Klevgaard, Trond. The new typography in Scandinavia: modernist design and print culture. London: Bloomsbury, 2021. 258 p.

Naujoji tipografija (Die Neue Typografie) – tai XX a. pradžioje Vokietijoje prasidėjęs įtakingas avangardinis judėjimas, kurio tikslas buvo padaryti spausdintą tekstą dinamiškesnį, gyvybingesnį ir artimesnį modernaus gyvenimo dvasiai. Šioje monografijoje pirmą kartą išsamiai nagrinėjama „Naujosios tipografijos“ plėtra Skandinavijoje XX a. pirmojoje pusėje, atskleidžiant reikšmingą šio judėjimo poveikį spausdinimo kultūrai ir jo sąsajas su platesniais kultūriniais bei socialiniais procesais. Knygoje pateikiama daug anksčiau neskelbtos vaizdinės medžiagos.

McGuckin, John Anthony. The Eastern Orthodox Church: a new history. New Haven; London: Yale University Press, 2020. 352 p.

Žymus Rytų krikščionybės tyrėjas, stačiatikių protojerėjus, atskleidžia pagrindinius Stačiatikių bažnyčios bruožus, paaiškindamas, kuo jos tikrovė skiriasi nuo Vakarų šalyse susidariusio įvaizdžio. Asmeniniame lygmenyje skaitytojui siūloma pajusti, ką reiškia įžengti į stačiatikių bažnyčią ir dalyvauti jos liturgijoje. Knygoje aptariama daugybė temų – svarbiausios Rytų krikščionybės teologinės dogmos, žymių praeities ir dabarties Bažnyčios asmenybių portretai, Rytų krikščionybės istorija nuo Bažnyčios tėvų iki komunizmo priespaudos ir kt.

Christie-Miller, Ian. Revealing watermarks: how to enhance the security of hand-made paper items and reveal hidden data. Boston: Academic Studies Press, 2021. 81 p.

Vandenženkliai suteikia nemažai duomenų apie popierinių dokumentų kilmę, sukūrimo laiką, platinimą ir funkcionavimą. Šioje knygoje aprašomas jos autoriaus sukurtas vandenženklių skaitmeninimo metodas (PaperPrint), aptariamos skaitmeninio vandenženklių vaizdavimo ypatybės ir problemos. Detaliai pasakojama apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) egzemplioriaus tyrimą, pasitelkus autoriaus sukurtą vandenženklių skaitmeninimo sistemą Early Book Imaging System (EBIS). Šiame leidinyje buvo atrastas karūną vaizduojantis vandenženklis. Aptariami panašių vandenženklių aptikimo atvejai XVI a. Centrinėje ir Rytų Europoje, svarstoma jų kultūrinė reikšmė.

Stewart, Garrett. Book, text, medium: cross-sectional reading for a digital age. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 243 p.

Šioje tarpdalykinėje studijoje knygos istorija siejama su tekstų analize ir medijų teorija. Aptariamas knygos kismas nuo Viduramžių kodekso iki šiandienos elektroninės knygos ir jo poveikis skaitymo patirčiai. Parodoma, kad XXI a. tradicinė knygos samprata išlieka skaitytojo mintyse, nors konkretaus daikto rankose nebėra. Trijuose knygos skyriuose parodoma, kaip knygos konceptas keitėsi nuo materialaus objekto iki teksto ir net vien tik kalbos kaip medijų turinio – knyga, tekstas, terpė.

A cultural history of fairy tales. London: Bloomsbury, 2021. 6 t. (The Cultural Histories Series).
Kaip skirtingų kultūrų pasakos keitėsi per šimtmečius? Ką jos mums sako apie mūsų baimes ir viltis? Šis šešiatomis darbas apima 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus svarsto daugiau nei 50 specialistų, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru istorijos laikotarpiu. Pasitelkę gausybę medžiagos, tekstų autoriai nagrinėja įvairius Vakarų kultūros pasakų turinio polinkius bei prasmės atspalvius. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams: 1) Antikos laikai (500 pr. Kr.–800); 2) Viduramžiai (800–1450); 3) Stebuklo amžius (1450–1650); 4) ilgasis XVIII amžius (1650–1800); 5) ilgasis XIX amžius (1800–1920); 6) dabartiniai laikai. Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai suvienodinti. Jie pavadina tokias temas: stebuklo formos, adaptacija, lytis ir seksualumas, žmonės ir kiti gyvūnai, pabaisos ir siaubas, erdvės, socializacija, galia.

Scott, Margaret. Fashion in the Middle Ages. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2018. 120 p.

