Ką jautriai pajauti, tą nutapai: pleneruose gimę darbai

2022 m. rugsėjo 16– spalio 31 dienomis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, prie Bendrosios skaityklos, ant molbertų, eksponuojama pleneruose sukurtų tapybos darbų paroda „Ką jautriai pajauti, tą nutapai: pleneruose gimę darbai“.

Šeši profesionalūs dailininkai, respublikinių ir tarptautinių plenerų dalyviai eksponuoja po vieną darbą, sukurtą tapant atvirose erdvėse.

Pleneras (pranc. plein air – atviras oras) – tapymas iš natūros gamtoje. Pastaruoju metu plenero sąvoka yra įgavusi daug platesnę reikšmę, kūrybinėse stovyklose susitinka įvairių kartų ir pakraipos menininkai, vyksta patirties perdavimo pamokos, gimsta geri meno kūriniai.

Tapybos pleneras dažnai neturi konkrečios temos, nes pagrindinė plenero idėja yra suburti bendraminčius dailininkus nepaprastoje vietoje, suteikti jiems galimybę kuo geriau įsijausti į kūrybą. Žinia, kad menininkas geriausiai kuria, kai atsipalaiduoja ir puikiai jaučiasi. 

Adelė Kasputienė. „Čiurlioniukė“, Vilniaus Dailės akademijos absolventė, dailės mokytoja-ekspertė, Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Kuria grafikos, tapybos, keramikos, tekstilės srityse, dalyvauja parodose. Aktyvi pedagogė ir renginių organizatorė: skaito paskaitas, veda seminarus, organizuoja plenerus ir atviros veiklos programas vaikams ir suaugusiems.

Augenis Kasputis (1966–2021). „Čiurlioniukas“, Vilniaus Dailės akademijos absolventas, dėstė Vievio dailės mokykloje. Šalia tapybos darbų kūrė iliustracijas ir knygų viršelius vaikų leidiniams, fotografavo. Aktyviai organizavo ir pats dalyvavo pleneruose, dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Asta Radimonienė. „Čiurlioniukė“, Vilniaus Dailės akademijos absolventė, surengusi aštuonias autorines piešinių ir tapybos parodas, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose. „Plenerai man asocijuojasi su vasara, nes dažniausiai vyksta vasaros metu Tuomet galima pasinerti į garsų, kvapų ir spalvų sukūrį, susilieti su gamta. Kyla nenumaldomas noras perteikti saulės šviesos, spalvų šėlsmą, šešėlių įspūdį, įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Susitinkam su draugais, susipažįstam su naujais kūrėjais, jų idėjomis. Naujos patirtys ir bendrystė praturtina esamą pasaulio suvokimą. Tai pats nuostabiausias ir prasmingiausias vasaros laikas.“

Giedrė Riškutė. VDA absolventė, tapytoja, scenografė, LDS ir LATGA narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė. Surengusi virš 30 autorinių parodų, sukūrusi scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 50 teatro pastatymų, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėms, folkloro festivaliui BALTICA. Per daugiau nei trylika metų bendradarbiavimo su Vokietijos dailės galerija sukūrė Europos užsakovams apie 400 drobių, už darbus pelnė nemažai apdovanojimų. Dailininkė sako, kad jai įtaką padarė XX a. pradžios prancūzų modernistų mokykla: Claude Monet, Maurice Utrillo, Pierre Bonnard, vėliau – Vasilijaus Kandinskio, Viktoro Vizgirdos tapyba. „Mane įkvepia didelė erdvė, ypač prie jūros – spalvų, nuotaikų kaita, kur realūs vaizdai dažnai ištirpsta ir virsta interpretacijų medžiaga, spalviniais bei emociniais tyrinėjimais.“

Jonas Lenkutis. VDA absolventas, dirbantis leidybos, grafinio dizaino, tapybos, fotografijos srityse. Kasmet dalyvauja Respublikinėse karikatūrų parodose, tapybos pleneruose ir parodose Lietuvoje ir užsienyje (Praha, Kijevas, Ryga, Seulas, Čikaga). „Dalyvaudamas tapybos pleneruose ir simpoziumuose savomis išraiškos priemonėmis ir maniera stengiuosi perteikti charakteringą tų vietovių aplinką, motyvus, tuo metu esančią būseną ir pojūčius. Kūryba ir kūrybinė erdvė visada suteikia galimybę savirealizacijai ir ieškojimams.“

Romas Žmuidzinavičius. Gimęs Varėnoje, augo etnografiniame Žiūrų kaime, ant šaltavandenės Ūlos kranto, besiklausydamas autentiškos dzūkų šnektos, dainų ir giesmių, besižavėdamas gelsvais pieskynėliais, žalsvom samanom, grybų kepurėm, margais audinių rietimais, kuparais, išpuoselėtais dzūkių darželiais. Iš čia, matyt, tas paveikslų spalvingumas, sodrūs potėpiai, tikrasis gyvenimo prasmės ieškojimas. Dailę studijavo Maskvos universitete, freskos meno mokėsi pas Sofiją Veiverytę. Dalyvavo ekspedicijoje į Igarką, kur kultūros namų galerijai nutapė ir paliko 25 paveikslus, bei 500 kv. m. sieninės tapybos. Lietuvoje restauravo Šv. Jonų bažnyčią, Verkių dvarą, Klaipėdos konservatoriją. Rengia parodas, dalyvauja pleneruose, jo darbų yra įsigiję Vokietijos, Belgijos Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių kolekcionieriai.

Iš kairės į dešinę: Augenis Kasputis, Adelė Kasputienė, Asta Radimonienė, Jonas Lenkutis, Giedrė Riškutė, Romas Žmuidzinavičius