: wie Putin das bedrohlichste Regime der Welt geschaffen hat. München: C. H. Beck, 2023. 287 p.

Vargu ar kas nors pažįsta Rusiją geriau už savaitraščio „Die Zeit“ užsienio politikos korespondentą Mikaelį Tumaną (Michael Thumann), kuris daugiau nei 25 metus rengia žurnalistinius tyrimus ir rašo analitinius reportažus iš Maskvos. Dabar jis pristato skaitytojui kvapą gniaužiančią knygą, kurioje išsamiai aprašo Rusijos virsmą vis labiau totalitarine diktatūra ir kelią į imperialistinį Putino karą. Knyga paremta daugybe susitikimų ir išskirtinių pokalbių su Rusijos politikos ir visuomenės veikėjais. Remdamasis patikimais faktais, autorius atskleidžia politinio gyvenimo užkulisius, Kremliaus tikslus ir nostalgiją subyrėjusiai sovietų imperijai. Mikaelio Tumano žurnalistiniai tyrimai rodo, kad žiniasklaida Rusijoje vis labiau ribojima, o vyraujanti visose gyvenimo srityse propaganda kaitina neapykantą Vakarams. Autorius įžvelgia, kad informacijos kontrolė, piktnaudžiavimas praeitimi, susidorojimai su neįtikusiais, šalies izoliacija – Putino valdymo radikalėjimo požymiai.

Neuenkirchen, Andreas. Codename: Sempo: wie ein japanischer Diplomat tausenden Juden das Leben rettete. München: Europa Verlag, 2022. 229 p.

1940 m. Čijunė (Sempo) Sugihara oficialiai paskiriamas Japonijos vicekonsulu Lietuvoje, o neoficialiai diplomatiniais ir žvalgybos tikslais jis renka informaciją apie padėtį pasienyje, sovietų kariuomenės dislokaciją, apie vokiečių ir sovietų kariuomenių judėjimą. Praleidęs daug metų Japonijos kolonijose, nuo pat vaikystės buvo griežtas tironijos ir priespaudos priešininkas, todėl rūpinasi jo konsulatą apgulusiais žydų pabėgėliais. Kartu su kūrybingu olandų konsulu jis sukuria beprotišką planą, kaip suteikti jiems nemokamą kelionę į Japoniją su abejotino galiojimo vizomis. Žydams prasideda varginanti odisėja per ledinį Sibirą ir atšiaurią Japonijos jūrą į laisvę. Sugiharos laukia nelaisvė, negarbingas atleidimas iš valstybės tarnybos ir atsitiktiniai darbai Japonijoje bei Rusijoje. Tik po kelių dešimtmečių jis sužinojo, kad jo planas pavyko, ir tik prieš pat mirtį jis buvo pripažintas Holokausto didvyriu – Izraelio Holokausto memorialas Jad Vašem jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Vokiečių kalba išleistoje knygoje pirmą kartą taip išsamiai ir detaliai pasakojama apie nepaprastą Čijunės Sugiharos gyvenimą. Jaudinanti istorija, kurios veiksmas vyksta esminių pasaulio pokyčių fone.

Schmitz, Wolfgang. Grundriss der Inkunabelkunde: das gedruckte Buch im Zeitalter des Medienwechsels. Stuttgart: Anton Hiersemann Verlag, 2018. X, 420 p.

Johano Gutenbergo spausdintos knygos išradimas XV a. sukėlė tikrą perversmą Europoje, reiškė naujos techninės terpės atsiradimą. Volfgangas Šmicas (Wolfgang Schmitz) šį procesą nagrinėja išsamiai, savo teiginius pagrįsdamas gausia moksline literatūra. Jis detaliai aprašo paratekstus, šriftus, maketavimą, spaudos variantus ir fragmentus, o knygos iliustravimo srityje nagrinėja ne tik medžio, bet ir metalo bei vario raižinius, knygų iliuminaciją, žemėlapių ir natų spausdinimą. Nelieka be dėmesio net spausdinimas ant pergamento. Autorius paaiškina spaudos gamybos procesą, aptaria kainų pokyčius, cenzūros priemonių ir privilegijų atsiradimą, aprašo, koks šriftas buvo ypač paplitęs atskirose Europos šalyse. V. Šmicas nerašo knygos istorijos, todėl tyrime nėra griežtos chronologinės tvarkos, jis pasirenka knygos medžiagiškumo istoriją. Toks požiūris puikiai tinka jo tyrimo objektui, nes autorius sutelkia dėmesį į knygos medžiagiškumą sudarančius aspektus: laikmeną, šriftus, spausdinimo ir rinkimo procesą, knygos struktūrą ar jos iliustravimo galimybes ir kt. V. Šmicas atskleidžia, kokius dalykus ankstyvasis spaudos amžius perėmė iš rankraštinės knygos gamybos, kaip vėliau spausdinta knyga pradėjo atsiskirti nuo rankraščio ir galiausiai, kaip atsirado medijos ypatybių, neturinčių atitikmenų Viduramžių rankraščiuose. Spausdintos knygos istorijos pradžioje rankraštiniai ir spausdinti elementai buvo aiškiai susipynę. Tačiau jau po kelių dešimtmečių spausdinta knyga atsiskyrė nuo rankraščio, o tai turėjo įtakos ne tik pačiai spausdintos knygos laikmenai, bet ir gamybai, knygų gamyboje dalyvaujančioms profesinėms grupėms, platinimo ir pardavimo keliams.

Ziaja, Georg. Lexikon der bedeutendsten Juden in Polen–Litauen 1500–1650. Paderborn: Brill Schöningh, 2024. XVIII, 202 p.

Šiame žinyne pateikiama 80 žymiausių žydų, gyvenusių XVI ir XVII a. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, biografijų. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys vokiečių kalba. Jame pristatomi garsiausi rabinai, mokslininkai ir ješivų rektoriai, svarbiausi knygų spaustuvininkai ir leidėjai bei įtakingiausi bankininkai, pirkliai bei verslininkai. Taip pat įtraukti labiausiai gerbiami žydų gydytojai. Prie kiekvienos biografijos pateikiama papildomų bibliografinių žinių apie leidinius lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. Knygos pabaigoje skaitytojas ras išsamų literatūros sąrašą, kai kurių specialių žydų terminų bei vardų paaiškinimą. Tai kompaktiškas žinynas apie žmonių grupę, labai svarbią Vidurio ir Rytų Europos ankstyvųjų Naujųjų laikų socialinei ir kultūros istorijai.

Habenicht, Georg. Ablass: Wertpapier der Gnade: wie es zur Reformation kommen musste. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2020. 333 p.

Atnešti pinigus tinkamam smuklininkui, o ne beprasmiškai juos pragerti kitoje bažnyčios mugėje: šį esminį klausimą žmonės iki Reformacijos, be kita ko, išsprendė naudodamiesi visuotiniais atlaidais. Šiais atlaidais popiežius tai, kas savaime buvo visiškai bevertis dalykas, pavertė daiktu, vertingesniu už auksą. Tačiau popierius yra tik pažadas. Kai Martynas Liuteris viešai suabejojo, ar plačiai paplitusią popiežiaus malonę dengia Bažnyčios malonės lobis, kilo abejonių dėl ​​popiežiaus kreditingumo. Socialinis pastoracinis impulsas išplėsti atlaidų palaiminimus mažiau pasiturintiems sluoksniams galiausiai lėmė Bažnyčios griūtį. Buvo sukurtos sudėtingos sistemos, kurių daugiasluoksniškumas neleido numatyti pasekmių. Visa tai virto sprogiu mišiniu. Martynas Liuteris buvo tik detonatorius. Istorikas Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) išsamiai pristato vėlyvųjų Viduramžių atlaidų sistemą, knygoje pasitelkiamų šaltinių įvairovė leidžia naujai atskleisti gerai žinomą istoriją.

Aly, Götz. Europa gegen die Juden,1880–1945. Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch, 2017. 430 p.

Išsamioje 1880–1945 m. Europos antisemitizmo apžvalgoje žinomas istorikas Giocas Ali (Götz Aly) parodo, kad Holokausto negalima paaiškinti, remiantis vien Vokietijos istorija. Nuo 1880 m. tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje antisemitizmas ir priešiškumas žydams sparčiai augo – tai skatino nacionalizmas ir socialinės krizės. Giocas Ali pirmą kartą pristato šiuolaikinį antisemitizmą kaip tarpvalstybinį reiškinį. Nemenkindamas vokiečių kaltės, jis parodo, kaip nuo XIX a. pabaigos konkurencija ir pavydas, diskriminacija ir pogromai daugelyje vietų padėjo paruošti dirvą deportacijoms ir genocidui. Per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupantai galiausiai nužudė šešis milijonus žydų, daugiausia Rytų Europoje, kartais padedami vietos policijos ir valdžios institucijų. Žvelgdamas iš visos Europos perspektyvos, autorius leidžia naujai ir visapusiškai suprasti Holokaustą.

Zwischen Mittelmeer und Baltikum: Festschrift für Hubert Houben zum 70. Geburtstag. Ilmtal-Weinstraße: Verlag und Datenbank für Geisteswissenschaften VDG, 2023. XII, 451 p.

Įvairių šalių mokslininkų straipsnių rinkinys, skirtas vokiečių ir italų istoriko Huberto Houbeno, daugelį metų tiriančio Riterių ordinų ir Kryžiaus žygių istoriją, 70 metų jubiliejui. Straipsniuose tiriamas XI a. – XVIII a. pabaigos laikotarpis apima Šventąją Žemę, Italiją, Vengriją, Bohemiją, Lenkiją, Prūsiją, Livoniją, Vokietijos imperiją, Angliją, Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją. Autoriai apžvelgia politinę ir ekonominę Vokiečių ordino veiklą, ryšius su aukštuomene, architektūrą bei liturgiją, taip pat pristato Tamplierių, Cistersų, Dobrynės ir Hospitalierų (joanitų) ordinus. Knygoje spausdinamas vengrų istoriko Laslo Pošano (László Pósán), kurio mokslinių tyrimų sritis – Viduramžių Europos karo istorija, ypač Viduramžių Prūsija, kryžiaus žygiai, Teutonų ordinas ir jo vaidmuo Vengrijos karalystėje, straipsnis apie Vengrijos karaliaus Liudviko I Anžu karo žygius į Lietuvą.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Zagadnienia bilingwizmu. Ser. 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Białystok; Vilnius: Temida 2, 2022. 545 p.

2019 m. lapkričio 8–9 d. Vilniuje vyko konferencija „Milošų giminė ir kitos lietuvių–lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liudijimai“ iš ciklo „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra“. Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybę formavo įvairios kultūros, skirtingos religijos ir kelios kalbos. Straipsniuose mokslininkai atskleidžia, kokią įtaką giminės istorija, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė darė Oskaro ir Česlovo Milošų bei kitų autorių kūrybai.

Chachaj, Marian. Mikołaj Kopernik: czasy studenckie: Kraków, Bolonia, Rzym, Padwa i Ferrara (1491–1503): miejsca – ludzie – książki. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 310 p.

Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje, studijavo astronomiją, matematiką, filosofiją, teisę, mediciną Krokuvoje, Bolonijoje, Romoje, Paduvoje, Feraroje. Knygoje aprašoma šių miestų mokslinė ir kultūrinė aplinka, universitetai ir juose gvildentos problemos, žymūs žmonės, populiarios knygos, kurie ugdė jaunąjį mokslininką.

Poklewski, Józef. Studia z historii sztuki i kultury wileńskiej lat 1900–1945: (wybor tekstów). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. 468 p.

Mikalojaus Koperniko universiteto meno istorijos profesorius knygoje supažindina skaitytoją su XX a. pirmosios pusės Vilniumi. Vykstančių politinių perversmų fone Vilniuje gyvavo įvairios meno draugijos, kurios rengė parodas, rūpinosi paminklais, architektūra ir jos išsaugojimu. Mieste gyveno įvairių krypčių meno žinovų, kurie ne tik kūrė, bet ir dėstė atkurtame Stepono Batoro universitete.

Pienskoj, Witalij. Szkice z historii wojny inflanckiej z lat 1558–1561: pogląd strony rosyjskiej. Połomia: Wydawnictwo inforteditions, 2019. 207 p.

Knygoje autorius detaliai aprašo 1558–1561 Livonijos karą. Pateikta išsami šio karo priešistorė ir kitų to laikmečio konfliktų aprašymas atskleidžia santykių tarp valstybių įtampas.

Borkowska, Urszula. Dynastia Jagiellonów w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2011. 630 p.

1386–1572 metais Lenkiją valdė keturios jogailaičių kartos. Knygoje autorė apžvelgia ne tik valstybės politinius reikalus, santvarką ir kultūrinius reiškinius, bet ir dvaro tvarką, dvariškių gyvenimą, karališkosios šeimos kasdienybę, požiūrį į švietimą, religingumą. Pateiktos trumpos visų jogailaičių ir jų sutuoktinių biografijos padeda atsekti plačius giminystės ryšius.

Lauxmin, Sigismundus. De iure et iustitia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Sub Lupa, 2023. 480 p.

Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas SJ (1596–1670) – teologas, filosofas, retorikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas jo Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą. Tai 1647–1648 mokslo metais skaitytų paskaitų rankraštis. Šioje knygoje spausdinamas Traktatas lotynų kalba, keletas skyrių, išverstų į lenkų kalbą, ir Štefeno Huberio (Steffen Huber) įvadinis straipsnis.

Czyż, Anna Sylwia; Jamski, Piotr. Szczęśliwe nieba krajów włoskich!: freskant Michelangelo Palloni w Wielkim Księstwie Litewskim; Karol Guttmejer. Michelangelo Palloni i jego anioł w kościele pokarmelickim w Warszawie. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa kulturowego za granicą Polonika, 2023. 196 p.

Italų tapytojas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni, 1642 – apie 1712) į Lietuvą atvyko 1676 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kvietimu. M. Palonis ištapė freskomis Pažaislio kamaldulių vienuolyną, Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią, Kazimiero Jono Sapiegos rūmus Vilniuje, Trinitorių vienuolyną ir daug kitų LDK pastatų, kurių sąrašas pateikiamas gausiai iliustruotoje knygoje. Aprašydami dailininko darbus, autoriai naudojosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščiais, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais.

Rosadziński, Leonard. Bibliofile: ich życie, pasja i stare woluminy: spotkania poznańskich bibliofilów, 2017–2020. Poznań: nakład autora, 2021. 177 p.

2017–2020 metais knygos autorius surengė septyniolika Poznanės krašto bibliofilų susitikimų. Susitikimai vyko asmeninėse knygos mylėtojų bibliotekose – nuolatinėse ne tik retų, brangių leidinių, bet ir knygrišystės amato įrenginių saugojimo vietose. Autorius visus susitikimus aprašė, atskleidė kiekvieno bibliofilo gyvenimą ir pomėgio kaupti knygas istoriją, iliustravo jų turimų leidinių nuotraukomis.

Judzińska, Natalia. Po lewej stronie sali: getto ławkowe w międzywojennym Wilnie. Warszawa: Wydawnictwo Krytyki Politycznej, 2023. 430 p.

1937 m. lapkričio 26 d. Vilniaus universitete buvo priimtas įsakymas, nurodantis atskiras vietas auditorijose studentams žydams. Tokie įsakymai 1937 m. spalį buvo priimti Varšuvos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Remdamasi Vilniaus, Lenkijos, Jeruzalės archyvų dokumentais, autorė ieško atsakymo, kokie veiksniai sąlygojo tokią atskirtį akademinio jaunimo aplinkoje.

Gałęzowski, Marek. „Tam, gdzie największe niebezpieczeństwo, szedł pierwszy“: sylwetki Żydów – uczestników walk o niepodległość i granice Polski w latach 1914–1921. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 296 p.

Knygoje aprašyti gyvenimai 66 žydų, paaukojusių savo jėgas ir gyvybes dėl Lenkijos nepriklausomybės. Dalis jų krito kovoje su bolševikais. Dauguma žuvo Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių, kiti – nuo komunistų totalitarizmo. Jie buvo daugiatautės Lenkijos visuomenės, dažniausiai inteligentijos, dalis. Pasiryžę dirbti dėl Lenkijos valstybės atstatymo, buvo pareigingi, tvirti ir pasišventę. Todėl jų biografijas dera saugoti tautos atmintyje.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

De Hamel, Christopher. The Posthumous papers of the manuscript club. London: Allen Lane, 2022. 616 p.

Šios knygos antraštėje perfrazuojamas Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) romano apie spalvingų veikėjų grupę pavadinimas. Joje pristatoma dvylika labai skirtingų žmonių, kuriuos vienijo aistra iliuminuotiems rankraščiams. Tarp jų – šventasis, mecenatas, iliuminatorius, antikvaras, kolekcininkas, bibliotekininkas, rabinas, muziejininkė ir netgi rankraščių klastotojas. Žymus rankraščių tyrinėtojas kviečia skaitytoją į tūkstantį metų aprėpiančią kelionę po Normandijos ir Moravijos vienuolynus bei sinagogas, Vokietijos universitetus ir JAV muziejus. Suteikdamas galimybę pažvelgti į rankraščių kolekcininkų pasaulio džiaugsmus ir tragedijas, autorius tuo pačiu atskleidžia kertinį iliuminuotų rankraščių vaidmenį civilizacijos raidoje.

Voelkle, William M. Holy hoaxes: a beautiful deception: celebrating William M. Voelkleʼs collecting. Paris; New York: Les Enluminures, [2023]. 231 p.

Viljamas M. Fulklas (William M. Voelkle) sukaupė išsamiausią privačiose rankose esančią rankraščių iliuminacijų klastočių ir padirbinių kolekciją. Šiame iliustruotame kolekcijos kataloge pats kolekcininkas atskleidžia, kaip ji buvo kuriama. Autorius pristato beveik septyniasdešimt įvairiausių klastočių ir padirbinių iš Vakarų Europos, krikščioniškųjų Rytų, Etiopijos, Meksikos, Persijos ir Indijos. Gausiai iliustruota knyga prasideda įdomiu Kristoferio de Hemelio (Christopher de Hamel) įvadu, kuriame keliami klausimai apie autentiškumo vertę, visuomenės susižavėjimą klastotėmis, samprotaujama apie klastočių pobūdį ir jų aptikimą.

Hansbury, Paul. Belarus in crisis: from domestic unrest to the Russia-Ukraine war. London: Hurst & company, [2023]. 326 p.

Kai 2020 m. visoje Baltarusijoje prasidėjo gausūs antivyriausybiniai protestai, diktatoriaus Lukašenkos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: suėmė dešimtis tūkstančių piliečių, uždraudė nepriklausomą žiniasklaidą ir sukėlė migrantų krizę Europos Sąjungos pasienyje. 2022 m. vasarį Baltarusija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą placdarmu ir leido savo teritorijoje dislokuoti karius ir raketų sistemas, padariusi žalą savo nacionaliniams interesams. Šioje knygoje aptariamos šios dvi tarpusavyje susijusios krizės. Nagrinėjamos Baltarusijos politinio chaoso ištakos bei tarptautinės pasekmės, vertinamas Vakarų sankcijų veiksmingumas, svarstomos Baltarusijos valstybingumo perspektyvos, bandoma atsakyti į klausimą, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė baltarusių požiūrį į diktatūrą savo valstybėje.

Martin, Janet. Medieval Russia 980–1584. Cambridge: Cambridge University Press, 2007. 507 p.

Knygoje glaustai, bet išsamiai pateikiama Rusijos istorija nuo Vladimiro I iki Ivano IV Rūsčiojo valdymo. Šis pataisytas leidimas papildytas neseniai paskelbtais autorės ir kitų mokslininkų tyrimais. Parodoma Viduramžių Rusijos politinės raidos dinamika nuo Kijevo Rusios iki mongolų dominavimo epochos ir Maskvos valstybės iškilimo. Aptariamos šalies valdančiosios dinastijos, ekonomikos poveikis politinei raidai, santykiai su užsienio valstybėmis, socialinė, religinė bei kultūrinė raida. Informatyvus žymios istorikės pasakojimas, aiškūs argumentai ir provokuojančios interpretacijos patrauks tiek specialistus, tiek ir visus besidominančius feodalinės Rusijos istorija.

DʼAnieri, Paul J. Ukraine and Russia: from civilized divorce to uncivil war. Cambridge: Cambridge University Press, [2023]. 372 p.

Knygoje pateikiama išsami Rusijos karo Ukrainoje analizė. Nagrinėjamas Ukrainos socialinis bei politinis gyvenimas, Ukrainos ir Rusijos santykiai, taip pat Rusijos ir Vakarų interesų sąveika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Parodomas kelias nuo 1991 m. įvykusio Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos, kuris tuo metu vadintas „civilizuotomis skyrybomis“, iki žiauriausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Anot autoriaus, konfliktas kilo dėl trijų esminių veiksnių – saugumo dilemos, demokratizacijos poveikio geopolitikai ir tarpusavyje nesuderinamų įvairių valstybių tikslų. Teigdamas, kad karo priežastimi tapo gilūs išankstiniai nesutarimai, kurių nepavyko įveikti, autorius reiškia susirūpinimą dėl konflikto sprendimo perspektyvų.

The Oxford handbook of digital media sociology. New York: Oxford University Press, [2022].  718 p.

Skaitmeninė žiniasklaida – įprasta šiandienos gyvenimo dalis. Skaitmeninės informacinės ir ryšių technologijos yra įsiterpusios į sveikatos, darbo, rinkimų, kapitalo srautų, intymių santykių, socialinių judėjimų, asmeninės tapatybės ir dar daugelį sričių. Siekiant paaiškinti mūsų greitai besikeičiantį pasaulį platesnei visuomenei, šiame žinyne apžvelgiami naujausi sociologiniai skaitmeninės žiniasklaidos tyrimai. Jis sugalvotas kaip esminis išteklius, jungiantis įvairias sociologinių tyrimų kryptis, susijusias su skaitmenine žiniasklaida. 34 skyriai sugrupuoti į šešias dalis, kuriose nagrinėjama skaitmeninių medijų teorija, jų vaidmuo kasdieniame gyvenime, taip pat ryšys su socialinėmis institucijomis, bendruomene, asmens tapatybe, socialine nelygybe, politika ir galia. Kiekviename skyriuje apžvelgiami iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai ir nurodomi neatsakyti klausimai.

The Oxford handbook of medieval Central Europe. New York: Oxford University Press, [2022]. 601 p.

Šiame žinyne apibendrinama Viduramžių Vidurio Europos regiono politinė, socialinė ir kultūrinė istorija, apimant laikotarpį apytiksliai nuo 800 iki 1600 metų ir teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalystėms ir jų sąveikai su kaimyninėmis teritorijomis. Teminiu principu sudarytuose 25 skyriuose nagrinėjami įvairūs šio regiono Viduramžių istorijos aspektai: valstybė ir valdymas, teisė ir teisingumas, karyba, diplomatija, elitų formavimasis ir kaita, etninių grupių migracija, lytis ir šeima, miestų plėtra, finansai ir prekyba, literatūra, menas ir architektūra, religija ir bažnyčia, vienuolynai, kasdienis gyvenimas, žydų padėtis ir kt.

The Routledge history of antisemitism. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 437 p.

Didėjant susirūpinimui dėl antisemitizmo, daugėja ir diskusijų, kaip jį suprasti ir su juo kovoti. Šiame žinyne nagrinėjama antisemitizmo istorija ir apraiškos nuo pat jo ištakų iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Šiaurės Amerikoje ir Europoje pradėjo į antisemitizmą žiūrėti kaip vien tik į istorinę problemą. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad antisemitizmas nėra tik istorinis ar tik žydams svarbus klausimas. Šiame esė rinkinyje gvildenamos įvairios antisemitizmo formos įvairiais laikotarpiais, o vėliau aptariama antisemitizmo apraiškų gausa įvairiose šalyse ir regionuose. Nagrinėjamos įvairios kultūrinės ir socialinės antisemitizmo formos.

Mikanowski, Jacob. Goodbye Eastern Europe: an intimate history of a divided land. London: Oneworld, [2023]. 375 p.

Ši knyga ypač aktuali Rusijos agresyvios 2022 m. invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Joje apžvelgiama audringa Rytų Europos istorija nuo ikikrikščioniškų laikų iki komunizmo žlugimo. Anot autoriaus, šiandien sąvoka „Rytų Europa“ egzistuoja daugiausia kultūrinėje atmintyje, tačiau daugybei žmonių Rytų Europa tebėra tapatybės ženklas, o jos istorija reiškia šimtmečius trukusius sunkumus ir kančias. Knygoje kalbama apie įvairias šio regiono gyventojų grupes, įskaitant romus, žydus ir musulmonus; didžiąsias Viduramžių karalystes; Osmanų, Habsburgų ir Rusijos imperijų iškilimą ir žlugimą; moderniosios eros aušrą; fašizmo ir komunizmo išbandymus; šiuolaikinių nacionalinių valstybių iškilimą. Aptariama, kaip savitos ir gyvybingos Rytų Europos kultūros sugebėjo išlikti ir klestėti šalia dominuojančios ir agresyvios Rusijos.

Paradowski, Michał. Against the deluge: Polish and Lithuanian armies during the war against Sweden 1655–1660. Warwick: Helion & Company, 2022. 372 p.

1655 m. vasarą į Abiejų Tautų Respubliką, jau įsitraukusią į konfliktą su Maskva ir Zaporožės kazokais, įsiveržė švedai. Taip prasidėjo Antrasis Šiaurės karas, Abiejų Tautų Respublikoje žinomas kaip Švedų tvanas. Nors iš pradžių šalis atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba, palaipsniui pasipriešinimas švedų kariams ėmė augti, į konfliktą įsitraukė daugiau šalių. Šioje knygoje išsamiai aptariamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, kovojusios tvano metu, jų verbavimo sistema, valdymo struktūra, svarbiausi vadai, logistiniai karybos aspektai. Pagrindiniai karo mūšiai aprašyti atskirame skyriuje.

Baxter, Ian. The Soviet Baltic offensive, 1944–45: German defense of Estonia, Latvia, and Lithuania. Havertown: Casemate Publishers, [2022]. 128 p.

Knygoje dramatiškai aprašoma, kaip okupacinė vokiečių kariuomenė stengėsi sulaikyti Raudonosios armijos puolimą Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu. Atskleidžiama, kaip buvo vykdomas Hitlerio draudimas kariuomenei trauktis ir jo įsakymas kovoti iki mirties. Galingų sovietų pajėgų varoma nuo Leningrado per Baltijos šalis, armijų grupė „Šiaurė“ beviltiškai kovėsi daugybėje pavienių mūšių. Nuolatinio sovietų armijos puolimo išsekintos ir izoliuotos vokiečių pajėgos fanatiškai kovojo už Baltijos šalių sostinių ir uostų išlaikymą. Kuršo kišenėje vokiečių divizijos atsidūrė apsuptyje ir buvo priverstos gintis iki pat 1945 m. gegužės. Pasakojimą iliustruoja gausybė retų ir iki šiol neskelbtų nuotraukų, kurias lydi išsamūs aprašymai.

The Oxford handbook of the Latin Bible. Oxford: Oxford University Press, [2023]. 522 p.

Lotyniškoji Biblija yra Vakarų kultūros šerdis. Daugelį šimtmečių mokslininkai, filosofai ir teologai būtent iš Biblijos sėmėsi idėjų, kurios veikė visuomenę Europoje ir už jos ribų, o Biblijos studijos buvo svarbi švietimo dalis. Lotyniškoji Biblija padarė svarbų poveikį tiek lotynų, tiek nacionalinėms Europos kalboms ir literatūrai. Lotyniškosios Biblijos rankraščiai atspindi Vėlyvosios Antikos ir Viduramžių meno ir technikos pasiekimus. Šį žinyną sudaro 31 skyrius, kuriuose pristatoma lotyniškosios Biblijos istorija nuo jos pirmųjų vertimų (Vetus Latina), Šv. Jeronimo ir kitų autorių taisymų iki XX a. naujai į lotynų kalbą išverstos Neovulgatos, aptariami pagrindiniai Biblijos aiškintojai ir rankraščiai. Kiekviename skyriuje pateikiama gausybė nuorodų į literatūrą ir elektroninius šaltinius.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1638–1655. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2023. 336 p.

Ši knyga papildo 1915 metais išleistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 1611–1625 metų sinodų aktus ir 2011 metais išleistus 1626–1637 metų aktus. Sinodų aktai atspausdinti iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių rankraščių, papildyti Varšuvoje esančiais sinodų aktų nuorašais. Kasmet vykusių sinodų protokolai atspindi ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemas, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius.

Buchowski, Krzysztof. Historia polityczna Litwy 1987–2004: od sowieckiej republiki związkowej do integracji ze światem Zachodu. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 472 p.

1987–2004 metais Lietuva per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią nuo komunizmo Sovietų Sąjungoje iki euroatlantinės integracijos ir demokratijos. Lietuva patyrė santvarkos, visuomenės ir ūkio pertvarką. Pradėdamas Perestrojka ir Atgimimu, baigdamas Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą, autorius atskleidžia šio Lietuvos istorijos tarpsnio detales, didžiausią dėmesį skirdamas tuometiniam politiniam gyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į vidines ir tarptautines šalies aplinkybes.

Czyżewski, Krzysztof J., Walczak, Marek. Jacob Mertens i malarstwo krakowskie około roku 1600: katalog wystawy. Kraków: Wydawnictwo Zamku Królewskiego na Wawelu, 2022. 383 p.

2023 metų pradžioje Vavelio karališkojoje pilyje parengta XVI ir XVII amžių sandūros dailės kūrinių paroda. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Nyderlandų dailininko Jokūbo Mertenso (Jacob Mertens, ?–1609) paveikslai. Parodos katalogą papildo autorių publikacija apie J. Mertensą ir kitus to meto dailininkus, Nyderlandų meno stiliaus skverbimąsi į lig tol vyravusią itališką dailės mokyklą Krokuvoje, kintantį potridentinės Bažnyčios požiūrį į meną.

Polacy na Kowieńszczyźnie: dawniej i obecnie. Lublin: Wydawnictwo Academicon, 2023. 552 p.

