Naujos knygos

A Companion to seals in the Middle Ages. Leiden: Brill, 2019. 415 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje išskirtinis dėmesys skiriamas naujiems Viduramžių antspaudų tyrimų metodams. Tarp aptariamų dalykų – antspaudų medžiagų tyrimai, gamyba, istoriografija, antspaudų naudojimas Viduramžių valstybių valdymui ir diplomatijai, antspaudai kaip galios išraiška bei vizualinės kultūros dalis. Pabrėžiama, kad sfragistikos tyrimams reikia įvairių mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo, taip pat įvairių laikotarpių ir regionų antspaudus tyrinėjančių mokslininkų.

Ellis, Ian C. Book finds: how to find, buy, and sell used and rare books. New York: The Berkley Publishing Group, 2006. 319 p.

Ši žinių kupina, įtaigiai parašyta knyga pravers tiek pradedančiajam, tiek ir patyrusiam knygų kolekcininkui. Naujas, pataisytas ir papildytas leidimas atskleidžia retų ir vertingų knygų paieškos ir atpažinimo paslaptis. Išskirtinis dėmesys skiriamas šiuolaikinių pirmųjų leidimų kolekcionavimui. Pateikiama žinių apie aukcionus ir katalogus, internetinę knygų prekybą, patariama, kaip išvengti brangiai kainuojančių naujokų klaidų. Autorius, pats aistringas kolekcininkas, pasakoja nemažai įdomių atvejų iš savo patirties.

Ostrowski, Donald G. Russia in the early modern world: the continuity of change. Lanham; Boulder: Lexington Books, [2022]. 558 p.

Esminis dalykas, nagrinėjant Rusijos istoriją, – nustatyti Rusijos istorinės raidos santykį su likusiu pasauliu. Šioje knygoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos politikos tęstinumui Naujaisiais laikais (1450–1800 m.). Teigiama, kad ši politika buvo gana panaši į kitų sėkmingų šiuolaikinių Eurazijos valstybių politiką, jos tęstinumas reiškėsi nuolatinių pokyčių fone. Parodoma, kaip Rusijos valdovai nuo Ivano III iki Jekaterinos II sugebėjo sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų.

The Oxford handbook of the history of the book in early modern England. Oxford: Oxford University Press, 2023. 739 p.

Knygos istorija – viena įdomiausių Naujųjų laikų studijų sričių. Šį turiningą, vaizdingą ir lengvai skaitomą žinyną parašė geriausi šios srities specialistai. Jame pristatomi naujausi įvairių XVI–XVIII a. Anglijos knygos istorijos sričių moksliniai tyrimai – aptariama knygų gamyba, recepcija, gyvavimas, taip pat knygų naikinimas, modifikavimas, perdirbimas ir restauravimas. Kiekviename skyriuje aptariamas knygos vaidmuo Naujųjų laikų Anglijoje, suteikiant svarbias knygotyros mokslo įžvalgas. Skaitytojas sužinos, kaip ir kodėl knyga buvo studijuojama kaip objektas, ir kokia yra šios tyrimų srities raidos ateitis.

Flanders, Judith. A Place for everything: the curious history of alphabetical order. London: Picador, 2021. 339 p.

Šioje studijoje pasakojama, kaip abėcėlė palaipsniui tapo pasaulio vyraujančiu žinių tvarkymo principu. Ši bemaž stebuklinga sistema suteikė mums galimybę rūšiuoti šimtmečius kauptas mintis, žinias ir literatūrą, leido atsijoti, kaupti ir rasti turimą informaciją bei rasti reikiamą. Autorė aprašo abėcėlės tvarkos istoriją nuo jos pasitelkimo kaip rūšiavimo įrankio Aleksandrijos bibliotekoje iki dabartinio reikšmės mažėjimo skaitmeniniame amžiuje. Pateikiama įdomių pasakojimų apie tvarkymo sistemų naudojimą įvairiais laikais. Pavyzdžiui, garsus XVI a. kolekcininkas Robertas Kotonas (Robert Cotton) savo sukauptus rankraščius katalogavo pagal jo lentynas puošusių Romos imperatorių (jų biustų) vardus.

Hagiography and the history of Latin Christendom, 500–1500. Leiden; Boston: Brill, [2020]. 481 p.

Viduramžių hagiografiniai tekstai dažnai yra anoniminiai ir retai kada datuoti, tačiau suteikia gausybę žinių apie to meto socialinį, kasdienį ir dvasinį gyvenimą. Šią knygą sudaro dvidešimt viena esė, kuriose naujoviškais metodais atskleidžiami istoriniai hagiografinių šaltinių klodai ir gaunama naujų žinių apie Viduramžių pasaulį, neapsiribojančių vien šventumo tyrimais. Atskleidžiama visuomenės raidą atspindinti šventumo idealo raida.

The Annotated book in the early Middle Ages: practices of reading and writing. Turnhout, Belgium: Brepols, [2017]. 783 p.

Dažno Viduramžių rankraščio puslapiuose aplink tekstą ir tarp eilučių gausu marginalijų. Šiame esė rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama Ankstyvųjų viduramžių laikotarpio marginalijoms, o patys rankraščiai laikomi juos kūrusių Viduramžių protų veidrodžiais, atspindinčiais jų interesus, pasirinkimus ir įpročius. Knygoje bandoma atsakyti į kelis svarbius klausimus. Ar yra kokių nors rankraščių žanrų, kuriuose marginalijos buvo labiau paplitusios nei kituose? Ar yra žanrų, kuriuose marginalijos išvis nebuvo rašomos? Ar buvo vienuolynų, kuriuose ypač klestėjo marginalijų rašymas ir iš kurių jis paplito? Svarstoma, ar Ankstyvųjų viduramžių marginalijų autoriai naudojo kokius nors marginalijų rašymo būdus, kuriuos būtų galima priskirti jų bendruomenėms ar mokykloms. Aptariama, kokie buvo marginalijų rašymo tikslai ir kaip, laikui bėgant, priklausomai nuo regiono vystėsi judaizmo marginalijų rašymo būdai.

Hervouet, Ronan. A Taste for oppression: a political ethnography of everyday life in Belarus. New York; Oxford: Berghahn Books, [2024]. 259 p.

Žlugus sovietų santvarkai, Baltarusija tapo autoritarine valstybe, dažnai vadinama „paskutine diktatūra Europoje“. Autorius, kelerius metus Baltarusijoje gyvenęs prancūzų sociologas, aptaria socialinius autoritarinio valdymo pagrindus, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių jo ypatumų, neapsiribojančių tik režimo gebėjimu valdyti piliečius ir represuoti režimo priešininkus. Knygoje pateikiama nemažai žinių apie Baltarusijos kolūkių ir kaimo bendruomenių kasdienybę, baltarusių kasdienio gyvenimo aprašymų. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių dalis gyventojų palaiko Lukašenką. Knygoje klasikinė sociologija siūlo pagalbą, aiškinant tuos reiškinius, kuriuos nelengva suvokti grynai politiniu požiūriu.

Medvedev, Sergei. A War made in Russia. Cambridge: Polity Press, [2023]. 186 p.

Šioje aktualioje ir aštrioje knygoje garsus rusų žurnalistas, Putino režimo priešininkas Sergejus Medvedevas parodo, kad Rusijos karas Ukrainoje nebuvo tik Putino užgaida: tai buvo dviejų dešimtmečių autoritarinės degradacijos ir imperinės nostalgijos rezultatas, Putino režimo ir visos Rusijos imperinės istorijos kulminacija. Autorius teigia, kad šį karą pradėjo ne tik V. Putinas, bet ir visa Rusija, kuri entuziastingai priėmė šį karą, siekdama atgaivinti savo karinę šlovę ir kolonijinę praeitį. Knygą praturtina asmeninis autoriaus liudijimas, kaip atrodė visuomenės gyvenimo ir politinių nuotaikų pokyčiai Rusijoje, valdant V. Putinui nuo XXI a. pradžios iki dabar.

Routledge handbook of Jewish ritual and practice. London: Routledge, [2023]. 598 p.

Ritualas ir praktika – svarbus religinio gyvenimo ir patirties dalykas. Šiame šiuolaikiškame vadove pateikiami ritualų ir praktikų aprašymai, jų priežastys ir reikšmė. Aptariama daugybė judaizmo praktikos sudėtinių dalių – malda, leidžiamas ir draudžiamas maistas, istorija, sinagogos, įvairios judaizmo teisinės bei ideologinės diskusijos ir jų įtaka tikėjimui. Knyga pasirodė atsinaujinusio susidomėjimo kūno vaidmeniu religijoje metu ir nagrinėja su tuo susijusius judaizmo dalykus. Ji skirta studentams ir mokslininkams, dirbantiems konkrečiai žydų ir apskritai religijos studijų srityje.

Spotlights on incunabula. Leiden; Boston: Brill, 2024. 280 p.

Knygoje nagrinėjamas inkunabulų pardavimas, kolekcionavimas ir naudojimas, aprėpiant laikotarpį nuo XV iki XX amžiaus vidurio. Aptariamos įvairiausios temos: kaip knygų sąrašai atskleidžia leidybos ir skaitymo įpročius XV a. pabaigos Venecijoje, kokie tarptautiniai dirbtuvių ryšiai atsiskleidžia, tyrinėjant ankstyvuosius įrišimus, kaip inkunabulai buvo kolekcionuojami Anglijos ir Škotijos vienuolynuose bei universitetuose ir kaip Škotijos nacionalinė biblioteka įsigijo inkunabulus II pasaulinio karo metu.

Szulakowska, Urszula. Art and architecture in the Eastern Polish-Lithuanian Commonwealth (1697–1863). Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2022. 477 p.

Šioje studijoje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos meno ir architektūros istorija nuo XVIII a. iki 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją. Aptariamą geografinę teritoriją sudaro dabartinės valstybės – Latvija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, kurių žemės nuo 1772 m. buvo įtrauktos į Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijas. Vienas svarbiausių keliamų klausimų – kas nutiko senosios Abiejų Tautų Respublikos meno ir kultūros tradicijoms, valdant šioms svetimoms valstybėms? Knygoje stengiamasi teisingai atspindėti visų susijusių tautinių grupių istoriją, nors nuo XVI a. kraštas buvo nepaprastai sulenkintas. Nagrinėjamas Vakarų Europos meno, architektūros ir kultūros poveikis ne tik lenkų, bet ir rusėnų, žydų, karaimų ir totorių kultūrai. Papildomai dėmesio skiriama Baltijos vokiečių istorijai, menui ir architektūrai dabartinės Latvijos žemėse.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

De Hamel, Christopher. Pracht und Anmut: Begegnungen mit zwölf herausragenden Handschriften des Mittelalters. München: C. Bertelsmann, 2018. 751 p.

Keliaudamas erdvėje ir laike, Kristoferis de Hamelis (Christopher de Hamel) seka dvylikos žymiausių Viduramžių rankraščių pėdsakais. Pasakojime apie šiuos rankraščius ir jų permainingus likimus atsiskleidžia tūkstančio metų istorija. Nesvarbu, ar tai būtų paslaptingoji Navaros karalienės Valandų knyga, ar garsioji Kelso knyga – skaitytojas susiduria su valdovais ir šventaisiais, menininkais ir vagimis, bibliotekininkais ir kolekcininkais, mokslininkų bendruomene, visais tais, kurie lėmė rankraščių kelią, ir tampa liudininku, kaip šie lobiai buvo saugomi, vagiami, slepiami ir vėl atrandami, kaip buvo įtraukiami į aistros ir godumo kupinas tragedijas, bažnytines ar politines intrigas ir virto grožio, prabangos ir nacionalinės tapatybės simboliais. Autorius sukuria puikų pasakojimą apie meną, tikėjimą ir galią. Kristoferis de Hamelis atkreipia dėmesį į slaptus ženklus, kuriuos galima atpažinti, tik turint prieš akis originalą. Kartais jie pasako ką nors apie savininkus, kartais apie seniai įvykusias katastrofas arba apie tai, kaip buvo gaminami rankraščiai. Net sudėtingiausius faktus, giminystės ryšius ar istorines sąsajas autorius paaiškina labai suprantamai. Iš smulkių detalių sukurtos istorijos nėra jo vaizduotės vaisius – jis remiasi faktais, archyvine medžiaga. Autorius tarsi nematoma gija sujungia dvylika rankraščių, visur randa sutapimų ar sąlyčio taškų, todėl galiausiai gauname labai išsamią Europos rašto ir rašymo kultūros istorijos apžvalgą.

Ruß, Sibylle; Drewello, Ursula. Die Bamberger Kaisergewänder im Wandel: kunsttechnologische und materialwissenschaftliche Aspekte. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 320 p.

