Gal eidami sostinės Vilniaus gatve atkreipėte dėmesį į 25-uoju numeriu pažymėtą namą? Memorialinė lenta virš įėjimo skelbia, kad čia 1918–1933 m. veikė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija, buvo lietuvių poliklinika ir ligoninė. Jos direktorius ir draugijos pirmininkas buvo Danielius Alseika (1881–1936) – gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, garsiosios Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) tėvas.

Kaip tik šioje Vilniaus lietuvių ligoninėje prieš šimtą metų – 1925-jų liepos 3 dieną – Amžinybėn iškeliavo Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925) – žymus Vilniaus advokatas, bibliofilas kolekcininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, mecenatas, savo didžiulę apie 80 tūkst. knygų ir kitokių dokumentų biblioteką 1912 m. atvėręs Vilniaus visuomenei. Vrublevskio mirties liudijimą, dabar saugomą LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, pasirašė kaip tik Alseika.

Minėdama savo mecenato 100-ųjų mirties metinių sukaktį, LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“: Tado Stanislovo Vrublevskio 100-osioms mirties metinėms“. Jos pavadinime įrašyti Mykolo Biržiškos (1882–1962), vieno iš Vrublevskio bičiulių, žodžiai nusako Vrublevskio požiūrį į lietuvius. Pats būdamas lenkas, bet laikydamas save LDK palikuoniu, vienu iš paskutinių jos piliečių, Vrublevskis buvo itin tolerantiškas įvairių tautybių asmenims, gynė juos politinėse bylose, dalyvavo Vilniaus lietuvių ir gudų kultūrinėje veikloje, nepritarė Vilniaus prijungimui prie Lenkijos. Parodoje atskleidžiama, ar (ir kiek) Vrublevskis mokėjo lietuviškai, su kokiais lietuviais bičiuliavosi, kas rodo jo dėmesį lietuvių kultūrai ir apskritai Lietuvai.

Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė
Redaktorius dr. Artūras Judžentis
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė

Iliustracijos:

1. Vilniaus gatvės 25-jo namo memorialinė lenta. Vlado Braziūno nuotrauka
2. Tado Stanislovo Vrublevskio portretas. Fotografija. Vilnius, 1892