Tarpukariu Kauno krašte lenkų buvo gerokai daugiau negu dabar. Straipsnių autoriai tyrinėja, kokios Lietuvos valdžios priemonės lėmė tokį pasikeitimą, kokios lenkų kultūros ir švietimo draugijos gyvavo tuo laikotarpiu. Istorinių faktų įvardijimas ir mokslinis jų tyrimas gali tapti pavyzdžiu, kaip Vilniaus krašto gyventojus įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.

Władysław Syrokomla: szkice i studia: w dwusetną rocznicę urodzin i sto sześćdziesiątą rocznicę śmierci pisarza. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 422 p.

Vladislovas Sirokomlė (tikrasis vardas Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz) gimė 1823 metais Smolgavoje, netoli Minsko, mirė 1862 metais Bareikiškėse, šalia Vilniaus. Jis yra vienas talentingiausių lenkų romantizmo kūrėjų, mylimos Lietuvos dainius, aktyvus XIX amžiaus Vilniaus krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jo gimimo ir mirties jubiliejinės sukaktys ir Vilniuje 2022 metų rugsėjį vykusi konferencija „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatūra – kultūra“ paskatino tyrėjus naujai pažvelgti į V. Sirokomlės kūrybą. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamas V. Sirokomlės, kaip literato, istoriko, kraštotyrininko ir vertėjo, palikimas.

Koper, Sławomir; Stańczyk, Tomasz. Ostatnie lata polskiego Wilna. Warszawa: Fronda, 2022. 559 p.

Istorijos populiarinimo knygoje autoriai apžvelgia tarpukariu okupuoto Vilniaus gyvenimą. Lenkų politinio ir kultūrinio gyvenimo įvairenybės, didžių įvykių mažos detalės ir žymių veikėjų asmeninio gyvenimo smulkmenos yra lengvai įsimenamos, nuotraukų gausa papildo tekstus.

Folklor polski i litewski: (żródła – adaptacje – interpretacje). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2021. 404 p.

Knyga skirta XIX–XX amžiaus lenkų ir lietuvių folklorui. Straipsniuose ryškus mokslininkų noras apčiuopti vis labiau į praeitį grimztantį liaudies paveldą, ištirti menininkų kūrybos, visuomenės kultūros ir verslo sąsajas su dainomis, pasakojimais ir papročiais, atpažinti liaudies kultūros pėdsakus dabartyje.

Wrede, Marek. Itinerarium króla Zygmunta III, 1587–1632. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2019. 388 p.

Iš valstybės dokumentų galima sužinoti, kokiuose organizaciniuose, politiniuose, visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose dalyvavo karalius. Finansinių išlaidų knygose rašoma, kiek išleista pinigų maistui, žirgams, dvaro tarnų atlygiams. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius sudarė išsamų karaliaus Zigmanto III 1587–1632 metų kelionių maršrutą, kuriame aprašoma, kiek laiko kurioje rezidencijoje buvo ir ką veikė valdovas ir visas jo dvaras. Šis tyrimas atspindi ne tik valdovo valdymo būdą, bet ir supažindina su įvairiomis valstybės visuomeninio ir kasdienio gyvenimo realijomis.

Szczurowski, Piotr. Prusowie = Prūsai. Sandomierz: Armoryka, 2021. 316 p.

Prūsijos istoriją autorius skirsto į keturias dalis. Pirmojoje dalyje, remdamasis rašytiniais šaltiniais, archeologiniais, lingvistiniais, genetiniais tyrimais, jis apžvelgia prūsų etnogenezę. Antroji dalis apima V–VIII amžiaus įvykius, vikingų epochą (IX–XI amžius), XII–XIII amžių iki kryžiuočių užkariavimo. Trečioji dalis skirta įvykiams kryžiuočių užkariavimo metu. Ketvirtojoje aptariamas prūsų likimas nuo kryžiuočių užkariavimo iki šių dienų.

Państwo zakonu krzyżackiego w Prusach: władza i społeczeństwo. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN SA, 2019. 580 p.

Knygoje aprašoma Prūsija iki ankstyvųjų Viduramžių ir kryžiuočių įsiviešpatavimas joje. Aptariami kryžiuočių teritorinio augimo tarpsniai, organizacinės struktūros kūrimasis, valdžios politika, užkariautų žemių kaimiškų vietovių apgyvendinimas ir urbanizacija. Buvęs ryškus gyventojų luominis ir etninis susiskirstymas lėmė dideles visuomenės įtampas. Aprašyti kariniai konfliktai su Lenkija ir Lietuva, taip pat ryšiai su Livonija, Švedija ir Danija leidžia geriau suvokti kryžiuočių galios ilgalaikiškumo priežastis.

Jakby w cieniu i ciszy. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2023. 395  p.

Šioje knygoje surinkti žurnale „Kultura“ (ISSN 0023-5148) skelbti straipsniai apie Baltarusiją. Nagrinėdami skirtingus istorijos tarpsnius, įvairūs autoriai atskleidžia, kokią įtaką baltarusių tautinei ir religinei tapatybei turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Sovietų Sąjunga. Leidinyje taip pat yra keletas baltarusių poetų eilėraščių, perspausdintų iš minėto žurnalo.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Litwa: dwa stulecia fotografii = Lithuania: two centuries of photography. Kraków: Międzynarodowy centrum kultury, 2023. 257 p.

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Krokuvos tarptautiniame kultūros centre surengta Lietuvos fotografijų paroda. Eksponuojamos nuotraukos apima dviejų šimtmečių laikotarpį: nuo XIX amžiaus aristokratų žavesio per XX amžiaus pirmos pusės realijas ir pokario specifiką iki šiuolaikinių menininkų kūrinių. Nuotraukų įvairovė parodo ne tik nesenkantį domėjimąsi fotografija, bet ir atskleidžia lietuvių tapatybę, atmintį ir istoriją. Lietuvių fotografija yra vienas įdomiausių reiškinių Europos ir pasaulio vizualiojoje kultūroje. Nuotraukų albumą papildo keletas straipsnių apie Lietuvos fotografiją.

Lelewel – rytownik Polski. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2022. 438 p.

Joachimas Lelevelis – žymus lenkų istorikas, geografas, kartografas, politikas. Kad jis buvo puikus graviūrų meistras, dažnai pamirštama. Didelė dalis jo graviūrų saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje. 2022 m. surengtoje parodoje eksponuotos J. Lelevelio graviūros iš įvairių Lenkijos muziejų, Lenkų bibliotekos Paryžiuje, Vilniaus universiteto bibliotekos. Išleistas parodos katalogas su eksponatų aprašymais.

Sheen, Fulton John. Maryja: pierwsza miłość świata. Kraków: Wydawnictwo Esprit, 2018. 381 p.

Arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas (1895–1979) – amerikiečių katalikų teologas, filosofas, garsus televizijos ir radijo laidų vedėjas. Knygoje jis atsako į keblius klausimus apie Dievo Motinos Marijos vaidmenį Jėzaus išganymo plane. Knygoje autorius atskleidžia, kokiu būdu Marija veda žmogų, tikintį ar netikintį, pas Dievą.

Moryc, Cyprian Janusz. Matka Franciszka od świętych obrazów, 1897–1970. Kalwaria Zebrzydowska: Wydawnictwo Calvarianum, 2016. 344 p.

Motina Pranciška Vežbicka (Franciszka Wierzbicka, 1897–1970), įžvalgi vienuolė ir talentinga dailininkė, gimė Lvivo srityje, studijavo Vilniuje, Romoje, komunistinės valdžios metais įkūrė vienuolyną Lodzėje. Autorius, pranciškonas ir meno istorikas, rašydamas jos biografiją, supažindina su daugybe jos paveikslų, pateikia jos kūrinių katalogą.