Išsamios specialistų pateiktos Bambergo vyskupijos muziejuje saugomų imperatoriškųjų apsiaustų tyrimo išvados apima ne tik tekstilės technologinius, bet ir gamtamokslinius dalykus. Be originalios muziejinės medžiagos, nagrinėjami dar ir daugkartiniai XIV–XVIII a. rūbų taisymai bei netinkami XX a. šeštojo dešimtmečio restauravimo darbai. Daugiausia dėmesio skiriama naudojamoms medžiagoms, pavyzdžiui, XI a. aukso siūlams, kurių gamybą ir sudėtingą apdirbimą galima tiksliai apibūdinti, taikant naujausius medžiagotyros būdus. Pirminių brėžinių, dažų, siūlų, aukso gijų sudėties ir audimo technikos nagrinėjimo rezultatai nustebino tyrėjus. Jie papildė tekstilės technologinius tyrimus, atskleidė naujus siuvinėjimo auksu kilmės bei skirstymo aspektus, leido patikslinti dirbtuvių ir datavimo išvadas. Tyrimų rezultatai atskleidė didžiulį Viduramžių amatininkų meistriškumą, aukštą tekstilės kokybę. Atliktų tyrimų išvadų vertinimai davė netikėtų rezultatų – dalis teiginių prieštarauja iki šiol išsakytiems ir paneigia seniai nusistovėjusius įsitikinimus. Šis tarpdisciplininis projektas, subūręs įvairių sričių ekspertus, dar kartą įrodo, kad atkuriant tokius svarbius objektus, kaip visų tolesnių tyrimų pagrindas būtina visapusiška ir išsami dokumentacija.

Habenicht, Georg. 1521 – Europas erster Wertpapierkollaps: ein Essay. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2022. 121 p.

Kai per labai trumpą laiką Martyno Liuterio indulgencijų kritika sukėlė Bažnyčios griūtį, iškilo klausimas, kaip tai tapo įmanoma? Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) daro stulbinančią išvadą, jog popiežiaus atlaidų sistema veikė kaip kredito įstaiga.Tik vietoj pinigų iš nieko buvo kuriama malonė. Dėl to susidarė milžiniškas burbulas, kuris galiausiai sprogo. Praėjus mažiau nei 70 metų po spausdinimo išradimo, Europoje įvyko pirmasis vertybinių popierių žlugimas. Knygoje autorius nagrinėja ekonominius per didelio atlaidų skaičiaus aspektus, spausdinimo išradimo įtaką jiems, nušviečia pačią atlaidų sistemą, aiškina jos raidą. Tai originalus darbas, vertingas visiems, besidomintiems intelektiniais pokyčiais, kurie baigėsi Reformacija.

Collmer, Peter. Verwaltete Vielfalt: die königlichen Tafelgüter in Polen–Litauen, 1697–1763.  Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2022. 378 p.

Knyga parašyta aiškiai ir įdomiai, remiantis naujais šaltiniais ir archyvine medžiaga. Pėteris Kolmeris (Peter Collmer) nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų Europai būdingą valdymo įvairovę. Ją ypač gerai atspindi Abiejų Tautų Respublikos valdymo struktūra. Kaip pavyzdį šiam tyrimui autorius pasirenka skirtingose Žečpospolitos dalyse išsidėsčiusius bajorų dvarus, kur vyravo kultūrinė, kalbinė ir religinė įvairovė bei vienu metu greta viena kitos veikė skirtingos teisinės sistemos bei hierarchinės valdymo struktūros. Pėteris Kolmeris aptaria Abiejų Tautų Respublikos tarpkultūrinius ryšius nuo Vėlyvųjų viduramžių, jos socialinius, ekonominius bei politinius pokyčius, apžvelgia atskiras valdas Mažojoje Lenkijoje, Karališkojoje Prūsijoje ir Lietuvoje, tiria Karališkuosius rūmus kaip vietą, kurioje susikirsdavo įvairios valdovų, pareigūnų, bajorų, miestiečių, valstiečių ir žydų nuomonės. Autorius pabrėžia įvairovės suvokimą ir bandymus ją suvienodinti. Remdamasis atrinktais pavyzdžiais, jis parodo tokio vienodinimo ribas ir galimybes. Knygos pabaigoje autorius pateikia gausią bibliografiją. Į akis krinta, kad Pėteris Kolmeris remiasi įvairiais naujausiais pastarųjų dešimtmečių lenkų ir vokiečių istorikų darbais. Tai rodo atsinaujinusį susidomėjimą Saksonijos laikotarpiu ir su juo susijusiais įvykiais. Be to, jis sumaniai ir apdairiai naudojasi gausia šiam laikotarpiui skirta archyvine medžiaga iš Drezdeno ir Varšuvos.

Hardinghaus, Christian. Das Wolfsmädchen: Flucht aus der Königsberger Hungerhölle 1946. München: Europa Verlag, 2022. 255 p.

Tai Kristiano Hardinghauso (Christian Hardinghaus) jautriai aprašytas Urzulos Butgeraitės-Dorn (Ursula Dorn, geb. Buttgereit) pasakojimas apie jos pokario metais patirtus sunkiai suvokiamus išgyvenimus Karaliaučiuje, jos rizikingą kelionę į Lietuvą ir išsigelbėjimą nuo bado. Daugelį dešimtmečių ponia U. Dorn, kaip ir daugelis „vilko vaikų“, nedrįso kalbėti apie siaubingus išgyvenimus, patirtus per rusų įsiveržimą į jos gimtąjį Karaliaučiaus miestą Rytų Prūsijoje. Psichologinės ir fizinės žaizdos turėjo užgyti, tam reikėjo laiko. Kokiais žodžiais būtų galima apibūdinti negailestingą žudžiusių, prievartavusių ir kankinusių kareivių elgesį? Kaip paaiškinti, kad dėl bado „vilko vaikai“ buvo pasiruošę viskam? Ar šiandien yra atsakymas į klausimą, kas kaltas dėl tokio Rytų Prūsijos vaikų likimo? Senatvėje Urzula Dorn išdrįso Kristianui Hardinghausui atskleisti sukrečiančią tiesą, patikėti savo gyvenimo istoriją be pagražinimų. Šiandienos karta gali tai perskaityti, kad šis pasakojimas nebūtų pamirštas.

Luthers Deutsch in Mittel- und Osteuropa. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2021. XVIII, 326 p.

Knyga parengta, remiantis germanistų mokslinių tyrimų projektu „Liuterio raštų poveikis Vidurio ir Rytų Europos kalboms“. Leidinyje surinkti 2018 m. kovą Koburgo valstybinėje bibliotekoje vykusios konferencijos pranešimai. Konferencijos vieta Koburgas pasirinktas neatsitiktinai. Tuo norėta priminti, kad Martynas Liuteris čia 1530 m. parašė žymųjį atvirą vertėjo laišką „Sendbrief vom Dolmetschen“ – epochinį dokumentą vertimo meno istorijoje. Mokslinių tyrimų tikslas buvo parodyti Martyno Liuterio raštų poveikį Vidurio ir Rytų Europos kalboms, palyginti tiriamų kalbų rezultatus ir nustatyti bendrus polinkius ir skirtumus. Konferencijos pranešimų medžiagą galima dalinti į dvi dalis. Pirmąją galima apibūdinti kaip novatorišką. Dalyviai buvo priversti peržengti savo įprastos tyrimų srities ribas. Sudėtinga kalbiniais, filologiniais, vertimo ir teologiniais atžvilgiais bei kalbų ir kalbų šeimų įvairove tematika užtikrino naujoviškus tyrimų rezultatus. Antrosios dalies individualios studijos ir apžvalgos išlieka klasikinės germanistikos komforto zonoje. Pranešimuose nagrinėjama, kiek ir kaip Martyno Liuterio raštai paveikė slavų ir baltų, taip pat estų, vengrų ir rumunų kalbas – kai kurioms iš šių kalbų Reformacija žymi rašytinės tradicijos pradžią. Taip pat aptariami estų, latvių, lietuvių, lenkų, sorbų, čekų, slovėnų, rusų ir vengrų kalbų santykiai su vokiečių kalba XVI–XVII amžiais. Šie skirtingų disciplinų įvairių šalių mokslininkų darbai atvėrė naują terpę lyginamiesiems lingvistiniams tyrimams.

Rudling, Odeta. Von der nationalen Form zum nationalen Inhalt: litauische Folklore zwischen Sowjetisierung und Nationsbildung (1940–1990). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2023. X, 389 p.

Odeta Rudling apžvelgia sovietinės folkloro politikos formavimą, nagrinėja sovietinio modelio perkėlimą, dalinį perėmimą ir įgyvendinimą Lietuvoje 1940–1990 metais. Sutelkdama dėmesį į vietinius politikus ir jų vaidmenį šiame procese, ji atskleidžia tiek elito metodus, tiek liaudies meno turinio transformaciją, kuri pasireiškė, viena vertus, valstybinio liaudies muzikos ansamblio mikrolygmeniu, kita vertus, valstybinės masinės kultūros makrolygmeniu. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip sovietizacijos pastangos buvo įgyvendinamos folkloro politikos srityje ir kiek jos palietė lietuvių tautiškumą. Sovietinės tautinės politikos tyrimų fone autorė parodo, kaip ir kodėl kultūros politikos priemonės prisidėjo prie neokorenizacijos tęstinumo ir taip skatino lietuvių tautiškumo stiprėjimą. Tautinės tapatybės skatinimas čia parodomas dviem pasakojimo gijomis: viena vertus, vykdyta valstybės folkloro politika, o kita vertus, skatintas antimodernistinis etnonacionalistinis judėjimas, kuris, nors ir rutuliojosi atskirai, vėlyvojo socializmo metais turėjo sąveikauti su viešąja politika ir galiausiai devintojo dešimtmečio pabaigoje tapo „Dainuojančios revoliucijos“ varomąja jėga.

Gastell, Daniela. Der Propyläen-Verlag in der Weimarer Republik. Berlin: Walter de Gruyter, 2020. VII, 432 p.

Pirmą kartą sistemingai ir moksliškai nagrinėjama leidyklos „Propilėjai“ (Propyläen Verlag) istorija. Apžvelgiama leidybos programinė strategija, profilis, konkurencija knygų rinkoje Veimaro respublikos laikais. Pasakojama apie labiausiai nusipelniusius darbuotojus, vaisingą leidyklos bendradarbiavimą su autoriais ir redaktoriais, žymių rašytojų raštų leidimą. Aptariama, kokios knygos sulaukdavo išankstinių apžvalgų seniausio, demokratinėms ir liberalioms jėgoms atstovaujančio Berlyno laikraščio (Die Vossische Zeitung) puslapiuose. Leidyklos knygos suteikdavo skaitytojams intelektinių iššūkių ir naujų žinių,visada atitiko aukštus leidybinius standartus, todėl dauguma politikų ir žymių visuomenės veikėjų savo autobiografijas spausdinti mielai patikėdavo šiai leidyklai. Autorė pabrėžia tematikos pasirinkimo svarbą. Kadangi Veimaro respublikos metais ypač klestėjo įvairios meno rūšys, leidykla išleido daugybę meno istorijai skirtų knygų, Makso Lybermano (Max Liebermann) ir Loviso Korinto (Lovis Corinth) grafikos darbus, leido populiarų meno žurnalą Apžvalga (Querschnitt).

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Jank, Dagmar. Bibliotheken von Frauen: ein Lexikon. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2019. 328 p.

Moterų bibliotekos yra šalies kultūrinio paveldo dalis. Tačiau tik pastaraisiais metais pasirodė studijų apie moterų bibliotekas. Knygotyrininkės Dagmar Jank žinynas yra pirmasis duomenų šia tema Vokietijoje rinkinys, paremtas ankstesnių tyrimų rezultatais. Juo siekiama paskatinti tolesnius mokslinius tyrimus. Darbe pateikiama žinių apie 770 moterų, gyvenusių Vokietijoje XVI–XX a. arba atvykusių iš kitų šalių ir praleidusių svarbų savo gyvenimo tarpsnį šioje šalyje, bibliotekas, jų pobūdį bei fondų dydį. Šios moterys užėmė visuomenėje ypatingą socialinę, politinę, mokslinę padėtį arba išgarsėjo, užsiimdamos tam tikromis profesijomis bei savo kūriniais. Šiandien jų bibliotekos ar jų kolekcijų dalys saugomos kultūros atminties institucijose: bibliotekose, archyvuose, muziejuose. Tačiau kai kuriais atvejais tai, kad moteris turėjo savo biblioteką, rodo tik nuorodos archyviniuose šaltiniuose, aukcionų kataloguose, dienoraščiuose, autobiografijose ar laiškuose. Naudotos literatūros sąrašas atspindi dabartinę tyrimų būklę, o rodyklė leidžia tikslingai ieškoti konkrečių bibliotekų savininkių grupių (aristokračių, akademinių profesijų moterų, menininkių, pedagogių ar rašytojų).

Macht und Herrschaft im Siegel- und Münzbild. Göttingen: V&R unipress Verlag, 2021. 317 p.

Imperatorių, karalių ir kunigaikščių atvaizdai bei įvairūs įrašai antspauduose ir monetose suteikia svarbių žinių apie bendras valdymo sampratas ir atskirų valdovų politines reprezentacines strategijas. Informacijos šaltiniu daugeliui istorijos faktų tirti gali būti ne tik valdovo kūno atvaizdai, rūbai, bet ir skiriamieji ženklai, ypač herbai. Simboliai monetose ir antspauduose neišnyko, juose atsiradus rašto ženklams, inicialams, monogramoms. Ilgainiui simbolių reikšmių apimtis išsiplėtė. Leidinyje pirmą kartą išsamiai tyrinėjami Viduramžių Vokietijos karališkųjų antspaudų bei monetų atvaizdai. Remdamiesi pavyzdžiais, autoriai atskleidžia šios ikonografinės medžiagos tyrimo galimybes.

Menschen des Mittelalters: von Augustin bis Jeanne d‘Arc. Darmstadt: wbg Theiss, 2020. 448 p.

Kas buvo šventasis Augustinas, Ričardas Liūtaširdis, Dantė Aligjeris ar šventoji Elžbieta? Ką apie juos žinome? Kokie įvykiai nulėmė jų likimus? Kokią įtaką jie darė visuomenei? Žymus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff), naujoviškai kėlęs ir tyrinėjęs Europos Viduramžių istorijos, daugiausia kultūros bei dvasinio gyvenimo, problemas ir visiems laikams pakeitęs mūsų požiūrį į Viduramžius, kartu su žinomų ekspertų grupe pristato individualius svarbiausių Viduramžių asmenybių portretus. Tai valdovai ir popiežiai, teologai ir eretikai, keliautojai, rašytojai ir tyrinėtojai, tarp jų ir didelę įtaką turėjusios moterys. Daugiau nei 100 žymių IV–XV a. asmenybių biografijų sudaro bendrą šio nepaprastai intensyvaus laikotarpio vaizdą. Leidinio pabaigoje pristatomos gerai pažįstamos literatūrinės ir mitinės figūros, tokios kaip karalius Artūras, Robinas Hudas ir Meluzina. Tekstas gausiai iliustruotas amžininkų paveikslų reprodukcijomis. Viduramžių epochos liudininkų gyvenimai atspindi šeimos ir bažnyčios svarbą, visuomenės luominės struktūros susidarymą. Autoriai pabrėžia, kad šis istorinis tarpsnis nebuvo kliūtis žmonijos pažangai. Atvirkščiai, Viduramžiai buvo didelių mokslo, technologijų ir kultūros pasiekimų laikotarpis. Brandieji Viduramžiai ypač išsiskiria augančia miestų, kaip mokslo centrų, svarba, įspūdingų katedrų statyba ir daugelio universitetų įkūrimu. Knyga naujai nušviečia šią epochą ir jos žmones bei parodo Viduramžius kaip kūrybingą ir dinamišką amžių.

Price, Neil S. Die wahre Geschichte der Wikinger. Frankfurt am Main: S. Fischer, 2022. 746 p.

Ar vikingai iš tiesų buvo legendomis apipinti plėšikaujantys jūrininkai ir žiaurūs užkariautojai? Pasaulinio garso Skandinavijos vikingų amžiaus žinovas Neilas Praisas (Neil Price) meta iššūkį paplitusiems išankstiniams įsitikinimams ir atskleidžia juos visiškai naujai. Remdamasis naujausiais archeologiniais radiniais, nesuskaičiuojamais tekstiniais šaltiniais ir, kas ne mažiau svarbu, pačia norvegų mitologija, jis pirmą kartą parodo mums vikingus taip, kaip jie matė patys save. Autorius bando aprašyti vikingų pasaulį iš vidaus. Jis pagrįstai ir stebėtinai gyvai aprašo jų kasdienį gyvenimą ir turtingą kultūrą: kaip jie atlikdavo savo religines apeigas, kaip vykdė politiką, kokį vaidmenį atliko moterys ir kokią svarbią vietą užėmė smurtas. Pateiktas vikingų gyvenimo aprašymas yra išsamus tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu: nuo Eiriko I, vadinamo Kruvinuoju Kirviu, kuris prasiskynė kelią į Norvegijos sostą, iki islandų keliautojos Gudríd, nukeliavusios iki pat Amerikos. Tai daug žinių teikianti, moksliškai pagrįsta vikingų ir jų laikų istorija.

Thumann, Michael. Revanche: wie Putin das bedrohlichste Regime der Welt geschaffen hat. München: C. H. Beck, 2023. 287 p.

Vargu ar kas nors pažįsta Rusiją geriau už savaitraščio „Die Zeit“ užsienio politikos korespondentą Mikaelį Tumaną (Michael Thumann), kuris daugiau nei 25 metus rengia žurnalistinius tyrimus ir rašo analitinius reportažus iš Maskvos. Dabar jis pristato skaitytojui kvapą gniaužiančią knygą, kurioje išsamiai aprašo Rusijos virsmą vis labiau totalitarine diktatūra ir kelią į imperialistinį Putino karą. Knyga paremta daugybe susitikimų ir išskirtinių pokalbių su Rusijos politikos ir visuomenės veikėjais. Remdamasis patikimais faktais, autorius atskleidžia politinio gyvenimo užkulisius, Kremliaus tikslus ir nostalgiją subyrėjusiai sovietų imperijai. Mikaelio Tumano žurnalistiniai tyrimai rodo, kad žiniasklaida Rusijoje vis labiau ribojima, o vyraujanti visose gyvenimo srityse propaganda kaitina neapykantą Vakarams. Autorius įžvelgia, kad informacijos kontrolė, piktnaudžiavimas praeitimi, susidorojimai su neįtikusiais, šalies izoliacija – Putino valdymo radikalėjimo požymiai.

Neuenkirchen, Andreas. Codename: Sempo: wie ein japanischer Diplomat tausenden Juden das Leben rettete. München: Europa Verlag, 2022. 229 p.

1940 m. Čijunė (Sempo) Sugihara oficialiai paskiriamas Japonijos vicekonsulu Lietuvoje, o neoficialiai diplomatiniais ir žvalgybos tikslais jis renka informaciją apie padėtį pasienyje, sovietų kariuomenės dislokaciją, apie vokiečių ir sovietų kariuomenių judėjimą. Praleidęs daug metų Japonijos kolonijose, nuo pat vaikystės buvo griežtas tironijos ir priespaudos priešininkas, todėl rūpinasi jo konsulatą apgulusiais žydų pabėgėliais. Kartu su kūrybingu olandų konsulu jis sukuria beprotišką planą, kaip suteikti jiems nemokamą kelionę į Japoniją su abejotino galiojimo vizomis. Žydams prasideda varginanti odisėja per ledinį Sibirą ir atšiaurią Japonijos jūrą į laisvę. Sugiharos laukia nelaisvė, negarbingas atleidimas iš valstybės tarnybos ir atsitiktiniai darbai Japonijoje bei Rusijoje. Tik po kelių dešimtmečių jis sužinojo, kad jo planas pavyko, ir tik prieš pat mirtį jis buvo pripažintas Holokausto didvyriu – Izraelio Holokausto memorialas Jad Vašem jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Vokiečių kalba išleistoje knygoje pirmą kartą taip išsamiai ir detaliai pasakojama apie nepaprastą Čijunės Sugiharos gyvenimą. Jaudinanti istorija, kurios veiksmas vyksta esminių pasaulio pokyčių fone.

Schmitz, Wolfgang. Grundriss der Inkunabelkunde: das gedruckte Buch im Zeitalter des Medienwechsels. Stuttgart: Anton Hiersemann Verlag, 2018. X, 420 p.

Johano Gutenbergo spausdintos knygos išradimas XV a. sukėlė tikrą perversmą Europoje, reiškė naujos techninės terpės atsiradimą. Volfgangas Šmicas (Wolfgang Schmitz) šį procesą nagrinėja išsamiai, savo teiginius pagrįsdamas gausia moksline literatūra. Jis detaliai aprašo paratekstus, šriftus, maketavimą, spaudos variantus ir fragmentus, o knygos iliustravimo srityje nagrinėja ne tik medžio, bet ir metalo bei vario raižinius, knygų iliuminaciją, žemėlapių ir natų spausdinimą. Nelieka be dėmesio net spausdinimas ant pergamento. Autorius paaiškina spaudos gamybos procesą, aptaria kainų pokyčius, cenzūros priemonių ir privilegijų atsiradimą, aprašo, koks šriftas buvo ypač paplitęs atskirose Europos šalyse. V. Šmicas nerašo knygos istorijos, todėl tyrime nėra griežtos chronologinės tvarkos, jis pasirenka knygos medžiagiškumo istoriją. Toks požiūris puikiai tinka jo tyrimo objektui, nes autorius sutelkia dėmesį į knygos medžiagiškumą sudarančius aspektus: laikmeną, šriftus, spausdinimo ir rinkimo procesą, knygos struktūrą ar jos iliustravimo galimybes ir kt. V. Šmicas atskleidžia, kokius dalykus ankstyvasis spaudos amžius perėmė iš rankraštinės knygos gamybos, kaip vėliau spausdinta knyga pradėjo atsiskirti nuo rankraščio ir galiausiai, kaip atsirado medijos ypatybių, neturinčių atitikmenų Viduramžių rankraščiuose. Spausdintos knygos istorijos pradžioje rankraštiniai ir spausdinti elementai buvo aiškiai susipynę. Tačiau jau po kelių dešimtmečių spausdinta knyga atsiskyrė nuo rankraščio, o tai turėjo įtakos ne tik pačiai spausdintos knygos laikmenai, bet ir gamybai, knygų gamyboje dalyvaujančioms profesinėms grupėms, platinimo ir pardavimo keliams.

Ziaja, Georg. Lexikon der bedeutendsten Juden in Polen–Litauen 1500–1650. Paderborn: Brill Schöningh, 2024. XVIII, 202 p.

Šiame žinyne pateikiama 80 žymiausių žydų, gyvenusių XVI ir XVII a. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, biografijų. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys vokiečių kalba. Jame pristatomi garsiausi rabinai, mokslininkai ir ješivų rektoriai, svarbiausi knygų spaustuvininkai ir leidėjai bei įtakingiausi bankininkai, pirkliai bei verslininkai. Taip pat įtraukti labiausiai gerbiami žydų gydytojai. Prie kiekvienos biografijos pateikiama papildomų bibliografinių žinių apie leidinius lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. Knygos pabaigoje skaitytojas ras išsamų literatūros sąrašą, kai kurių specialių žydų terminų bei vardų paaiškinimą. Tai kompaktiškas žinynas apie žmonių grupę, labai svarbią Vidurio ir Rytų Europos ankstyvųjų Naujųjų laikų socialinei ir kultūros istorijai.

Habenicht, Georg. Ablass: Wertpapier der Gnade: wie es zur Reformation kommen musste. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2020. 333 p.

Atnešti pinigus tinkamam smuklininkui, o ne beprasmiškai juos pragerti kitoje bažnyčios mugėje: šį esminį klausimą žmonės iki Reformacijos, be kita ko, išsprendė naudodamiesi visuotiniais atlaidais. Šiais atlaidais popiežius tai, kas savaime buvo visiškai bevertis dalykas, pavertė daiktu, vertingesniu už auksą. Tačiau popierius yra tik pažadas. Kai Martynas Liuteris viešai suabejojo, ar plačiai paplitusią popiežiaus malonę dengia Bažnyčios malonės lobis, kilo abejonių dėl ​​popiežiaus kreditingumo. Socialinis pastoracinis impulsas išplėsti atlaidų palaiminimus mažiau pasiturintiems sluoksniams galiausiai lėmė Bažnyčios griūtį. Buvo sukurtos sudėtingos sistemos, kurių daugiasluoksniškumas neleido numatyti pasekmių. Visa tai virto sprogiu mišiniu. Martynas Liuteris buvo tik detonatorius. Istorikas Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) išsamiai pristato vėlyvųjų Viduramžių atlaidų sistemą, knygoje pasitelkiamų šaltinių įvairovė leidžia naujai atskleisti gerai žinomą istoriją.

Aly, Götz. Europa gegen die Juden,1880–1945. Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch, 2017. 430 p.

Išsamioje 1880–1945 m. Europos antisemitizmo apžvalgoje žinomas istorikas Giocas Ali (Götz Aly) parodo, kad Holokausto negalima paaiškinti, remiantis vien Vokietijos istorija. Nuo 1880 m. tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje antisemitizmas ir priešiškumas žydams sparčiai augo – tai skatino nacionalizmas ir socialinės krizės. Giocas Ali pirmą kartą pristato šiuolaikinį antisemitizmą kaip tarpvalstybinį reiškinį. Nemenkindamas vokiečių kaltės, jis parodo, kaip nuo XIX a. pabaigos konkurencija ir pavydas, diskriminacija ir pogromai daugelyje vietų padėjo paruošti dirvą deportacijoms ir genocidui. Per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupantai galiausiai nužudė šešis milijonus žydų, daugiausia Rytų Europoje, kartais padedami vietos policijos ir valdžios institucijų. Žvelgdamas iš visos Europos perspektyvos, autorius leidžia naujai ir visapusiškai suprasti Holokaustą.

Zwischen Mittelmeer und Baltikum: Festschrift für Hubert Houben zum 70. Geburtstag. Ilmtal-Weinstraße: Verlag und Datenbank für Geisteswissenschaften VDG, 2023. XII, 451 p.

Įvairių šalių mokslininkų straipsnių rinkinys, skirtas vokiečių ir italų istoriko Huberto Houbeno, daugelį metų tiriančio Riterių ordinų ir Kryžiaus žygių istoriją, 70 metų jubiliejui. Straipsniuose tiriamas XI a. – XVIII a. pabaigos laikotarpis apima Šventąją Žemę, Italiją, Vengriją, Bohemiją, Lenkiją, Prūsiją, Livoniją, Vokietijos imperiją, Angliją, Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją. Autoriai apžvelgia politinę ir ekonominę Vokiečių ordino veiklą, ryšius su aukštuomene, architektūrą bei liturgiją, taip pat pristato Tamplierių, Cistersų, Dobrynės ir Hospitalierų (joanitų) ordinus. Knygoje spausdinamas vengrų istoriko Laslo Pošano (László Pósán), kurio mokslinių tyrimų sritis – Viduramžių Europos karo istorija, ypač Viduramžių Prūsija, kryžiaus žygiai, Teutonų ordinas ir jo vaidmuo Vengrijos karalystėje, straipsnis apie Vengrijos karaliaus Liudviko I Anžu karo žygius į Lietuvą.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Zagadnienia bilingwizmu. Ser. 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Białystok; Vilnius: Temida 2, 2022. 545 p.

2019 m. lapkričio 8–9 d. Vilniuje vyko konferencija „Milošų giminė ir kitos lietuvių–lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liudijimai“ iš ciklo „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra“. Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybę formavo įvairios kultūros, skirtingos religijos ir kelios kalbos. Straipsniuose mokslininkai atskleidžia, kokią įtaką giminės istorija, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė darė Oskaro ir Česlovo Milošų bei kitų autorių kūrybai.

Chachaj, Marian. Mikołaj Kopernik: czasy studenckie: Kraków, Bolonia, Rzym, Padwa i Ferrara (1491–1503): miejsca – ludzie – książki. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 310 p.

Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje, studijavo astronomiją, matematiką, filosofiją, teisę, mediciną Krokuvoje, Bolonijoje, Romoje, Paduvoje, Feraroje. Knygoje aprašoma šių miestų mokslinė ir kultūrinė aplinka, universitetai ir juose gvildentos problemos, žymūs žmonės, populiarios knygos, kurie ugdė jaunąjį mokslininką.

Poklewski, Józef. Studia z historii sztuki i kultury wileńskiej lat 1900–1945: (wybor tekstów). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. 468 p.

Mikalojaus Koperniko universiteto meno istorijos profesorius knygoje supažindina skaitytoją su XX a. pirmosios pusės Vilniumi. Vykstančių politinių perversmų fone Vilniuje gyvavo įvairios meno draugijos, kurios rengė parodas, rūpinosi paminklais, architektūra ir jos išsaugojimu. Mieste gyveno įvairių krypčių meno žinovų, kurie ne tik kūrė, bet ir dėstė atkurtame Stepono Batoro universitete.

Pienskoj, Witalij. Szkice z historii wojny inflanckiej z lat 1558–1561: pogląd strony rosyjskiej. Połomia: Wydawnictwo inforteditions, 2019. 207 p.

Knygoje autorius detaliai aprašo 1558–1561 Livonijos karą. Pateikta išsami šio karo priešistorė ir kitų to laikmečio konfliktų aprašymas atskleidžia santykių tarp valstybių įtampas.

Borkowska, Urszula. Dynastia Jagiellonów w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2011. 630 p.

1386–1572 metais Lenkiją valdė keturios jogailaičių kartos. Knygoje autorė apžvelgia ne tik valstybės politinius reikalus, santvarką ir kultūrinius reiškinius, bet ir dvaro tvarką, dvariškių gyvenimą, karališkosios šeimos kasdienybę, požiūrį į švietimą, religingumą. Pateiktos trumpos visų jogailaičių ir jų sutuoktinių biografijos padeda atsekti plačius giminystės ryšius.

Lauxmin, Sigismundus. De iure et iustitia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Sub Lupa, 2023. 480 p.

Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas SJ (1596–1670) – teologas, filosofas, retorikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas jo Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą. Tai 1647–1648 mokslo metais skaitytų paskaitų rankraštis. Šioje knygoje spausdinamas Traktatas lotynų kalba, keletas skyrių, išverstų į lenkų kalbą, ir Štefeno Huberio (Steffen Huber) įvadinis straipsnis.

Czyż, Anna Sylwia; Jamski, Piotr. Szczęśliwe nieba krajów włoskich!: freskant Michelangelo Palloni w Wielkim Księstwie Litewskim; Karol Guttmejer. Michelangelo Palloni i jego anioł w kościele pokarmelickim w Warszawie. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa kulturowego za granicą Polonika, 2023. 196 p.

Italų tapytojas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni, 1642 – apie 1712) į Lietuvą atvyko 1676 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kvietimu. M. Palonis ištapė freskomis Pažaislio kamaldulių vienuolyną, Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią, Kazimiero Jono Sapiegos rūmus Vilniuje, Trinitorių vienuolyną ir daug kitų LDK pastatų, kurių sąrašas pateikiamas gausiai iliustruotoje knygoje. Aprašydami dailininko darbus, autoriai naudojosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščiais, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais.

Rosadziński, Leonard. Bibliofile: ich życie, pasja i stare woluminy: spotkania poznańskich bibliofilów, 2017–2020. Poznań: nakład autora, 2021. 177 p.

2017–2020 metais knygos autorius surengė septyniolika Poznanės krašto bibliofilų susitikimų. Susitikimai vyko asmeninėse knygos mylėtojų bibliotekose – nuolatinėse ne tik retų, brangių leidinių, bet ir knygrišystės amato įrenginių saugojimo vietose. Autorius visus susitikimus aprašė, atskleidė kiekvieno bibliofilo gyvenimą ir pomėgio kaupti knygas istoriją, iliustravo jų turimų leidinių nuotraukomis.

Judzińska, Natalia. Po lewej stronie sali: getto ławkowe w międzywojennym Wilnie. Warszawa: Wydawnictwo Krytyki Politycznej, 2023. 430 p.

1937 m. lapkričio 26 d. Vilniaus universitete buvo priimtas įsakymas, nurodantis atskiras vietas auditorijose studentams žydams. Tokie įsakymai 1937 m. spalį buvo priimti Varšuvos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Remdamasi Vilniaus, Lenkijos, Jeruzalės archyvų dokumentais, autorė ieško atsakymo, kokie veiksniai sąlygojo tokią atskirtį akademinio jaunimo aplinkoje.

Gałęzowski, Marek. „Tam, gdzie największe niebezpieczeństwo, szedł pierwszy“: sylwetki Żydów – uczestników walk o niepodległość i granice Polski w latach 1914–1921. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 296 p.

Knygoje aprašyti gyvenimai 66 žydų, paaukojusių savo jėgas ir gyvybes dėl Lenkijos nepriklausomybės. Dalis jų krito kovoje su bolševikais. Dauguma žuvo Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių, kiti – nuo komunistų totalitarizmo. Jie buvo daugiatautės Lenkijos visuomenės, dažniausiai inteligentijos, dalis. Pasiryžę dirbti dėl Lenkijos valstybės atstatymo, buvo pareigingi, tvirti ir pasišventę. Todėl jų biografijas dera saugoti tautos atmintyje.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

De Hamel, Christopher. The Posthumous papers of the manuscript club. London: Allen Lane, 2022. 616 p.

Šios knygos antraštėje perfrazuojamas Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) romano apie spalvingų veikėjų grupę pavadinimas. Joje pristatoma dvylika labai skirtingų žmonių, kuriuos vienijo aistra iliuminuotiems rankraščiams. Tarp jų – šventasis, mecenatas, iliuminatorius, antikvaras, kolekcininkas, bibliotekininkas, rabinas, muziejininkė ir netgi rankraščių klastotojas. Žymus rankraščių tyrinėtojas kviečia skaitytoją į tūkstantį metų aprėpiančią kelionę po Normandijos ir Moravijos vienuolynus bei sinagogas, Vokietijos universitetus ir JAV muziejus. Suteikdamas galimybę pažvelgti į rankraščių kolekcininkų pasaulio džiaugsmus ir tragedijas, autorius tuo pačiu atskleidžia kertinį iliuminuotų rankraščių vaidmenį civilizacijos raidoje.

Voelkle, William M. Holy hoaxes: a beautiful deception: celebrating William M. Voelkleʼs collecting. Paris; New York: Les Enluminures, [2023]. 231 p.

Viljamas M. Fulklas (William M. Voelkle) sukaupė išsamiausią privačiose rankose esančią rankraščių iliuminacijų klastočių ir padirbinių kolekciją. Šiame iliustruotame kolekcijos kataloge pats kolekcininkas atskleidžia, kaip ji buvo kuriama. Autorius pristato beveik septyniasdešimt įvairiausių klastočių ir padirbinių iš Vakarų Europos, krikščioniškųjų Rytų, Etiopijos, Meksikos, Persijos ir Indijos. Gausiai iliustruota knyga prasideda įdomiu Kristoferio de Hemelio (Christopher de Hamel) įvadu, kuriame keliami klausimai apie autentiškumo vertę, visuomenės susižavėjimą klastotėmis, samprotaujama apie klastočių pobūdį ir jų aptikimą.

Hansbury, Paul. Belarus in crisis: from domestic unrest to the Russia-Ukraine war. London: Hurst & company, [2023]. 326 p.

Kai 2020 m. visoje Baltarusijoje prasidėjo gausūs antivyriausybiniai protestai, diktatoriaus Lukašenkos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: suėmė dešimtis tūkstančių piliečių, uždraudė nepriklausomą žiniasklaidą ir sukėlė migrantų krizę Europos Sąjungos pasienyje. 2022 m. vasarį Baltarusija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą placdarmu ir leido savo teritorijoje dislokuoti karius ir raketų sistemas, padariusi žalą savo nacionaliniams interesams. Šioje knygoje aptariamos šios dvi tarpusavyje susijusios krizės. Nagrinėjamos Baltarusijos politinio chaoso ištakos bei tarptautinės pasekmės, vertinamas Vakarų sankcijų veiksmingumas, svarstomos Baltarusijos valstybingumo perspektyvos, bandoma atsakyti į klausimą, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė baltarusių požiūrį į diktatūrą savo valstybėje.

Martin, Janet. Medieval Russia 980–1584. Cambridge: Cambridge University Press, 2007. 507 p.

Knygoje glaustai, bet išsamiai pateikiama Rusijos istorija nuo Vladimiro I iki Ivano IV Rūsčiojo valdymo. Šis pataisytas leidimas papildytas neseniai paskelbtais autorės ir kitų mokslininkų tyrimais. Parodoma Viduramžių Rusijos politinės raidos dinamika nuo Kijevo Rusios iki mongolų dominavimo epochos ir Maskvos valstybės iškilimo. Aptariamos šalies valdančiosios dinastijos, ekonomikos poveikis politinei raidai, santykiai su užsienio valstybėmis, socialinė, religinė bei kultūrinė raida. Informatyvus žymios istorikės pasakojimas, aiškūs argumentai ir provokuojančios interpretacijos patrauks tiek specialistus, tiek ir visus besidominančius feodalinės Rusijos istorija.

DʼAnieri, Paul J. Ukraine and Russia: from civilized divorce to uncivil war. Cambridge: Cambridge University Press, [2023]. 372 p.

Knygoje pateikiama išsami Rusijos karo Ukrainoje analizė. Nagrinėjamas Ukrainos socialinis bei politinis gyvenimas, Ukrainos ir Rusijos santykiai, taip pat Rusijos ir Vakarų interesų sąveika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Parodomas kelias nuo 1991 m. įvykusio Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos, kuris tuo metu vadintas „civilizuotomis skyrybomis“, iki žiauriausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Anot autoriaus, konfliktas kilo dėl trijų esminių veiksnių – saugumo dilemos, demokratizacijos poveikio geopolitikai ir tarpusavyje nesuderinamų įvairių valstybių tikslų. Teigdamas, kad karo priežastimi tapo gilūs išankstiniai nesutarimai, kurių nepavyko įveikti, autorius reiškia susirūpinimą dėl konflikto sprendimo perspektyvų.

The Oxford handbook of digital media sociology. New York: Oxford University Press, [2022].  718 p.

Skaitmeninė žiniasklaida – įprasta šiandienos gyvenimo dalis. Skaitmeninės informacinės ir ryšių technologijos yra įsiterpusios į sveikatos, darbo, rinkimų, kapitalo srautų, intymių santykių, socialinių judėjimų, asmeninės tapatybės ir dar daugelį sričių. Siekiant paaiškinti mūsų greitai besikeičiantį pasaulį platesnei visuomenei, šiame žinyne apžvelgiami naujausi sociologiniai skaitmeninės žiniasklaidos tyrimai. Jis sugalvotas kaip esminis išteklius, jungiantis įvairias sociologinių tyrimų kryptis, susijusias su skaitmenine žiniasklaida. 34 skyriai sugrupuoti į šešias dalis, kuriose nagrinėjama skaitmeninių medijų teorija, jų vaidmuo kasdieniame gyvenime, taip pat ryšys su socialinėmis institucijomis, bendruomene, asmens tapatybe, socialine nelygybe, politika ir galia. Kiekviename skyriuje apžvelgiami iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai ir nurodomi neatsakyti klausimai.

The Oxford handbook of medieval Central Europe. New York: Oxford University Press, [2022]. 601 p.

Šiame žinyne apibendrinama Viduramžių Vidurio Europos regiono politinė, socialinė ir kultūrinė istorija, apimant laikotarpį apytiksliai nuo 800 iki 1600 metų ir teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalystėms ir jų sąveikai su kaimyninėmis teritorijomis. Teminiu principu sudarytuose 25 skyriuose nagrinėjami įvairūs šio regiono Viduramžių istorijos aspektai: valstybė ir valdymas, teisė ir teisingumas, karyba, diplomatija, elitų formavimasis ir kaita, etninių grupių migracija, lytis ir šeima, miestų plėtra, finansai ir prekyba, literatūra, menas ir architektūra, religija ir bažnyčia, vienuolynai, kasdienis gyvenimas, žydų padėtis ir kt.

The Routledge history of antisemitism. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 437 p.

Didėjant susirūpinimui dėl antisemitizmo, daugėja ir diskusijų, kaip jį suprasti ir su juo kovoti. Šiame žinyne nagrinėjama antisemitizmo istorija ir apraiškos nuo pat jo ištakų iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Šiaurės Amerikoje ir Europoje pradėjo į antisemitizmą žiūrėti kaip vien tik į istorinę problemą. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad antisemitizmas nėra tik istorinis ar tik žydams svarbus klausimas. Šiame esė rinkinyje gvildenamos įvairios antisemitizmo formos įvairiais laikotarpiais, o vėliau aptariama antisemitizmo apraiškų gausa įvairiose šalyse ir regionuose. Nagrinėjamos įvairios kultūrinės ir socialinės antisemitizmo formos.

Mikanowski, Jacob. Goodbye Eastern Europe: an intimate history of a divided land. London: Oneworld, [2023]. 375 p.

Ši knyga ypač aktuali Rusijos agresyvios 2022 m. invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Joje apžvelgiama audringa Rytų Europos istorija nuo ikikrikščioniškų laikų iki komunizmo žlugimo. Anot autoriaus, šiandien sąvoka „Rytų Europa“ egzistuoja daugiausia kultūrinėje atmintyje, tačiau daugybei žmonių Rytų Europa tebėra tapatybės ženklas, o jos istorija reiškia šimtmečius trukusius sunkumus ir kančias. Knygoje kalbama apie įvairias šio regiono gyventojų grupes, įskaitant romus, žydus ir musulmonus; didžiąsias Viduramžių karalystes; Osmanų, Habsburgų ir Rusijos imperijų iškilimą ir žlugimą; moderniosios eros aušrą; fašizmo ir komunizmo išbandymus; šiuolaikinių nacionalinių valstybių iškilimą. Aptariama, kaip savitos ir gyvybingos Rytų Europos kultūros sugebėjo išlikti ir klestėti šalia dominuojančios ir agresyvios Rusijos.

Paradowski, Michał. Against the deluge: Polish and Lithuanian armies during the war against Sweden 1655–1660. Warwick: Helion & Company, 2022. 372 p.

1655 m. vasarą į Abiejų Tautų Respubliką, jau įsitraukusią į konfliktą su Maskva ir Zaporožės kazokais, įsiveržė švedai. Taip prasidėjo Antrasis Šiaurės karas, Abiejų Tautų Respublikoje žinomas kaip Švedų tvanas. Nors iš pradžių šalis atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba, palaipsniui pasipriešinimas švedų kariams ėmė augti, į konfliktą įsitraukė daugiau šalių. Šioje knygoje išsamiai aptariamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, kovojusios tvano metu, jų verbavimo sistema, valdymo struktūra, svarbiausi vadai, logistiniai karybos aspektai. Pagrindiniai karo mūšiai aprašyti atskirame skyriuje.

Baxter, Ian. The Soviet Baltic offensive, 1944–45: German defense of Estonia, Latvia, and Lithuania. Havertown: Casemate Publishers, [2022]. 128 p.

Knygoje dramatiškai aprašoma, kaip okupacinė vokiečių kariuomenė stengėsi sulaikyti Raudonosios armijos puolimą Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu. Atskleidžiama, kaip buvo vykdomas Hitlerio draudimas kariuomenei trauktis ir jo įsakymas kovoti iki mirties. Galingų sovietų pajėgų varoma nuo Leningrado per Baltijos šalis, armijų grupė „Šiaurė“ beviltiškai kovėsi daugybėje pavienių mūšių. Nuolatinio sovietų armijos puolimo išsekintos ir izoliuotos vokiečių pajėgos fanatiškai kovojo už Baltijos šalių sostinių ir uostų išlaikymą. Kuršo kišenėje vokiečių divizijos atsidūrė apsuptyje ir buvo priverstos gintis iki pat 1945 m. gegužės. Pasakojimą iliustruoja gausybė retų ir iki šiol neskelbtų nuotraukų, kurias lydi išsamūs aprašymai.

The Oxford handbook of the Latin Bible. Oxford: Oxford University Press, [2023]. 522 p.

Lotyniškoji Biblija yra Vakarų kultūros šerdis. Daugelį šimtmečių mokslininkai, filosofai ir teologai būtent iš Biblijos sėmėsi idėjų, kurios veikė visuomenę Europoje ir už jos ribų, o Biblijos studijos buvo svarbi švietimo dalis. Lotyniškoji Biblija padarė svarbų poveikį tiek lotynų, tiek nacionalinėms Europos kalboms ir literatūrai. Lotyniškosios Biblijos rankraščiai atspindi Vėlyvosios Antikos ir Viduramžių meno ir technikos pasiekimus. Šį žinyną sudaro 31 skyrius, kuriuose pristatoma lotyniškosios Biblijos istorija nuo jos pirmųjų vertimų (Vetus Latina), Šv. Jeronimo ir kitų autorių taisymų iki XX a. naujai į lotynų kalbą išverstos Neovulgatos, aptariami pagrindiniai Biblijos aiškintojai ir rankraščiai. Kiekviename skyriuje pateikiama gausybė nuorodų į literatūrą ir elektroninius šaltinius.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1638–1655. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2023. 336 p.

Ši knyga papildo 1915 metais išleistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 1611–1625 metų sinodų aktus ir 2011 metais išleistus 1626–1637 metų aktus. Sinodų aktai atspausdinti iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių rankraščių, papildyti Varšuvoje esančiais sinodų aktų nuorašais. Kasmet vykusių sinodų protokolai atspindi ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemas, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius.

Buchowski, Krzysztof. Historia polityczna Litwy 1987–2004: od sowieckiej republiki związkowej do integracji ze światem Zachodu. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 472 p.

1987–2004 metais Lietuva per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią nuo komunizmo Sovietų Sąjungoje iki euroatlantinės integracijos ir demokratijos. Lietuva patyrė santvarkos, visuomenės ir ūkio pertvarką. Pradėdamas Perestrojka ir Atgimimu, baigdamas Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą, autorius atskleidžia šio Lietuvos istorijos tarpsnio detales, didžiausią dėmesį skirdamas tuometiniam politiniam gyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į vidines ir tarptautines šalies aplinkybes.

Czyżewski, Krzysztof J., Walczak, Marek. Jacob Mertens i malarstwo krakowskie około roku 1600: katalog wystawy. Kraków: Wydawnictwo Zamku Królewskiego na Wawelu, 2022. 383 p.

2023 metų pradžioje Vavelio karališkojoje pilyje parengta XVI ir XVII amžių sandūros dailės kūrinių paroda. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Nyderlandų dailininko Jokūbo Mertenso (Jacob Mertens, ?–1609) paveikslai. Parodos katalogą papildo autorių publikacija apie J. Mertensą ir kitus to meto dailininkus, Nyderlandų meno stiliaus skverbimąsi į lig tol vyravusią itališką dailės mokyklą Krokuvoje, kintantį potridentinės Bažnyčios požiūrį į meną.

Polacy na Kowieńszczyźnie: dawniej i obecnie. Lublin: Wydawnictwo Academicon, 2023. 552 p.

Tarpukariu Kauno krašte lenkų buvo gerokai daugiau negu dabar. Straipsnių autoriai tyrinėja, kokios Lietuvos valdžios priemonės lėmė tokį pasikeitimą, kokios lenkų kultūros ir švietimo draugijos gyvavo tuo laikotarpiu. Istorinių faktų įvardijimas ir mokslinis jų tyrimas gali tapti pavyzdžiu, kaip Vilniaus krašto gyventojus įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.

Władysław Syrokomla: szkice i studia: w dwusetną rocznicę urodzin i sto sześćdziesiątą rocznicę śmierci pisarza. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 422 p.

Vladislovas Sirokomlė (tikrasis vardas Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz) gimė 1823 metais Smolgavoje, netoli Minsko, mirė 1862 metais Bareikiškėse, šalia Vilniaus. Jis yra vienas talentingiausių lenkų romantizmo kūrėjų, mylimos Lietuvos dainius, aktyvus XIX amžiaus Vilniaus krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jo gimimo ir mirties jubiliejinės sukaktys ir Vilniuje 2022 metų rugsėjį vykusi konferencija „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatūra – kultūra“ paskatino tyrėjus naujai pažvelgti į V. Sirokomlės kūrybą. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamas V. Sirokomlės, kaip literato, istoriko, kraštotyrininko ir vertėjo, palikimas.

Koper, Sławomir; Stańczyk, Tomasz. Ostatnie lata polskiego Wilna. Warszawa: Fronda, 2022. 559 p.

Istorijos populiarinimo knygoje autoriai apžvelgia tarpukariu okupuoto Vilniaus gyvenimą. Lenkų politinio ir kultūrinio gyvenimo įvairenybės, didžių įvykių mažos detalės ir žymių veikėjų asmeninio gyvenimo smulkmenos yra lengvai įsimenamos, nuotraukų gausa papildo tekstus.

Folklor polski i litewski: (żródła – adaptacje – interpretacje). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2021. 404 p.

Knyga skirta XIX–XX amžiaus lenkų ir lietuvių folklorui. Straipsniuose ryškus mokslininkų noras apčiuopti vis labiau į praeitį grimztantį liaudies paveldą, ištirti menininkų kūrybos, visuomenės kultūros ir verslo sąsajas su dainomis, pasakojimais ir papročiais, atpažinti liaudies kultūros pėdsakus dabartyje.

Wrede, Marek. Itinerarium króla Zygmunta III, 1587–1632. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2019. 388 p.

Iš valstybės dokumentų galima sužinoti, kokiuose organizaciniuose, politiniuose, visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose dalyvavo karalius. Finansinių išlaidų knygose rašoma, kiek išleista pinigų maistui, žirgams, dvaro tarnų atlygiams. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius sudarė išsamų karaliaus Zigmanto III 1587–1632 metų kelionių maršrutą, kuriame aprašoma, kiek laiko kurioje rezidencijoje buvo ir ką veikė valdovas ir visas jo dvaras. Šis tyrimas atspindi ne tik valdovo valdymo būdą, bet ir supažindina su įvairiomis valstybės visuomeninio ir kasdienio gyvenimo realijomis.

Szczurowski, Piotr. Prusowie = Prūsai. Sandomierz: Armoryka, 2021. 316 p.

Prūsijos istoriją autorius skirsto į keturias dalis. Pirmojoje dalyje, remdamasis rašytiniais šaltiniais, archeologiniais, lingvistiniais, genetiniais tyrimais, jis apžvelgia prūsų etnogenezę. Antroji dalis apima V–VIII amžiaus įvykius, vikingų epochą (IX–XI amžius), XII–XIII amžių iki kryžiuočių užkariavimo. Trečioji dalis skirta įvykiams kryžiuočių užkariavimo metu. Ketvirtojoje aptariamas prūsų likimas nuo kryžiuočių užkariavimo iki šių dienų.

Państwo zakonu krzyżackiego w Prusach: władza i społeczeństwo. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN SA, 2019. 580 p.

Knygoje aprašoma Prūsija iki ankstyvųjų Viduramžių ir kryžiuočių įsiviešpatavimas joje. Aptariami kryžiuočių teritorinio augimo tarpsniai, organizacinės struktūros kūrimasis, valdžios politika, užkariautų žemių kaimiškų vietovių apgyvendinimas ir urbanizacija. Buvęs ryškus gyventojų luominis ir etninis susiskirstymas lėmė dideles visuomenės įtampas. Aprašyti kariniai konfliktai su Lenkija ir Lietuva, taip pat ryšiai su Livonija, Švedija ir Danija leidžia geriau suvokti kryžiuočių galios ilgalaikiškumo priežastis.

Jakby w cieniu i ciszy. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2023. 395  p.

Šioje knygoje surinkti žurnale „Kultura“ (ISSN 0023-5148) skelbti straipsniai apie Baltarusiją. Nagrinėdami skirtingus istorijos tarpsnius, įvairūs autoriai atskleidžia, kokią įtaką baltarusių tautinei ir religinei tapatybei turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Sovietų Sąjunga. Leidinyje taip pat yra keletas baltarusių poetų eilėraščių, perspausdintų iš minėto žurnalo.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Litwa: dwa stulecia fotografii = Lithuania: two centuries of photography. Kraków: Międzynarodowy centrum kultury, 2023. 257 p.

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Krokuvos tarptautiniame kultūros centre surengta Lietuvos fotografijų paroda. Eksponuojamos nuotraukos apima dviejų šimtmečių laikotarpį: nuo XIX amžiaus aristokratų žavesio per XX amžiaus pirmos pusės realijas ir pokario specifiką iki šiuolaikinių menininkų kūrinių. Nuotraukų įvairovė parodo ne tik nesenkantį domėjimąsi fotografija, bet ir atskleidžia lietuvių tapatybę, atmintį ir istoriją. Lietuvių fotografija yra vienas įdomiausių reiškinių Europos ir pasaulio vizualiojoje kultūroje. Nuotraukų albumą papildo keletas straipsnių apie Lietuvos fotografiją.

Lelewel – rytownik Polski. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2022. 438 p.

Joachimas Lelevelis – žymus lenkų istorikas, geografas, kartografas, politikas. Kad jis buvo puikus graviūrų meistras, dažnai pamirštama. Didelė dalis jo graviūrų saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje. 2022 m. surengtoje parodoje eksponuotos J. Lelevelio graviūros iš įvairių Lenkijos muziejų, Lenkų bibliotekos Paryžiuje, Vilniaus universiteto bibliotekos. Išleistas parodos katalogas su eksponatų aprašymais.

Sheen, Fulton John. Maryja: pierwsza miłość świata. Kraków: Wydawnictwo Esprit, 2018. 381 p.

Arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas (1895–1979) – amerikiečių katalikų teologas, filosofas, garsus televizijos ir radijo laidų vedėjas. Knygoje jis atsako į keblius klausimus apie Dievo Motinos Marijos vaidmenį Jėzaus išganymo plane. Knygoje autorius atskleidžia, kokiu būdu Marija veda žmogų, tikintį ar netikintį, pas Dievą.

Moryc, Cyprian Janusz. Matka Franciszka od świętych obrazów, 1897–1970. Kalwaria Zebrzydowska: Wydawnictwo Calvarianum, 2016. 344 p.

Motina Pranciška Vežbicka (Franciszka Wierzbicka, 1897–1970), įžvalgi vienuolė ir talentinga dailininkė, gimė Lvivo srityje, studijavo Vilniuje, Romoje, komunistinės valdžios metais įkūrė vienuolyną Lodzėje. Autorius, pranciškonas ir meno istorikas, rašydamas jos biografiją, supažindina su daugybe jos paveikslų, pateikia jos kūrinių katalogą.

Karas, Marcin. Nowy obraz świata: poglądy filozoficzne Mikołaja Kopernika. Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2018. 220 p.

Mikalojus Kopernikas – vienas labiausiai žinomų mokslininkų. Jo heliocentrizmo idėja ne tik pakeitė astronomijos, fizikos, geografijos pagrindus, bet ir literatūroje, mene tapo sėkmingos kovos su nusistovėjusia tvarka simboliu. Šios monografijos autorius nagrinėja mažiau tirtą temą – Koperniko filosofines pažiūras. Jo gyvenime derėjo nesuderinami dalykai. Tautinė tapatybė – vokietis jis ar lenkas? Kasdienybėje buvo atsiskyrėlis, bet dalyvavo daugelyje mokslinių debatų. Koperniko Visatos modelis buvo paprastas struktūriškai, bet sudėtingas matematiniais skaičiavimais. Mokslininkas buvo scholastiškas aristotelininkas ir renesansinis platonistas vienu metu, Antikos ir Viduramžių astronomų ir filosofų mokinys, o kartu ir naujo pasaulio supratimo atradėjas ir reformatorius.

Wilno = Vilnius = Vilne: jedno miasto – wiele opowieści. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2023. 531 p.

2023 metų vasarą Krokuvos nacionaliniame muziejuje surengta paroda „Vilnius 1918–1948“. Paroda siekta atskleisti, kaip Vilnių suvokė lenkų, lietuvių, žydų, baltarusių menininkai, jame gyvenę 1918–1948 metais. Eksponuojami tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbai, reklaminiai plakatai. Paroda atskleidžia vaizduojamosios propagandos vaidmenį kovose už Vilnių 1919–1920 metais, pristato Vilniaus simbolines vietas menininkų akimis, parodo kasdienį tarpukario gyvenimą ir avangardo blyksnius, nostalgišką karo nuniokoto miesto viziją. Knygoje pateikiamas ne tik parodos katalogas, bet ir daug straipsnių, atskleidžiančių, kokiomis aplinkybėmis kūrė menininkai 1918–1948 metais.

Kość-Ryżko, Katarzyna. Uchodźczynie – kobiety, matki, banitki: rola kultury pochodzenia w samopostrzeganiu i akulturacji migrantek przymusowych. Warszawa: Dom Wydawniczy Elipsa, 2021. 477 p.

Profesorė K. Kość-Ryżko – etnologė, psichologė, savo moksliniuose tyrimuose jungianti kultūrinę ir psichologinę perspektyvas, – stebėjo migrantes moteris. Gyvenime moteris ne kartą praranda savo tapatybę – dukra, sesuo, žmona, motina – ir turi save kurti iš naujo. Priverstinis išvykimas iš savo aplinkos, svetima naujos šalies kultūra, besikuriantys santykiai su vietine bendruomene verčia kasdien atrasti save iš naujo. Migrančių pasakojimai – ne tik žinių apie gyvenimą Lenkijoje šaltinis, bet ir įsitikinimų apie save, gyvenimo prasmę atspindys.

Mironowicz, Antoni. Powstanie i dzieje monasteru Przemienienia Pańskiego w Kobryniu. Białystok: Pracownia Historii Kościoła Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 100 p.

Kobryno Viešpaties Atsimainymo vienuolynas buvo reikšmingas miesto ir kunigaikštystės gyvenime įvairiais laikotarpiais. Leidinyje aprašomas vienuolyno įkūrimas ir svarba Stačiatikių Bažnyčiai XV–XVI amžiuje, unitų laikotarpis, įvykiai po 1839 m. Polocko susirinkimo, vienuolinio gyvenimo atgimimas po 2010 metų. Monografijoje naudoti dokumentai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos archyvų ir bibliotekų.

Gruntkowska, Dominika. Czarny romantyzm i sacrum: przypadek literatury krajowej: interpretacje. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 503 p.

Knygoje pirmą kartą tamsioji lenkų romantizmo literatūros srovė nagrinėjama taip išsamiai. Autorei pavyko juodajame romantizme rasti sacrum kategoriją. Juodojo romantizmo literatūroje ji kraštutinėmis aplinkybėmis atsiranda kaip blogio priešprieša, transcendentinis būties pagrindas, mistinis – kosminis ir vidinis – veržimasis link dieviškosios tikrovės.

Littera scripta manet – zbiory rękopiśmienne w zasobach bibliotek, archiwów i muzeów. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2022. 524 p.

Knygoje spausdinami 2020 metais vykusios tarptautinės konferencijos apie rankraštinius išteklius bibliotekose, archyvuose ir muziejuose darbai. Konferencijos dalyviai svarstė ne tik senųjų rankraščių tvarumą. Visų gyvenimo sričių skaitmeninimo amžiuje verta pagalvoti, kaip išsaugoti šiandieninį paveldą, nes tik užrašytas žodis išlieka, kaip skelbia konferencijos pavadinimas.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Pagórski, Wacław. „Wem zu wohl ist, der ziehe in Pohlen“: zum Polenbild in der deutschsprachigen Reiseliteratur des ‘langen’ 17. Jahrhunderts. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 270 p.

Dauguma vokiečių mokslininkų, tiriančių kaimyninės Lenkijos įvaizdžio istoriją, iki šiol darbuose lietė XVIII–XIX a. pabaigoje atsiradusias išankstines nuostatas, įvairiausius mitus bei stereotipus. Šiame tyrime autorius bando pažvelgti į ankstesnių laikotarpių vokiečių stereotipus. Detaliai nagrinėdamas autentiškus, vokiečių kalba išleistus XVII a. kelionių po Lenkijos–Lietuvos karalystę aprašymus ir atsižvelgdamas į ankstyvųjų Naujųjų laikų tautinio identiteto raidą imperijoje, jis apžvelgia Lenkijos įvaizdžio evoliuciją nuo senesnių etninių iki šiuolaikinių tautinių stereotipų, kurių nemaža dalis yra tokia atspari laiko tėkmei, jog pasiekė ir mūsų dienas. Tyrimas leidžia geriau suvokti, kada ir kaip Vokietijos visuomenėje radosi stereotipai, padeda perprasti kaimyninių šalių tarpusavio santykius. Be to, nagrinėjami kelionių literatūros tekstai – kelionių ataskaitos, žurnalai, prisiminimai – yra neabejotinai įdomus daugelio gyvenimo sričių žinių šaltinis.

Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 320 p.

Už žodžių „istorinė Lietuva“ slypi didžiulis mokslinių tyrimų laukas, atveriantis puikias perspektyvas ne tik istorijos ir baltistikos, bet ir slavistikos mokslui. Viduramžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviški ir slaviški elementai buvo labai susipynę. Be lietuvių, lenkų ir rusų buvo paplitusi ir jidiš, lotynų, rusėnų bei bažnytinė slavų kalba. Šiandien atminties vieta „istorinė Lietuva“ simbolizuoja bendrą Europos praeitį, kuri užgniaužtos Baltarusijos revoliucijos ir Rusijos puolimo Ukrainoje fone įkvepia solidarizuotis. Pastaraisiais metais tyrimų erdvėje imta iš naujo atrasti įvairialypius lietuvių, baltarusių, lenkų ir ukrainiečių tarpusavio ryšius ir diskutuoti apie jų reikšmę. Šį straipsnių rinkinį paskatino 450-osios Liublino unijos metinės. Įvairių šalių mokslininkai darbuose dalijasi išskirtiniais pastebėjimais, pabrėžia įvairiapusius Lietuvos–Lenkijos–Baltarusijos–Ukrainos ryšius.

Krause, Susanne; Rinck, Julia. Buntpapier – ein Bestimmungsbuch. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG Verlag, 2016. 295 p.

Dekoratyvinio popieriaus gamyba tobulėjo šimtmečiais, tačiau didžioji jo dalis ir šiandien gaminama, pasitelkiant istorines technologijas. Knyga išleista vokiečių, anglų ir olandų kalbomis, skirta visiems, besidomintiems senuoju ir šiuolaikiniu dekoratyviniu popieriumi, nesvarbu, kas jie – archyvarai, mokslininkai, bibliotekininkai, aukcionų vedėjai, kolekcininkai, kuratoriai, bibliofilai, antikvarai, amatininkai, restauratoriai, menininkai ar dizaineriai. Autorių tikslas – pateikti besidomintiems žmonėms vadovą ir taip suteikti jiems galimybę patikimai atpažinti svarbiausias dekoratyvinio popieriaus rūšis bei teisingai jas pavadinti. Šiame antrajame, pataisytame ir papildytame leidime skaitytojas ras daugiau istorinės ir techninės informacijos, galės susipažinti su retomis dekoratyvinio popieriaus rūšimis bei neįprastais jo naudojimo pavyzdžiais.

Hoffmann, Mirosław Janusz. Die Geschichte der Archäologie in Ostpreußen: von ihren Anfängen im 18. Jahrhundert bis in das Jahr 1920. Husum: Husum Verlag, [2018]. 184 p.

Monografija supažindina su Rytų Prūsijos archeologinių tyrimų istorija nuo jų pradžios iki 1920 metų. Ji nušviečia ne tik Rytų Prūsijai reikšmingus archeologinius tyrimus. Iki 1945 m. Rytų Prūsija buvo viena geriausiai archeologiškai ištirtų Vokietijos žemių. Čia dirbo iškilūs, savo universalumu išgarsėję tyrėjai, daugybė muziejų, organizacijų ir draugijų rinko ir dokumentavo turtingą šio krašto palikimą. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių politinių aplinkybių šios žinios nugrimzdo į užmarštį. Daugelio kolekcijų nebeliko, o didžioji archyvinės medžiagos dalis atrodė prarasta visiems laikams. Šiandien mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos bendradarbiauja, ieškodami ir rinkdami senuosius radinius bei archyvinius dokumentus, kurie buvo laikomi dingusiais, taip leisdami senųjų tyrimų rezultatams papildyti dabartines žinias.

Niendorf, Mathias. Geschichte Litauens: Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. VIII, 565 p.

2009 m. Lietuvos Respublika šventė savo tūkstantmetį. Iki šiol Vokietijoje norintys sužinoti istorinę Lietuvos valstybės raidą, turėjo pasikliauti keliais, dažniausiai pasenusiais darbais. Šią spragą užpildo nauja išsami Mathiaso Niendorfo knyga. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, joje apžvelgiamas laikotarpis nuo Viduramžių iki netolimos praeities. Autorius vaizdžiai pasakoja apie pagoniškos šalies virsmą didžia Viduramžių imperija, aprašo vis glaudesnio ryšio su Lenkija pasekmes ir analizuoja socialinius bei kultūrinius pokyčius carinėje imperijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas XX a. pirmajai pusei. M. Niendorfas tiria šį dramatišką šalies istorijos laikotarpį: valstybės nepriklausomybės atgavimą po Pirmojo pasaulinio karo, jos praradimą dėl Hitlerio–Stalino pakto ir galiausiai Lietuvos žydų žudynes vokiečių okupacijos metais. Autorius pabrėžia lietuvių ir lenkų, žydų, rusų ir baltarusių sambūvio klausimus, domisi ne tik politiniu elitu ir socialinėmis struktūromis, bet ir konkrečia gyvenamąja aplinka, nameliais ir rūmais, gatvėmis ir aikštėmis. Pavyzdinės biografijos iliustruoja šalies likimą, jos tradicijų linijas ir lūžius. Monografiją papildo iliustracijos, daugybė išnašų, valdovų bei įtakingiausių politikų sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Mode schauen: fürstliche Garderobe vom 16. bis 18. Jahrhundert. Berlin: Hatje Cantz, 2021. 111 p.

Neįprastas parodos katalogo dydis ir įrišimas, ypatingas viršelis, pagamintas iš tekstilę primenančio popieriaus, ir gausios detalizuotos nuotraukos įtraukia skaitytoją į prabangią kelionę po praėjusių laikų mados pasaulius. Puošnūs rūbai visuomet buvo svarbi reprezentacinė priemonė. Jie suteikia žinių apie jų dėvėtojų socialinį statusą bei finansines galimybes. Brangūs tekstilės gaminiai iš brokato, šilko audinio, nėriniai, vėduoklės, batai, pirštinės ir papuošalai iš aukso ir sidabro su stiklo karoliukais ar brangakmeniais buvo skirti tik aukščiausiems kilmingiesiems ir rodė jų turtus, galią ir padėtį. Parodoje apie kunigaikščių madas ir mados tendencijų vaizdavimą portretinėje tapyboje nuo renesanso iki rokoko žinomi ekspertai apžvelgia politikos, valdžios ir mados sąveiką. Savo esė jie tiria brangių audinių tekstūrą, pasakoja apie jų priežiūrą, supažindina su ankstyvųjų madų ikonomis, tokiomis kaip Anglijos karalienė Elžbieta I. Skaitytojas taip pat gali susipažinti su tuometinėmis įteisintomis aprangos taisyklėmis, kuriomis buvo nustatytos ne tiek konkrečios drabužių mados ir formos, kiek brangių kailių, audinių bei papuošalų dėvėjimas, tam tikrų spalvų naudojimas.

Preparata, Guido Giacomo. Die Ideologie der Tyrannei: neognostische Mythologie in der amerikanischen Politik. Berlin: Duncker & Humblot, 2023. 311 p.

Jau kelis dešimtmečius postmodernizmo ideologija vis labiau skverbiasi į Europos ir JAV kultūrą. Iš pirmo žvilgsnio ji gal ir patraukli, tačiau pasirodo, kad tai yra klastingas dominavimo būdas, kuriuo siekiama užgožti tikrosios politinės ir socialinės aplinkos vaizdą ir sukelti žmonių sąmonėje netikrumą. Šią esminę painiavą visų pirma kelia žiniasklaidos sistema, taip pat švietimas ir meno pasaulis. Kultūrą griaunantis postmodernizmas ne išlaisvina žmones, bet paverčia juos savo subjektyvios savivalės vergais. Iš esmės postmodernizmas skatina prievartą savivaliauti ir neįsipareigoti visose gyvenimo srityse. Dėl to jis yra totalitarinė ideologija. Knygos autorius supažindina skaitytoją su humanistinėmis postmodernizmo šaknimis, apžvelgia plačiausias politikos ir visuomenės sritis, kad skaitytojas galėtų suprasti praktinį šios ideologijos poveikį, pabrėžia, kad postmodernizmas nėra vien ideologija, jis taip įsiskverbė į kasdienę žmonių gyvenimo tikrovę, jog kone tapo neabejotina gyvenimo aplinka.

Detjen, Klaus. Außenwelten: zur Formensprache von Buchumschlägen. Göttingen: Wallstein Verlag, 2018. 67 p.

Dabartiniame leidybos ir knygų prekybos pasaulyje viršelis turi ypatingą reikšmę. Kaip grafinis paviršius, su kuriuo susiduriame leidėjų skelbimuose, reklamose, knygų recenzijose ir knygynų vitrinose, jis turi žadinti smalsumą, reklamuoti knygą, pateikti žinių apie jos turinį, autorių, leidėją ir idealiu atveju būti grafiniu požiūriu patrauklus bei apgalvotos formos. Spaustuvininkas ir dizaineris Klausas Detjenas, 2017 m. apdovanotas Johano Gutenbergo premija, apžvelgia knygų dizaino raidą Vokietijoje, pasakoja apie iškilius knygų kūrėjus. Autorius supažindina su knygos viršelio atsiradimo laikotarpiu XIX a. pabaigoje, aptaria ankstyvąjį modernizmą XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiu ir pokario laikmetį Federacinėje Respublikoje, pasakojimą baigia žvilgsniu į dabartį. K. Detjenas pristato knygų ir šriftų menininkus, leidyklas ir leidėjus, išsamiai aprašo įvairius knygų viršelių dizaino būdus, požiūrius, reikšmes ir estetiką, tekstus papildydamas atrinktais pavyzdžiais.

Alst, Niklas van. Geostrategische Kulturen und die Konstruktion des Cyberraumes. Stuttgart: Berliner Wissenschafts-Verlag, [2022]. XIV, 431 p.

„Kibernetinės erdvės“ terminą iš pradžių įvedė JAV, vėliau šis terminas buvo priimtas ir pritaikytas Vokietijoje. Šiame tyrime nagrinėjama JAV ir Vokietijos saugumo politikos raida bei aiškinami skirtingi abiejų valstybių mąstymo ir veiksmų modeliai: Kokia forma ir kodėl kibernetinė erdvė buvo „išrasta“ JAV ir priimta Vokietijoje? Kokią įtaką tam darė geopolitiniai ir geoekonominiai modeliai? Kokį vaidmenį saugumo politikos suvokimui atliko jūrinė erdvė? Šioje studijoje plėtojamas savitas daugiaperspektyvinis tyrimo metodas su „geostrateginėmis kultūromis“ yra didelis indėlis į pamatinius temos tyrimus. Kartu pirmą kartą apžvelgiama kibernetinės erdvės kaip veiksmų erdvės kilmė Vokietijos saugumo politikoje.

Löw, Raimund. Welt in Bewegung: warum das 21. Jahrhundert so gefährlich geworden ist. Wien: Falter Verlag, [2022]. 224 p.

Žinomas Austrijos užsienio politikos analitikas, žurnalistas Raimundas Liovas apžvelgia krizės apimtą pasaulio politikos raidą, atvedusią į pavojingiausią XXI amžiaus padėtį. Dėmesys sutelkiamas į aktualiausias temas: Rusijos konfrontaciją su Vakarais po 1989 metų demokratinių revoliucijų, V. Putino karinę agresiją prieš Ukrainą 2022 metais, neramumus JAV – nuo Barako Obamos, Donaldo Trampo iki Džou Baideno kelio į JAV prezidento postą, Europos atsparumą finansų krizėms bei dešiniųjų nacionalizmą. Knygoje surinkti Raimundo Liovo reportažai iš daugelio pasaulio regionų. Autorius buvo 1989 m. perversmo Sovietų Sąjungoje liudininkas Maskvoje. Baltųjų rūmų spaudos salėje Vašingtone, Europos Komisijos būstinėje Briuselyje ir Tiananmenio aikštėje Pekine jam teko stebėti, kaip pasaulis dreifuoja į besikeičiantį XXI amžių. Knygoje autoriui pavyko tiksliai perteikti bendrą vaizdą. Kuriamos sąsajos ir keliami klausimai, kurie priverčia susimąstyti. Net turtingiausiose ir seniausiose demokratijose liberalioji demokratija nėra tokia nekintama, kaip manyta. Tiesa ta, kad pasaulis nuolat kinta, kartais lėčiau, o kartais greičiau.

Denoël, Yvonnick. Spione im Vatikan: die geheimen Kriege der katholischen Kirche. Berlin: Das Neue Berlin, [2022]. 599 p.

Slaptųjų tarnybų pasaulyje Vatikanas yra išskirtinis: mažiausia pasaulio valstybė ir kartu pasaulinė valdžia, visada dalyvaujanti geopolitinių jėgų „didžiajame žaidime“. Prancūzų istorikas, vienas žymiausių slaptųjų tarnybų istorijos rašytojų Yvonikas Denoelis šioje didelės apimties knygoje pristato skaitytojui ne tik slaptas Vatikano operacijas, bet ir šnipinėjimą, su kuriuo susiduria pats Vatikanas. Jis aprašo konkrečius atvejus ir nagrinėja pagrindines strategijas, įrodo, kad kunigai be savo oficialaus darbo vykdė ir slaptas misijas, atskleidžia, kad šiais laikais Vatikanas nedvejodamas samdo specialiųjų tarnybų darbuotojus iš išorės. Daugelį skaitytojų knyga stebina, nes tai, kas vyksta užkulisiuose, pranoksta vaizduotę. Vatikano išsisukinėjimų aprašymas paverčia šį veikalą nuostabą keliančia atradimų knyga. Tačiau vaizduojamas pasaulis yra tikras. Knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kuris nori bent šiek tiek sužinoti, kaip šis pasaulis atrodo.

Shindo, Rikako. Ostpreußen, Litauen und die Sowjetunion in der Zeit der Weimarer Republik: Wirtschaft und Politik im deutschen Osten. Berlin: Duncker & Humblot, 2013. 888 p.

Išsami japonės Rikako Šindo monografija suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje aptariamos vidinės Rytų Prūsijos politinės bei ekonominės problemos. Autorė nuodugniai aprašo, kaip Rytų Prūsijos politikai bei verslininkai bandė įveikti nepalankią savo provincijos padėtį, susidariusią po Versalio sutarties, apžvelgia politinius Rytų Prūsijos planus, Reicho paramą, Karaliaučiaus iniciatyvas. Nepaisant pastangų, padėtis Rytų Prūsijoje išliko kebli, nes prekybos su Rytais nepavyko atgaivinti tiek, kiek tikėtasi, transporto ryšiai buvo problemiški, o žemės ūkio krizė XIX a. antroje pusėje ir pasaulinė ekonominė krizė stipriai smogė provincijai. Šios problemos turėjo būti sprendžiamos derybomis su imperija ir kaimynais. Svarbu buvo atgaivinti prekybą ir sudaryti palankias sąlygas geležinkelio bei vidaus vandenų eismui. Antrojoje ir trečiojoje dalyse nagrinėjama Rytų Prūsijos užsienio politika, visų pirma santykiai su Lietuva ir Sovietų Sąjunga. Darbe autorė remiasi gausia archyvine medžiaga. Skaitytojui pateikiami memorandumai, projektai, derybų dėl sutarčių protokolai, tarptautinės sutartys ir kt. svarbūs dar neskelbti dokumentai.

Augen für die Kunst: 50 Ansichten und Deutungen. Fürth: starfruit publications, 2022. 231 p.

Šiuolaikinis menas dažnai susiduria su sunkumais. Daugelis XX ir XXI a. meno kūrinių kartais atrodo nesuprantami ir iš pradžių žiūrovą glumina. Hansas Dikelis su kolegomis atkreipė į tai dėmesį. Norėdami pakeisti susidariusią būklę, knygos autoriai ėmėsi nelengvos užduoties padaryti modernaus meno kūrinius suprantamesnius, padėti įveikti atstumą tarp sunkiai suprantamo, kartais atstumiančio modernaus meno ir žiūrovo. Knygoje aprašomi ir iššifruojami 50 išskirtinių meno kūrinių. Daugiausia tai šiuolaikinio ir modernaus meno darbai, bet tarp jų yra ir kai kurių istorinių „mėgstamųjų“. Autoriai dalijasi asmeninėmis svarbiausiomis įžvalgų akimirkomis, susidūrus su menu, pateikia pagrindines žinias apie kiekvieno meno kūrinio radimąsi, kompoziciją ir ikonografinę reikšmę.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Miniature books: the format and function of tiny religious texts. Sheffield; Bristol: Equinox, 2019. 237 p.

Rankraštinės ar spausdintos miniatiūrinės knygos nuo seno žavi kolekcininkus ir tiesiog knygų mėgėjus savo unikaliais fiziniais bruožais. Šioje studijoje nagrinėjamos religinio pobūdžio miniatiūrinės knygos, aprėpiant krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo bei induizmo religines tradicijas. Pasakojama, kaip paties mažiausio formato knygos buvo gaminamos, platinamos ir naudojamos skirtingose kultūrose, aptariamas knygos formato ir funkcijos ryšys.

Åslund, Anders. Russia’s crony capitalism: the path from market economy to kleptocracy. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 324 p.

Studijoje nagrinėjama, kaip veikia Vladimiro Putino Rusijoje sukurta ekonominė sistema, siekiant sustiprinti autoritarinę šalies kontrolę. Paskyręs savo artimus bendražygius valstybės įmonių vadovais ir perdavęs jiems FST bei teismų valdymą, Putinas praturtino savo verslo partnerius iš Sankt Peterburgo, aprūpindamas juos pelningiausiais vyriausybės užsakymais. Tokiu būdu jis sukūrė itin turtingą ir jam asmeniškai ištikimą plutokratų sluoksnį. Didžioji šio turto dalis paslėpta JAV ir Jungtinės Karalystės lengvatinio apmokestinimo zonose, kur klesti anoniminius savininkus turinčios įmonės ir nešvarių pinigų plovimas. Nors tokia sistema labai naudinga keliems išrinktiesiems, ji nulėmė tragišką Rusijos ekonomikos sąstingį, kurį Putinas stengiasi paslėpti prisidengdamas tariama Rusijos karine galia.

 Communities of print: books and their leaders in Early Modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2022. 254 p.

Šiame esė rinkinyje siūlomas naujas požiūris į knygų istoriją, skiriant ypatingą dėmesį spaudos kūrėjų ir vartotojų bendruomenėms. Žymūs knygos istorijos tyrėjai gvildena ryšius tarp Europos rašytojų, spaustuvininkų, knygų prekeivių ir skaitytojų XVI–XVIII a. Aptariami to meto knygų gamybos ir platinimo tinklai, atskleidžiami knygų naudojimo ir dalijimosi būdai.

Unions and divisions: new forms of rule in Medieval and Renaissance Europe. London; New York: Routledge, 2023. 365 p.

Knygoje pateikiama išsami informacija apie asmenines unijas, sudėtines monarchijas ir daugvaldystę Viduramžių ir Renesanso epochos Europoje, nagrinėjant jas lyginamuoju aspektu bendrame Europos kontekste. Dvidešimt keturiose esė aptariamos asmeninės unijos įvairiose Europos šalyse nuo Anglijos iki Rytų Europos. Kiekviena unija gvildenama atskleidžiant atitinkamų šalių politines ir socialines jėgas, parodant, kaip asmeninės unijos atspindėtos to meto literatūroje, politiniuose bei istoriniuose diskursuose.

Unpacking the personal library: the public and private life of books. Waterloo: Wilfrid Laurier University Press, 2022. 273 p.

Knygoje apmąstoma asmeninių knygų kolekcijų istorinė bei kultūrinė reikšmė ir jų daugialypis santykis su platesnei visuomenei prieinamomis bibliotekomis. Pristatomas didžiųjų viešųjų ir akademinių bibliotekų formavimasis iš privačių kolekcijų, parodoma, kaip asmeninė biblioteka veikia savininko gyvenimą ir veiklą. Aptariamos pačios įvairiausios temos: Aleksandrijos bibliotekos istorinis vaidmuo, knygų kolekcionavimas Viduramžiais, žymių rašytojų ir politikų bibliotekos, bibliotekų fondų ateitis ir kt.

Extraordinary women in science and medicine: four centuries of achievement. New York: The Grolier Club, 2013. 182 p.

Šis katalogas lydi Grolier bibliofilų klube Niujorke 2013 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. vykusią to paties pavadinimo parodą. Joje pristatytos 32 garsios moterys, kurių pasiekimai fizikos, chemijos, astronomijos, matematikos, kompiuterinių technologijų ir medicinos srityse daug prisidėjo prie mokslo pažangos. Pavaizduota ir aprašyta daugiau nei 150 su jomis susijusių objektų iš Grolier klubo kolekcijų, tarp kurių – knygos, periodiniai leidiniai, rankraščiai, disertacijos, laboratoriniai įrenginiai. Knyga aprėpia laikotarpį nuo XVI iki XXI a.

The book of symbols. Köln: Taschen, 2022. 807 p.

Žinyną sudaro apie 350 esė, kurių kiekviena skirta vienam simboliui. Jį puošia 800 spalvotų iliustracijų. Aprašomi simboliai iš viso pasaulio ir įvairių istorijos laikotarpių. Aptariama, kokios simbolinės reikšmės suteikiamos kosminiams bei gamtos reiškiniams, įvairiems gyvūnams, augalams, mitologinėms būtybėms, magiškiems objektams, spalvoms, garsams, instrumentams, architektūros kūriniams ir kt. Remiantis C. G. Jungo archetipų teorija, knygoje svarstoma, kaip simboliai veikia žmogaus pasąmonę.

Galeotti, Mark. We need to talk about Putin: how the West gets him wrong. London: Ebury Press, 2019. 143 p.

Žymus politologas ir Rusijos saugumo reikalų ekspertas Vakarų skaitytojui skirtoje populiarioje knygoje išdėsto savo požiūrį į Putino asmenybę bei veiklą. Anot autoriaus, Putinas turi savitą vadovavimo stilių, kuris pasižymi improvizacija, jis nevykdo jokio grandiozinio plano (pavyzdžiui, Rusijos imperijos atstatymo), o tiesiog reaguoja į aplinkybes. Knyga parašyta dar prieš globalinę pandemiją. Skaitytojui lieka įvertinti, ar toks požiūris į Putiną teisingas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

Jackson, Eleanor; Gallop, Annabel Teh; Doyle, Kathleen. Gold: spectacular manuscripts from around the world. London: The British Library, 2022. 32 p.

Auksas – tai ne tik visų laikų prestižo ir galios simbolis. Jo blizgesys taip pat asocijuojasi su dieviškumo ir išminties švytėjimu, todėl svarbiausi sakraliniai bei pasaulietiniai rankraštiniai dokumentai dažnai būdavo dekoruoti auksu: auksinis rašalas, auksu puoštos iliuminacijos, auksiniai puslapiai ir viršeliai. Šioje knygoje apžvelgiama Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusi paroda „Auksas“, kurioje eksponuoti prabangūs šioje bibliotekoje saugomi auksu puošti rankraščiai iš per 20 pasaulio šalių. Parodos kuratorių parengtame leidinyje pristatomi svarbiausi eksponatai, kuriuose atsispindi įvairios kultūros, kalbos, religijos ir viso pasaulio knygų meno tradicijos.

Breaking the news: 500 years of news in Britain. London: The British Library, 2022. 240 p.

Ši knyga lydi Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusią parodą „Karščiausios naujienos“ (Breaking the News), kurioje apžvelgiama žiniasklaidos raida Didžiojoje Britanijoje nuo Williamo Caxtono spaustuvės įkūrimo 1476 m. iki JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyros užblokavimo 2021 m. Svarstomi kultūriniai, politiniai, teisiniai ir etiniai žiniasklaidos aspektai, samprotaujama apie jos ateitį pereinant iš spausdintinės į elektroninę formą. Atskirai aptariamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę COVID pandemijos metu.

Purvis, Alston W.; Jong, Cees W. de. The enduring legacy of Weimar graphic design and new typography 1919–1933. Munich; London; New York: Prestel, 2019. 399 p.

Žymus meno istorikas ir grafikas Alstonas Purvisas įspūdingai iliustruotoje knygoje glaustai pasakoja apie Europoje 1919–1933 m. vykusią grafinio dizaino revoliuciją. Jis supažindina, kaip Veimare buvo įkurta Bauhauzo mokykla, Europos avangardistai, dadaistai ir kiti meniniai judėjimai prisidėjo prie inovacijų grafiniame dizaine bei tipografijoje. Pristatomi 50 menininkų (tarp jų – Valterio Gropijaus, Paulo Klė, Elo Lisickio) darbai, atskleidžiama, kaip jie laužė to meto konvencijas ir nustatė naujus standartus spalvų naudojime, kompozicijoje ir tipografikoje.

Pearson, David. Provenance research in book history: a handbook. Oxford: Bodleian Library, 2019. 436 p.

Šis klasika tapęs proveniencijų tyrimų vadovas pirmą kartą išleistas 1994 m. Nuo to laiko susidomėjimas knyga kaip materialiniu objektu, taip pat knygų nuosavybės klausimais, skaitymo ir naudojimo būdais ženkliai išaugo. Naujas papildytas leidimas turi daugiau nei 200 spalvotų iliustracijų, atnaujintas bibliografines rodykles, šaltinių bei naudotos literatūros sąrašus, taip pat nuorodas į daugybę elektroninių išteklių. Išsamiai aprašomos įvairių nuosavybės ženklų rūšys ir istorinė raida; parodoma, kokią informaciją šie ženklai suteikia apie knygų kolekcijas.

Sandler, Lucy Freeman. Penned & painted: the art and meaning of books in medieval and Renaissance manuscripts. London: The British Library, 2022. 176 p.

Šioje įspūdingai išleistoje, gausiai iliustruotoje knygoje žymi viduramžių meno tyrėja nagrinėja klausimą, kokia reikšmė Viduramžiais buvo suteikiama knygai.  Knygos svarba Viduramžių pasaulėžiūroje materialiai atsispindi daugybėje to laikmečio rankraščiuose esančių knygų vaizdų. Remiantis 60 unikalių iliuminuotų rankraščių iš Britų bibliotekos fondų pavyzdžių, nagrinėjama knygos kaip sakralaus simbolio vaidmuo, jos naudojimas dėstyme, studijose ir religinėse apeigose. Aptariant daugybę knygų vaizdų iliuminuotuose rankraščiuose, atskleidžiama jų detalių kalba ir simbolika.

The Oxford handbook of economic imperialism. New York: Oxford University Press, 2022. 678 p.

Pastaruoju metu imperializmas vėl tapo svarbia mokslinių tyrimų tema, ypač politinės ekonomikos ir tarptautinių santykių srityse. Ši trisdešimt keturių skyrių knyga suskirstyta į tris dalis: imperializmo teorijos ir sąvokos, tarptautinė politinė ekonomija ir imperializmas įvairiose pasaulio šalyse. Tarp aptariamų temų – ekonominio imperializmo išlikimas šiuolaikiniame pokolonijiniame pasaulyje, ilgalaikė didžiųjų valstybių kontrolė buvusių imperijų teritorijose, ekonominio imperializmo vaidmuo palaikant skurdą ir konfliktus visame pasaulyje ir kt.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.