2022 m. lapkričio 18 – 2023 m. sausį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama  paroda Išsaugotas Rytprūsių  ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei, skirta istoriko, teisininko, akademiko Povilo Pakarklio 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka saugo išskirtinį skaičių lituanistinių vertybių, parvežtų Povilo Pakarklio surengtų ekspedicijų į Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštus metu. Rankraščių skyriuje sudarytos kelios archyvinių dokumentų kolekcijos: „Klaipėdos krašto aktai “, rankraščių rinkinys „Borussica“,  „Mažosios Lietuvos aktai “, Liudviko Rėzos fondas. Dalis spausdintos medžiagos – Valenrodų (Wallenrodt), Gotholdo (Gotthold) ir kitų žymių bibliotekų knygos, XVI–XX a. Prūsijos karalių ediktai sukomplektuoti Retų spaudinių skyriuje. Povilo Pakarklio asmeniniame archyve išlikę Lietuvos istorijos šaltinių, tautosakos, ekspedicijų medžiaga, spausdintinio palikimo dalis.

Išsaugotos lituanistinės kolekcijos vertė neišmatuojama, pastaruoju metu ji sulaukia vis daugiau kryptingo mokslininkų dėmesio. Šia paroda siekiama ne tik atskleisti Pakarklio išgelbėto lituanistinio paveldo įvairovę, bet ir parodyti jo svarbą dabarties tyrėjams.

Parodos stenduose eksponuojami  archyvinių dokumentų pagrindu parengti faksimiliniai leidiniai, šaltinių publikacijos, mokslinės studijos ir tyrimai.

Parodoje eksponuojama keletas parvežtų žodynų, kaip antai:  Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum… (1718), kurio pagrindu parengtas leidinys Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1987); Frydricho Pretorijaus rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico–Lithvana (2 t., baigtas rašyti apie 1675, 1995–1997 išleistas V. Drotvino parengtas faksimilinis žodyno leidimas),  Mato Pretorijaus veikalo Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne (XVIII a.) pabaigos nuorašo pagrindu Ingės Lukšaitės, Vilijos Gerulaitienės ir kitų parengtas leidinys  Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla (1999).

Eksponuojamas 1591 m. Jono Bretkūno išleistas pamokslų rinkinys Postilė (2 d.) Postilla, tatai esti Trumpas ir prastas ischguldimas euangeliu sakamuiu baszniczoie krikschczionischkoie… . 2006 m. Ona Aleknavičienė parengė leidinį Jono Bretkūno „Postilė“: studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė.

Įdomus eksponatas – Christiano Ottero atminimų albumas. Jame yra anksčiausiai užrašyta lietuvių liaudies dainos melodijos dalis ir žodžiai „Ne wissi medžei Artojems priduoti“, kuriuos 1634 m. įrašė buvęs Karaliaučiaus universiteto studentas Bridžius Getkants (Frydrichas Gedkantas). Rimos Cicėnienės ir Redos Griškaitės parengtame pirmajame Lietuvoje album amicorum kataloge Atminimų sodai: albumistikos etiudai (2016) pristatomas šis ir daugelis kitų Vrublevskių bibliotekoje bei kitose institucijose saugomų albumėlių ar jų fragmentų (1583–2006 m.).

Ekspozijoje be kitų svarbių dokumentų pristatoma dalis ekspedicijų metų išgelbėtų XVI–XX a. Prūsijos karalių ediktų bei Karaliaučiaus universitete saugotų Valenrodų, Gotholdo kolekcijų spaudiniai. Pastaruoju metu Lietuvos ir užsienio įvairių sričių mokslininkai (istorikai, lituanistai, kultūrologai, knygotyrininkai, menotyrininkai, muzikologai) vis labiau domisi Iš Karaliaučiaus krašto išgelbėtomis lituanistinėmis vertybėmis – tai liudija faksimiliniai leidiniai su komentarais, mokslinės studijos, straipsniai.

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė
Parodos konsultantė habil. dr. Ingė Lukšaitė

Antrajam pasauliniam karui baigiantis, iškilo Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte saugoto lituanistinių ir kultūrinių vertybių išlikimo klausimas. Teisės ir istorijos profesorius Povilas Pakarklis buvo vienas iš tų, kurį šis klausimas jaudino. Pakarklis žinojo, kur ir ko ieškoti: dar iki karo stažuotės Karaliaučiuje metu buvo susipažinęs ir išmanė pagrindinių Karaliaučiaus atminties institucijų fondus. Jis parengė Lietuvos mokslų akademijai dokumentą „Lietuvių tautos kultūrinės vertybės Vokietijoje“, kuriame buvo išvardintos pagrindinės Karaliaučiaus institucijos –  Prūsijos valstybinis archyvas Karaliaučiuje, Karaliaučiaus universitetas, Valstybinė biblioteka ir kitos Rytprūsių institucijos, kuriose prieš karą buvo saugomi Lietuvai svarbūs rankraščiai ir knygos. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos gauti iš valdžios leidimą vykti į buvusius Rytprūsius. Tiek valdžia, tiek Mokslų akademija sumanymui pritarė. 1945 metų rugsėjį buvo sudaryta 4 asmenų grupė, iš kurių vienas buvo Vilniaus universiteto dėstytojas kalbininkas J. Kruopas, du darbuotojai iš Maskvos ir ekspedicijos vadovu paskirtas Pakarklis, leidosi į ekspediciją. Ekspedicijos rezultatas – rasti Kristijono Donelaičio rankraščiai; Liudviko Rėzos rankraštinis palikimas; Kristijono Gotlybo Milkaus žodynas; Prūsijos karalių ediktai lietuvių kalba.

Antroji ekspedicija, kurios organizatoriai buvo Lietuvos mokslų akademija ir Vilnius universitetas, surengta 1945 m. gruodžio viduryje. Į ją vyko Pakarklis (grupės vadovas), Vilniaus universiteto dėstytojas pulkininkas B. Gertus ir tuometinis Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktorius J. Jurginis. Prie grupės prisidėjo pagalbininkai: K. Daukša, A. Bulota, D. Šteinbokas, J. Galvydis. Kadangi nebuvo gauta leidimo iš Maskvos, knygos ir rankraščiai buvo renkami pusiau legaliai. Ir vėl paieškas vainikavo sėkmė – buvo rastas Jokūbo Brodovskio žodynas bei kitos vertingos lituanistinė medžiagos. 1946 m. gruodį Pakarklis buvo įgaliotas vykti į Tilžę ir Karaliaučių. Jam talkino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojai K. Jablonskis, L. Kumpikas, R. Dačinskas. Šiek tiek talkino E. Kraštinaitis, P. Ulosas ir kiti.

1947 m. vasarą gausi lituanikos paieškų grupė paskutinį kartą lankėsi Karaliaučiuje (tuomet jau Kaliningrade), Tilžėje (Sovetske). Į ją vyko gausus Lietuvos istorijos instituto bendradarbių būrys (P. Pakarklis, J. Aidulis, G. Rimkaitė, J. Petkevičius, P. Puronas, V. Serbenta, M. Černiauskas, V. Barzdžius, J. Poluikis, A. Vaitkevičius, Ch. Lencieris, A. Varnas, L. Altšuleris, N. Rezenas, S. Kaunaitis) bei Vilniaus universiteto darbuotojos Ruželytė ir Brazaitytė.

Be minėtų ekspedicijų, 1946 m. birželį ir rugsėjį Pakarklis su Labrencyte bei klaipėdiškių ir pagėgiškių grupe rinko leidinius ir rankraščius Klaipėdos krašte (Juodkrantė, Pervalka, Nida, Ventės Ragas, Sakučiai, Kintai ir Priekulė). Buvo atrinkta ir išgelbėta nemažai vertingų leidinių. Didžioji dalis išgelbėtos lituanistinės medžiagos pateko į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, dalis – į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune ir jos Valstybinę centrinę biblioteką. Dalis jų yra patekusi ir į privačias rankas.

Povilas Pakarklis buvo antrosios Lietuvos istorikų kartos atstovas, kuriam pripažinimą teko skintis savo jėgomis. Jis gimė 1902 m. lapkričio 23 d. Smilgiuose (Kupiškio r.). 1917–1919 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1919–1923 m. – Panevėžio gimnazijoje, 1923–1927 m. studijavo istoriją Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Nuo 1927 m. mokytojavo Tauragės, nuo 1928 m. rudens –Panevėžio mokytojų seminarijose. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. Dirbo teisingumo įstaigose. 1940 metais išrinktas į Lietuvos TSR Liaudies seimą, paskirtas į Tarybų Lietuvos vyriausybę. 1940–1941, 1944–1955 m. dėstė Vilniaus universitete, 1941–1943 m. Almatos, 1943–1944 m. – Maskvos teisės institutuose: profesorius (1943), Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1946). 1946–1948 Lietuvos MA istorijos instituto direktorius, teisės mokslų daktaras (1951). Apgynė disertaciją „Lietuvių tauta kovoje prieš popiežius ir kryžiuočių ordiną už savo valstybingumą“ (1951). Iš viso paskelbė daugiau kaip 80 mokslo darbų. Svarbiausi veikalai: Mažoji Lietuva valstiečių mokslo šviesoje (1935), Lietuvių vokietinimas Mažojoje Lietuvoje (1942), Kryžiuočių valstybinė santvarka pagrobtose iš lietuvių srityse (1944), Lietuvių kova prieš kalavijuočius (1945); Mažoji Lietuva Mažvydo laikais, Mažvydo kilmės klausimu, Teisiniai terminai seniausiojoje lietuviškoje knygoje, Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai (1948). Nebaigtas darbas Lietuviški mandatai ir įsakymai Lietuvoje XVI-XVII a. išleistas 1960 metais. Jo įvykių interpretacijos ne visada sutapo su tuomet vyravusiais istorijos mokslo polinkiais. Mirė Povilas Pakarklis 1955 m. liepos 28 d. Vilniuje.