Karas, Marcin. Nowy obraz świata: poglądy filozoficzne Mikołaja Kopernika. Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2018. 220 p.

Mikalojus Kopernikas – vienas labiausiai žinomų mokslininkų. Jo heliocentrizmo idėja ne tik pakeitė astronomijos, fizikos, geografijos pagrindus, bet ir literatūroje, mene tapo sėkmingos kovos su nusistovėjusia tvarka simboliu. Šios monografijos autorius nagrinėja mažiau tirtą temą – Koperniko filosofines pažiūras. Jo gyvenime derėjo nesuderinami dalykai. Tautinė tapatybė – vokietis jis ar lenkas? Kasdienybėje buvo atsiskyrėlis, bet dalyvavo daugelyje mokslinių debatų. Koperniko Visatos modelis buvo paprastas struktūriškai, bet sudėtingas matematiniais skaičiavimais. Mokslininkas buvo scholastiškas aristotelininkas ir renesansinis platonistas vienu metu, Antikos ir Viduramžių astronomų ir filosofų mokinys, o kartu ir naujo pasaulio supratimo atradėjas ir reformatorius.

Wilno = Vilnius = Vilne: jedno miasto – wiele opowieści. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2023. 531 p.

2023 metų vasarą Krokuvos nacionaliniame muziejuje surengta paroda „Vilnius 1918–1948“. Paroda siekta atskleisti, kaip Vilnių suvokė lenkų, lietuvių, žydų, baltarusių menininkai, jame gyvenę 1918–1948 metais. Eksponuojami tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbai, reklaminiai plakatai. Paroda atskleidžia vaizduojamosios propagandos vaidmenį kovose už Vilnių 1919–1920 metais, pristato Vilniaus simbolines vietas menininkų akimis, parodo kasdienį tarpukario gyvenimą ir avangardo blyksnius, nostalgišką karo nuniokoto miesto viziją. Knygoje pateikiamas ne tik parodos katalogas, bet ir daug straipsnių, atskleidžiančių, kokiomis aplinkybėmis kūrė menininkai 1918–1948 metais.

Kość-Ryżko, Katarzyna. Uchodźczynie – kobiety, matki, banitki: rola kultury pochodzenia w samopostrzeganiu i akulturacji migrantek przymusowych. Warszawa: Dom Wydawniczy Elipsa, 2021. 477 p.

Profesorė K. Kość-Ryżko – etnologė, psichologė, savo moksliniuose tyrimuose jungianti kultūrinę ir psichologinę perspektyvas, – stebėjo migrantes moteris. Gyvenime moteris ne kartą praranda savo tapatybę – dukra, sesuo, žmona, motina – ir turi save kurti iš naujo. Priverstinis išvykimas iš savo aplinkos, svetima naujos šalies kultūra, besikuriantys santykiai su vietine bendruomene verčia kasdien atrasti save iš naujo. Migrančių pasakojimai – ne tik žinių apie gyvenimą Lenkijoje šaltinis, bet ir įsitikinimų apie save, gyvenimo prasmę atspindys.

Mironowicz, Antoni. Powstanie i dzieje monasteru Przemienienia Pańskiego w Kobryniu. Białystok: Pracownia Historii Kościoła Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 100 p.

Kobryno Viešpaties Atsimainymo vienuolynas buvo reikšmingas miesto ir kunigaikštystės gyvenime įvairiais laikotarpiais. Leidinyje aprašomas vienuolyno įkūrimas ir svarba Stačiatikių Bažnyčiai XV–XVI amžiuje, unitų laikotarpis, įvykiai po 1839 m. Polocko susirinkimo, vienuolinio gyvenimo atgimimas po 2010 metų. Monografijoje naudoti dokumentai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos archyvų ir bibliotekų.

Gruntkowska, Dominika. Czarny romantyzm i sacrum: przypadek literatury krajowej: interpretacje. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 503 p.

Knygoje pirmą kartą tamsioji lenkų romantizmo literatūros srovė nagrinėjama taip išsamiai. Autorei pavyko juodajame romantizme rasti sacrum kategoriją. Juodojo romantizmo literatūroje ji kraštutinėmis aplinkybėmis atsiranda kaip blogio priešprieša, transcendentinis būties pagrindas, mistinis – kosminis ir vidinis – veržimasis link dieviškosios tikrovės.

Littera scripta manet – zbiory rękopiśmienne w zasobach bibliotek, archiwów i muzeów. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2022. 524 p.

Knygoje spausdinami 2020 metais vykusios tarptautinės konferencijos apie rankraštinius išteklius bibliotekose, archyvuose ir muziejuose darbai. Konferencijos dalyviai svarstė ne tik senųjų rankraščių tvarumą. Visų gyvenimo sričių skaitmeninimo amžiuje verta pagalvoti, kaip išsaugoti šiandieninį paveldą, nes tik užrašytas žodis išlieka, kaip skelbia konferencijos pavadinimas.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Pagórski, Wacław. „Wem zu wohl ist, der ziehe in Pohlen“: zum Polenbild in der deutschsprachigen Reiseliteratur des ‘langen’ 17. Jahrhunderts. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 270 p.

Dauguma vokiečių mokslininkų, tiriančių kaimyninės Lenkijos įvaizdžio istoriją, iki šiol darbuose lietė XVIII–XIX a. pabaigoje atsiradusias išankstines nuostatas, įvairiausius mitus bei stereotipus. Šiame tyrime autorius bando pažvelgti į ankstesnių laikotarpių vokiečių stereotipus. Detaliai nagrinėdamas autentiškus, vokiečių kalba išleistus XVII a. kelionių po Lenkijos–Lietuvos karalystę aprašymus ir atsižvelgdamas į ankstyvųjų Naujųjų laikų tautinio identiteto raidą imperijoje, jis apžvelgia Lenkijos įvaizdžio evoliuciją nuo senesnių etninių iki šiuolaikinių tautinių stereotipų, kurių nemaža dalis yra tokia atspari laiko tėkmei, jog pasiekė ir mūsų dienas. Tyrimas leidžia geriau suvokti, kada ir kaip Vokietijos visuomenėje radosi stereotipai, padeda perprasti kaimyninių šalių tarpusavio santykius. Be to, nagrinėjami kelionių literatūros tekstai – kelionių ataskaitos, žurnalai, prisiminimai – yra neabejotinai įdomus daugelio gyvenimo sričių žinių šaltinis.

Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 320 p.

Už žodžių „istorinė Lietuva“ slypi didžiulis mokslinių tyrimų laukas, atveriantis puikias perspektyvas ne tik istorijos ir baltistikos, bet ir slavistikos mokslui. Viduramžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviški ir slaviški elementai buvo labai susipynę. Be lietuvių, lenkų ir rusų buvo paplitusi ir jidiš, lotynų, rusėnų bei bažnytinė slavų kalba. Šiandien atminties vieta „istorinė Lietuva“ simbolizuoja bendrą Europos praeitį, kuri užgniaužtos Baltarusijos revoliucijos ir Rusijos puolimo Ukrainoje fone įkvepia solidarizuotis. Pastaraisiais metais tyrimų erdvėje imta iš naujo atrasti įvairialypius lietuvių, baltarusių, lenkų ir ukrainiečių tarpusavio ryšius ir diskutuoti apie jų reikšmę. Šį straipsnių rinkinį paskatino 450-osios Liublino unijos metinės. Įvairių šalių mokslininkai darbuose dalijasi išskirtiniais pastebėjimais, pabrėžia įvairiapusius Lietuvos–Lenkijos–Baltarusijos–Ukrainos ryšius.

Krause, Susanne; Rinck, Julia. Buntpapier – ein Bestimmungsbuch. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG Verlag, 2016. 295 p.

Dekoratyvinio popieriaus gamyba tobulėjo šimtmečiais, tačiau didžioji jo dalis ir šiandien gaminama, pasitelkiant istorines technologijas. Knyga išleista vokiečių, anglų ir olandų kalbomis, skirta visiems, besidomintiems senuoju ir šiuolaikiniu dekoratyviniu popieriumi, nesvarbu, kas jie – archyvarai, mokslininkai, bibliotekininkai, aukcionų vedėjai, kolekcininkai, kuratoriai, bibliofilai, antikvarai, amatininkai, restauratoriai, menininkai ar dizaineriai. Autorių tikslas – pateikti besidomintiems žmonėms vadovą ir taip suteikti jiems galimybę patikimai atpažinti svarbiausias dekoratyvinio popieriaus rūšis bei teisingai jas pavadinti. Šiame antrajame, pataisytame ir papildytame leidime skaitytojas ras daugiau istorinės ir techninės informacijos, galės susipažinti su retomis dekoratyvinio popieriaus rūšimis bei neįprastais jo naudojimo pavyzdžiais.

Hoffmann, Mirosław Janusz. Die Geschichte der Archäologie in Ostpreußen: von ihren Anfängen im 18. Jahrhundert bis in das Jahr 1920. Husum: Husum Verlag, [2018]. 184 p.

Monografija supažindina su Rytų Prūsijos archeologinių tyrimų istorija nuo jų pradžios iki 1920 metų. Ji nušviečia ne tik Rytų Prūsijai reikšmingus archeologinius tyrimus. Iki 1945 m. Rytų Prūsija buvo viena geriausiai archeologiškai ištirtų Vokietijos žemių. Čia dirbo iškilūs, savo universalumu išgarsėję tyrėjai, daugybė muziejų, organizacijų ir draugijų rinko ir dokumentavo turtingą šio krašto palikimą. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių politinių aplinkybių šios žinios nugrimzdo į užmarštį. Daugelio kolekcijų nebeliko, o didžioji archyvinės medžiagos dalis atrodė prarasta visiems laikams. Šiandien mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos bendradarbiauja, ieškodami ir rinkdami senuosius radinius bei archyvinius dokumentus, kurie buvo laikomi dingusiais, taip leisdami senųjų tyrimų rezultatams papildyti dabartines žinias.

Niendorf, Mathias. Geschichte Litauens: Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. VIII, 565 p.

2009 m. Lietuvos Respublika šventė savo tūkstantmetį. Iki šiol Vokietijoje norintys sužinoti istorinę Lietuvos valstybės raidą, turėjo pasikliauti keliais, dažniausiai pasenusiais darbais. Šią spragą užpildo nauja išsami Mathiaso Niendorfo knyga. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, joje apžvelgiamas laikotarpis nuo Viduramžių iki netolimos praeities. Autorius vaizdžiai pasakoja apie pagoniškos šalies virsmą didžia Viduramžių imperija, aprašo vis glaudesnio ryšio su Lenkija pasekmes ir analizuoja socialinius bei kultūrinius pokyčius carinėje imperijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas XX a. pirmajai pusei. M. Niendorfas tiria šį dramatišką šalies istorijos laikotarpį: valstybės nepriklausomybės atgavimą po Pirmojo pasaulinio karo, jos praradimą dėl Hitlerio–Stalino pakto ir galiausiai Lietuvos žydų žudynes vokiečių okupacijos metais. Autorius pabrėžia lietuvių ir lenkų, žydų, rusų ir baltarusių sambūvio klausimus, domisi ne tik politiniu elitu ir socialinėmis struktūromis, bet ir konkrečia gyvenamąja aplinka, nameliais ir rūmais, gatvėmis ir aikštėmis. Pavyzdinės biografijos iliustruoja šalies likimą, jos tradicijų linijas ir lūžius. Monografiją papildo iliustracijos, daugybė išnašų, valdovų bei įtakingiausių politikų sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Mode schauen: fürstliche Garderobe vom 16. bis 18. Jahrhundert. Berlin: Hatje Cantz, 2021. 111 p.

Neįprastas parodos katalogo dydis ir įrišimas, ypatingas viršelis, pagamintas iš tekstilę primenančio popieriaus, ir gausios detalizuotos nuotraukos įtraukia skaitytoją į prabangią kelionę po praėjusių laikų mados pasaulius. Puošnūs rūbai visuomet buvo svarbi reprezentacinė priemonė. Jie suteikia žinių apie jų dėvėtojų socialinį statusą bei finansines galimybes. Brangūs tekstilės gaminiai iš brokato, šilko audinio, nėriniai, vėduoklės, batai, pirštinės ir papuošalai iš aukso ir sidabro su stiklo karoliukais ar brangakmeniais buvo skirti tik aukščiausiems kilmingiesiems ir rodė jų turtus, galią ir padėtį. Parodoje apie kunigaikščių madas ir mados tendencijų vaizdavimą portretinėje tapyboje nuo renesanso iki rokoko žinomi ekspertai apžvelgia politikos, valdžios ir mados sąveiką. Savo esė jie tiria brangių audinių tekstūrą, pasakoja apie jų priežiūrą, supažindina su ankstyvųjų madų ikonomis, tokiomis kaip Anglijos karalienė Elžbieta I. Skaitytojas taip pat gali susipažinti su tuometinėmis įteisintomis aprangos taisyklėmis, kuriomis buvo nustatytos ne tiek konkrečios drabužių mados ir formos, kiek brangių kailių, audinių bei papuošalų dėvėjimas, tam tikrų spalvų naudojimas.

Preparata, Guido Giacomo. Die Ideologie der Tyrannei: neognostische Mythologie in der amerikanischen Politik. Berlin: Duncker & Humblot, 2023. 311 p.

Jau kelis dešimtmečius postmodernizmo ideologija vis labiau skverbiasi į Europos ir JAV kultūrą. Iš pirmo žvilgsnio ji gal ir patraukli, tačiau pasirodo, kad tai yra klastingas dominavimo būdas, kuriuo siekiama užgožti tikrosios politinės ir socialinės aplinkos vaizdą ir sukelti žmonių sąmonėje netikrumą. Šią esminę painiavą visų pirma kelia žiniasklaidos sistema, taip pat švietimas ir meno pasaulis. Kultūrą griaunantis postmodernizmas ne išlaisvina žmones, bet paverčia juos savo subjektyvios savivalės vergais. Iš esmės postmodernizmas skatina prievartą savivaliauti ir neįsipareigoti visose gyvenimo srityse. Dėl to jis yra totalitarinė ideologija. Knygos autorius supažindina skaitytoją su humanistinėmis postmodernizmo šaknimis, apžvelgia plačiausias politikos ir visuomenės sritis, kad skaitytojas galėtų suprasti praktinį šios ideologijos poveikį, pabrėžia, kad postmodernizmas nėra vien ideologija, jis taip įsiskverbė į kasdienę žmonių gyvenimo tikrovę, jog kone tapo neabejotina gyvenimo aplinka.

Detjen, Klaus. Außenwelten: zur Formensprache von Buchumschlägen. Göttingen: Wallstein Verlag, 2018. 67 p.