Įvairių luomų drabužiai vaidino itin svarbų vaidmenį Viduramžių visuomenėje. Tekstilės gaminiai ne tik suteikdavo žinių apie žmogaus statusą, profesiją ir geografinę kilmę, bet ir buvo viena iš svarbiausių ekonomikos sričių daugelyje šalių ir miestų. Svarbiausias informacijos apie Viduramžių madas šaltinis – to meto rankraščiai. Jų puslapiuose aptinkama daugybė drabužių vaizdų. Remiantis piešiniais puoštais rankraščiais iš J. Paul Getty muziejaus Kalifornijoje (JAV) kolekcijų, šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi įvairūs Viduramžių drabužiai, atskleidžiant to meto požiūrį į madą. Paskutiniame skyriuje aptariamas Biblijos ir Antikos drabužių vaizdavimas Viduramžiais.

Frankopan, Peter. The silk roads: a new history of the world. London: Bloomsbury, 2016. 636 p.

Ši neseniai parašyta knyga jau spėjo tapti istorinės literatūros klasika. Joje pasakojama ne vien tik apie Šilko kelią. Už Balkanų besidriekiantis didžiulis regionas pastaraisiais dešimtmečiais atsidūrė pasaulio dėmesio centre – nuo politiškai nestabilių Artimųjų Rytų iki ekonomiškai kylančios Kinijos. Atskleisdamas painių prekybos kelių istoriją, autorius parodo, kad nusakyti šio regiono valstybių bei tautų ateitį galima tik supratus jų stulbinamą praeitį.

The Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy. New York: Routledge, [2021]. 364 p.

Šį esė rinkinį sudaro Lenkijos istorijos tarptautinių tyrėjų Trečiojo kongreso (Krokuva, 2017 m. spalio 11–14 d.) rinktiniai pranešimai. Knygoje atsispindi skirtingų istoriografinių perspektyvų ir istorijos mokyklų įvairovė. Aptariama Abiejų Tautų Respublikos atmintis šalyse, kurių teritorijas ji kadaise apėmė. Siūloma naujai pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos istoriją ir palikimą.

Corèdon, Christopher. A dictionary of medieval terms and phrases. Cambridge: D. S. Brewer, 2021. 308 p.

Šis Viduramžių terminų ir frazių aiškinamasis žodynas turi apie 3400 įrašų: tai teisiniai ir bažnytiniai lotyniški terminai, šiuolaikiniam skaitytojui mažai pažįstami senosios anglų kalbos žodžiai ir kt. Į žodyną taip pat įtraukti šiandien tebevartojamų Viduramžių terminų bei frazių pavyzdžiai. Žodyne pateikta daugelio terminų etimologija. Jis skirtas tiek paprastiems skaitytojams, tiek ir specialistams.

Franklin, Simon. The Russian graphosphere, 1450–1850. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 414 p.

Naujadaras grafosfera šioje knygoje reiškia „matomų žodžių erdvę“. Grafosfera kinta, priklausomai nuo technologijų, gamybos būdų, socialinių struktūrų, mados ir skonio. Šioje studijoje pro grafosferos sampratos prizmę naujai nagrinėjama Rusijos raštijos kultūra, apimant laikotarpį nuo XV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Analizuojant iki šiol nenagrinėtus šios temos aspektus ir pasitelkiant anksčiau beveik nestudijuotus šaltinius, knygoje iš naujo vertinami praeities požiūriai į materialių tekstų istoriją, raštijos kategorijas ir jų vertę nustatančias institucijas.

Leinarte, Dalia. Family and the state in Soviet Lithuania: gender, law and society. London: Bloomsbury Academic, 2021. 214 p.

Šioje studijoje pirmą kartą nagrinėjama šeimos politika Baltijos šalyse. Remiantis per 100 interviu ir gausybe archyvinių šaltinių, parodoma, kaip sovietinė šeimos politika formavo kasdienį gyvenimą Sovietų Lietuvoje. Aptariamos įvairios priemonės, kurias sovietų režimas taikė, siekdamas kontroliuoti šeimos gyvenimą: vaikų popamokinės veiklos programos, griežtai reguliuojamos vyrų ir moterų darbo valandos ir kt. Parodoma, kad sovietų valdžiai pavyko kone visiškai sunaikinti privatų lietuvių šeimos gyvenimą.

Schneidman, N. N. The three tragic heroes of the Vilnius Ghetto: Witenberg, Sheinbaum, Gens. Oakville: Mosaic Press, 2002. 173 p.

Holokausto laikais naciai ir jų talkininkai sunaikino Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau nemažai žydų atsisakė pasiduoti be kovos. Du iš šios knygos herojų – Icikas Vitenbergas ir Jochelis Šeinboimas buvo žydų pasipriešinimo organizacijų vadovais Vilniaus gete, o trečias – Jakovas Gencas – vokiečių valdžios paskirtas žydų policijos ir geto vadovas. Visų trijų tikslas buvo tas pats: išgyventi patiems ir visai bendruomenei. Visi trys žuvo geto likvidavimo metu. Knygoje lyginami skirtingi požiūriai į pasipriešinimo bei išlikimo problemas, atskleidžiamos žydų pasipriešinimą kamavusios problemos ir išlikimo dilema Holokausto laikais.