Dovanos Bibliotekai
Tarptautinio mokslininkų kolektyvo vardu doc. dr. Galina Miškinienė Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekai perdavė leidinius su Korano vertimais į lenkų kalbą.
Leidinys „Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski“ – tai LDK totorių tefsiro vertimas į lenkų kalbą, kurį sudaro trys tomai: pirmajame pateikti filologiniai ir istoriniai komentarai, antrajame ‒ tefsiro faksimilė, o trečiajame ‒ transliteruotas tekstas. Išleido Mikalojaus Koperniko universiteto mokslinė leidykla.
Šios knygos yra 2018–2022 m. vykdyto tarptautinio projekto „Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“ rezultatas. Projekte dalyvavo totorių rašytinio palikimo tyrėjai iš 5 šalių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos), jie atstovavo 12 mokslo centrų. Iš Lietuvos projekte dalyvavo du Lietuvių kalbos instituto mokslininkai – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Galina Miškinienė ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas.
Projekto tikslas ‒ parengti seniausio Europoje Korano vertimo į lenkų kalbą kritinį leidimą. Buvo atliktas svarbiausias kitabistikos uždavinys: išleistas LDK totorių tefsiras, kuriame slaviškas sluoksnis buvo transliteruotas, o rytietiškas – transkribuotas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) standartus.
Vrublevskių bibliotekai taip pat buvo perduotas ir dviejų mokslininkų iš Mikalojaus Koperniko universiteto – prof. habil. dr. Joanos Kulvickos-Kaminskos (Joanna Kulwicka-Kamińska) ir prof. habil. dr. Česlavo Lapičiaus (Czesław Łapicz) parengtas leidinys „Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku.“
Šiame leidinyje 1828 m. Vilniaus filomatų kun. Dionizo Chlevinskio ir Ignoto Domeikos parengtas Korano vertimas į lenkų kalbą. Čombrovo (Baltarusija) dvaro archyve rastas šio vertimo rankraščio fragmentas paskatino mokslininkus atlikti istorinius, filologinius, tekstologinius šio ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių dokumentų tyrimus. Leidinyje spausdinama rankraščio faksimilė ir straipsniai, kuriuose autoriai apžvelgia šio vertimo atsiradimo aplinkybes.