Dabartiniame leidybos ir knygų prekybos pasaulyje viršelis turi ypatingą reikšmę. Kaip grafinis paviršius, su kuriuo susiduriame leidėjų skelbimuose, reklamose, knygų recenzijose ir knygynų vitrinose, jis turi žadinti smalsumą, reklamuoti knygą, pateikti žinių apie jos turinį, autorių, leidėją ir idealiu atveju būti grafiniu požiūriu patrauklus bei apgalvotos formos. Spaustuvininkas ir dizaineris Klausas Detjenas, 2017 m. apdovanotas Johano Gutenbergo premija, apžvelgia knygų dizaino raidą Vokietijoje, pasakoja apie iškilius knygų kūrėjus. Autorius supažindina su knygos viršelio atsiradimo laikotarpiu XIX a. pabaigoje, aptaria ankstyvąjį modernizmą XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiu ir pokario laikmetį Federacinėje Respublikoje, pasakojimą baigia žvilgsniu į dabartį. K. Detjenas pristato knygų ir šriftų menininkus, leidyklas ir leidėjus, išsamiai aprašo įvairius knygų viršelių dizaino būdus, požiūrius, reikšmes ir estetiką, tekstus papildydamas atrinktais pavyzdžiais.

Alst, Niklas van. Geostrategische Kulturen und die Konstruktion des Cyberraumes. Stuttgart: Berliner Wissenschafts-Verlag, [2022]. XIV, 431 p.

„Kibernetinės erdvės“ terminą iš pradžių įvedė JAV, vėliau šis terminas buvo priimtas ir pritaikytas Vokietijoje. Šiame tyrime nagrinėjama JAV ir Vokietijos saugumo politikos raida bei aiškinami skirtingi abiejų valstybių mąstymo ir veiksmų modeliai: Kokia forma ir kodėl kibernetinė erdvė buvo „išrasta“ JAV ir priimta Vokietijoje? Kokią įtaką tam darė geopolitiniai ir geoekonominiai modeliai? Kokį vaidmenį saugumo politikos suvokimui atliko jūrinė erdvė? Šioje studijoje plėtojamas savitas daugiaperspektyvinis tyrimo metodas su „geostrateginėmis kultūromis“ yra didelis indėlis į pamatinius temos tyrimus. Kartu pirmą kartą apžvelgiama kibernetinės erdvės kaip veiksmų erdvės kilmė Vokietijos saugumo politikoje.

Löw, Raimund. Welt in Bewegung: warum das 21. Jahrhundert so gefährlich geworden ist. Wien: Falter Verlag, [2022]. 224 p.

Žinomas Austrijos užsienio politikos analitikas, žurnalistas Raimundas Liovas apžvelgia krizės apimtą pasaulio politikos raidą, atvedusią į pavojingiausią XXI amžiaus padėtį. Dėmesys sutelkiamas į aktualiausias temas: Rusijos konfrontaciją su Vakarais po 1989 metų demokratinių revoliucijų, V. Putino karinę agresiją prieš Ukrainą 2022 metais, neramumus JAV – nuo Barako Obamos, Donaldo Trampo iki Džou Baideno kelio į JAV prezidento postą, Europos atsparumą finansų krizėms bei dešiniųjų nacionalizmą. Knygoje surinkti Raimundo Liovo reportažai iš daugelio pasaulio regionų. Autorius buvo 1989 m. perversmo Sovietų Sąjungoje liudininkas Maskvoje. Baltųjų rūmų spaudos salėje Vašingtone, Europos Komisijos būstinėje Briuselyje ir Tiananmenio aikštėje Pekine jam teko stebėti, kaip pasaulis dreifuoja į besikeičiantį XXI amžių. Knygoje autoriui pavyko tiksliai perteikti bendrą vaizdą. Kuriamos sąsajos ir keliami klausimai, kurie priverčia susimąstyti. Net turtingiausiose ir seniausiose demokratijose liberalioji demokratija nėra tokia nekintama, kaip manyta. Tiesa ta, kad pasaulis nuolat kinta, kartais lėčiau, o kartais greičiau.

Denoël, Yvonnick. Spione im Vatikan: die geheimen Kriege der katholischen Kirche. Berlin: Das Neue Berlin, [2022]. 599 p.

Slaptųjų tarnybų pasaulyje Vatikanas yra išskirtinis: mažiausia pasaulio valstybė ir kartu pasaulinė valdžia, visada dalyvaujanti geopolitinių jėgų „didžiajame žaidime“. Prancūzų istorikas, vienas žymiausių slaptųjų tarnybų istorijos rašytojų Yvonikas Denoelis šioje didelės apimties knygoje pristato skaitytojui ne tik slaptas Vatikano operacijas, bet ir šnipinėjimą, su kuriuo susiduria pats Vatikanas. Jis aprašo konkrečius atvejus ir nagrinėja pagrindines strategijas, įrodo, kad kunigai be savo oficialaus darbo vykdė ir slaptas misijas, atskleidžia, kad šiais laikais Vatikanas nedvejodamas samdo specialiųjų tarnybų darbuotojus iš išorės. Daugelį skaitytojų knyga stebina, nes tai, kas vyksta užkulisiuose, pranoksta vaizduotę. Vatikano išsisukinėjimų aprašymas paverčia šį veikalą nuostabą keliančia atradimų knyga. Tačiau vaizduojamas pasaulis yra tikras. Knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kuris nori bent šiek tiek sužinoti, kaip šis pasaulis atrodo.

Shindo, Rikako. Ostpreußen, Litauen und die Sowjetunion in der Zeit der Weimarer Republik: Wirtschaft und Politik im deutschen Osten. Berlin: Duncker & Humblot, 2013. 888 p.

Išsami japonės Rikako Šindo monografija suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje aptariamos vidinės Rytų Prūsijos politinės bei ekonominės problemos. Autorė nuodugniai aprašo, kaip Rytų Prūsijos politikai bei verslininkai bandė įveikti nepalankią savo provincijos padėtį, susidariusią po Versalio sutarties, apžvelgia politinius Rytų Prūsijos planus, Reicho paramą, Karaliaučiaus iniciatyvas. Nepaisant pastangų, padėtis Rytų Prūsijoje išliko kebli, nes prekybos su Rytais nepavyko atgaivinti tiek, kiek tikėtasi, transporto ryšiai buvo problemiški, o žemės ūkio krizė XIX a. antroje pusėje ir pasaulinė ekonominė krizė stipriai smogė provincijai. Šios problemos turėjo būti sprendžiamos derybomis su imperija ir kaimynais. Svarbu buvo atgaivinti prekybą ir sudaryti palankias sąlygas geležinkelio bei vidaus vandenų eismui. Antrojoje ir trečiojoje dalyse nagrinėjama Rytų Prūsijos užsienio politika, visų pirma santykiai su Lietuva ir Sovietų Sąjunga. Darbe autorė remiasi gausia archyvine medžiaga. Skaitytojui pateikiami memorandumai, projektai, derybų dėl sutarčių protokolai, tarptautinės sutartys ir kt. svarbūs dar neskelbti dokumentai.

Augen für die Kunst: 50 Ansichten und Deutungen. Fürth: starfruit publications, 2022. 231 p.

Šiuolaikinis menas dažnai susiduria su sunkumais. Daugelis XX ir XXI a. meno kūrinių kartais atrodo nesuprantami ir iš pradžių žiūrovą glumina. Hansas Dikelis su kolegomis atkreipė į tai dėmesį. Norėdami pakeisti susidariusią būklę, knygos autoriai ėmėsi nelengvos užduoties padaryti modernaus meno kūrinius suprantamesnius, padėti įveikti atstumą tarp sunkiai suprantamo, kartais atstumiančio modernaus meno ir žiūrovo. Knygoje aprašomi ir iššifruojami 50 išskirtinių meno kūrinių. Daugiausia tai šiuolaikinio ir modernaus meno darbai, bet tarp jų yra ir kai kurių istorinių „mėgstamųjų“. Autoriai dalijasi asmeninėmis svarbiausiomis įžvalgų akimirkomis, susidūrus su menu, pateikia pagrindines žinias apie kiekvieno meno kūrinio radimąsi, kompoziciją ir ikonografinę reikšmę.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė