Minėdami Pasaulio lietuvių bendrystės dieną norime pristatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomą laikraštį „Draugas“.

JAV leidžiamas „Draugas“ yra ilgiausiai gyvuojantis lietuviškas laikraštis, be pertraukos einantis jau 116-tus metus. Jis buvo pradėtas leisti 1909 metais liepos 12 dieną Wilkes Barre, Pensilvanijos valstijoje. Laikraštį įsteigė ir leido Amerikos lietuvių Romos katalikų kunigų vienybė, pirmieji jo rengėjai – kunigai Vincas Vizgirda ir Kazimieras Urbonavičiaus, vėliau redaktoriai keitėsi. Laikraštis ėjo kas savaitę. Nuo 1912 metų liepos 4 dienos „Draugas“ persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstiją).

Pirmojo pasaulinio karo pradžia ir naujienų gausa paskatino leisti laikraštį kasdien, todėl nuo 1916 m. kovo 31 d. „Draugas“ tapo dienraščiu. Lygiagrečiai iki 1917 metų vasario vis dar buvo leidžiamas ir savaitraštis, pavadinimu „Savaitinis Draugas“. 1919 metais iš Čikagos lietuvių kunigų „Draugo“ redagavimą ir leidimą perėmė Marijonų vienuolija, 1941 m. įkūrusi Lietuvių katalikų spaudos draugiją, kuri leidžia laikraštį iki šiol.

1949 metais 40-mečio proga „Draugas“ buvo papildytas šeštadieniniu kultūriniu priedu „Mokslas, menas, literatūra“ (vėliau – „Kultūra“). Priede plačiai aprašoma Amerikos ir kitų išeivių lietuvių kultūrinė veikla, skelbiama grožinės literatūros kūrinių, publikuojami žymių išeivijos ir Lietuvos mokslo bei kultūros veikėjų darbai.

„Draugas“ laikėsi katalikiškos pasaulėžiūros, sovietmečiu pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę ir žmogaus teises, vienijo skirtingų emigracijos bangų lietuvius, leido dalytis svarbiomis naujienomis vieniems su kitais ir su pasauliu. Iš pradžių didžioji „Draugo“ auditorijos dalis buvo nuo carinės Rusijos priespaudos bėgantys lietuviai, Amerikoje tapę angliakasiais ir skerdyklų darbininkais. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, į skaitytojų būrį įsiliejo nemažai inteligentų, politinių pabėgėlių, pasitraukusių nuo sovietinės okupacijos. Įžvalgūs „Draugo“ leidėjai nuolat ieškojo savo skaitytojų ir prenumeratorių: į Ameriką atvykusiems tautiečiams imdavo nemokamai siųsti savo laikraštį. Kai kurie atvykėliai nemokėjo svetimos kalbos, tad būdavo dėkingi už prieinamą informacijos šaltinį, pagalbą įsikuriant naujoje šalyje. Vėliau laikraštį patys mielai prenumeruodavo. Tradiciją skaityti bei remti „Draugą“ perimdavo emigrantų vaikai ir vaikaičiai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Draugas“ lieka vienas svarbiausių pasaulio lietuvių leidinių, palaikančių gyvą ryšį tarp naujųjų emigrantų ir tėvynės, puoselėjantis lietuvybę. Prisitaikydamas prie šių laikų žiniasklaidos iššūkių, laikraštis leidžiamas tiek popieriniu, tiek skaitmeniniu formatu. Nuo 2011 metų laikraštis išeina tris kartus per savaitę.

Bibliotekoje saugomi ankstyvieji „Draugo“ komplektai turi spragų, nepriklausomybės laikų įrišai artipilniai arba pilni. Laikraštis gana dažnai užsakomas, ypač populiarus jo šeštadieninis kultūrinis priedas.

Informaciją parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė