Fletcher, Judith. Myths of the underworld in contemporary culture. Oxford: Oxford University Press, 2019. 224 p.

Senovės mitai apie nusileidimą į požemio pasaulį atgimsta šiuolaikiniuose pasakojimuose kaip traumos, vidinės kelionės ar moralinio išbandymo metaforos. Džiuditė Flečer (Judith Fletcher) nagrinėja, kaip klasikinis nusileidimo į mirusiųjų pasaulį motyvas perkeičiamas šiuolaikiniuose filmuose, romanuose, komiksuose ir net vaikų literatūroje bei animacijoje. Remdamasi Homero, Vergilijaus ir Ovidijaus tekstais, ji atskleidžia, kaip šie motyvai įprasmina tremties, marginalumo, netekties ir tapatybės trapumo temas. Autorė pasitelkia klasiką, kultūros teoriją ir medijų analizę, parodydama, kaip senieji mitai šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje įgyja naujas formas.

Hanna, Ralph. Looking at medieval books. Liverpool: Liverpool University Press, 2025. 164 p.

Viduramžių rankraščiai veikė istorinę atmintį ir stiprino dvasinę bei pasaulietinę galią. Ralfas Hana (Ralph Hanna) nagrinėja, kaip šie dokumentai buvo kuriami ir perduodami vienuolynams, universitetams bei raštvedybos įstaigoms, kur jie atliko svarbų vaidmenį liturginėje, akademinėje ir administracinėje aplinkoje. Autorius apžvelgia rašymo medžiagas, Viduramžių raštininkų darbą ir skaitymo įpročius. Jis atskleidžia, kaip rankraščiai tampa tarpdisciplininių tyrimų objektu – nuo tekstologijos iki kultūros istorijos. Jų išdėstymas, ženklinimas ir marginalijos lemia jų paskirties bei reikšmės supratimą.

Gere, Cathy. Knossos and the prophets of modernism. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2011. 277 p.

Knosas tapo ne tik archeologinių tyrinėjimų objektu, bet ir modernistinių vizijų įkūnijimo vieta. Keitė Gir (Cathy Gere) knygoje nagrinėja, kaip žymaus archeologo Arturo Evanso (Arthur Evans) atkurtas minojiečių pasaulis atspindėjo XX a. pradžios idealus – pacifizmą, moterų idealizavimą ir utopines svajones. Evansas, interpretuodamas radinius modernizmo dvasia, kūrė rekonstrukcijas, kurios įkvėpė rašytojus, menininkus ir psichoanalitikus – tarp jų Zigmundą Froidą (Sigmund Freud) ir Džeimsą Džoisą (James Joyce). Leidinys iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis ir rekonstrukcijų vaizdais, atskleidžiančiais, kaip Knosas virto įtaigiu, bet iš esmės modernistinės vaizduotės mitu. Autorė parodo, kaip XX a. pradžios modernistinės ideologijos buvo perkeltos į senovės griuvėsius, taip sukuriant mitą, kuris iki šiol veikia Vakarų kultūrinę vaizduotę.

Medieval women. London: The British Library, 2024. 256 p.

Nuo intymių ritualų iki viešųjų pareigų – ši knyga atveria daugiasluoksnį moterų gyvenimo Viduramžių Europoje vaizdą. Remiantis gausia tekstine ir vaizdine medžiaga, pristatoma daugiau nei 40 temų, kurios atskleidžia įvairių socialinių sluoksnių moterų – tiek žymių intelektualių, tiek mažiau žinomų veikėjų – kasdienybę ir patirtis. Knygoje aptariama per 140 objektų, tarp jų amuletai, talismanai, kosmetikos receptai ir istorinis Žanos d’Ark laiškas, skirtas jos rėmėjams bei kariuomenės vadovams. Rankraščių miniatiūros, vitražai, žemėlapiai ir kiti vizualiniai šaltiniai leidžia pažvelgti į istoriją moterų akimis.

Jewish languages and book culture. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2024. 229 p.

Šiame leidinyje pristatoma žydų knygų kultūros ir rašymo tradicijų raida nuo Viduramžių iki Naujųjų laikų. Jame nagrinėjama, kaip žydų bendruomenės – nuo Kairo iki Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – užrašinėjo įvairias kalbas hebrajų raštu (aramėjų, jidiš, ladino ir kt.). Remiantis išskirtiniais Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) rinkinių eksponatais, straipsniuose atskleidžiama, kaip kasdieniai, religiniai ir pasakojamieji tekstai jungė literatūrines ir dvasines tradicijas. Leidinį papildo 86 spalvotos iliustracijos – rankraščių faksimilės, žemėlapiai, rašto pavyzdžiai, – liudijančios pamirštas kalbas ir žydų rašymo tradicijų įvairovę.

Jewish treasures from Oxford libraries. Oxford: Bodleian Library, 2020. 307 p.

Šiame leidinyje pristatomi Viduramžių hebrajų rankraščiai ir retos knygos iš Oksfordo Bodlėjaus ir kitų bibliotekų. Jame aptariami vertingiausi rankraščiai, atskleidžiantys žydų intelektinės ir religinės tradicijos raidą. Įtaigiai pasakojama apie septynias išskirtines kolekcijas, kauptas keturis šimtmečius. Tarp vertingiausių eksponatų – Maimonido rankraščio fragmentas, seniausias datuotas Talmudo laiškas, iliustruotos Hebrajų Biblijos, maldaknygės ir Viduramžių žydų antspaudas. Leidinį papildo daugybė iliustracijų – faksimilės, žemėlapiai, portretai – ir išsamūs eksponatų aprašai, leidžiantys pažinti žydų religinę, intelektualinę ir socialinę istoriją per išlikusių objektų paveldą. Vaizdinė medžiaga čia tampa ne tik estetine detale, bet ir svarbia pasakojimo dalimi, atveriančia platesnį kultūrinį kontekstą.

Clapinson, Mary. A brief history of The Bodleian Library. Oxford: Bodleian Library, 2020. 264 p.

Bodlėjaus biblioteka, veikianti nuo 1602 metų, yra viena žymiausių mokslo ir kultūros institucijų pasaulyje. Merės Klapinson (Mary Clapinson) knygoje nuosekliai pristatoma daugiau nei keturių šimtmečių šios bibliotekos raida – nuo Tomo Bodlio (Thomas Bodley) vizijos iki požeminių saugyklų statybos ir šiuolaikinės Vestono (Weston) bibliotekos įkūrimo. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, bibliotekininkų portretais, rankraščių fragmentais ir pagrindinių pastatų fotografijomis. Tai ne tik informatyvus istorinis pasakojimas, bet ir vizualiai patrauklus žvilgsnis į vieną iškiliausių pasaulio bibliotekų.

Handbook on post-war reconstruction and development economics of Ukraine. Cham: Springer, 2024. 606 p.

Šis išsamus žinynas nagrinėja Ukrainos pokario atstatymo ekonomiką ir laukiančius sunkumus. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, aptariami nacionalinio saugumo, švietimo sistemos atkūrimo, infrastruktūros plėtros, darbo rinkos dinamikos ir ekonominės politikos klausimai. Leidinyje derinami mikro- ir makroekonominiai požiūriai, siekiant visapusiškai apžvelgti tvaraus augimo strategijas. Knyga sieja ekonomikos, politikos ir socialinių mokslų požiūrius, leidžiančius išsamiai suprasti pokario pertvarkos sudėtingumą. Tai vertingas šaltinis visiems, besidomintiems Ukrainos atkūrimo politika ir platesnėmis Rytų Europos raidos kryptimis.

The Cambridge companion to Ottoman history. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 418 p.

Šiame esė rinkinyje pateikiamas sistemingas ir tarpdisciplininis įvadas į Osmanų imperijos istoriją. Aptariami pagrindiniai tyrimų sunkumai: ribotas šaltinių prieinamumas, imperijos kultūrinė įvairovė bei sudėtinga chronologija. Parodoma pirminių šaltinių – archyvinių dokumentų, metraščių, teisinių tekstų ir vaizdinės medžiagos – suvokimo įvairovė. Tarp aptariamų temų – intelektinė, darbo, lyties, diplomatijos, aplinkos ir skaitmeninė istorija. Leidinys kviečia osmanų istoriją suvokti ne kaip uždarą imperinį paveldą, o kaip gyvą, nuolat kintantį pasakojimą, skatinantį kritinį mąstymą ir gilesnį kultūros supratimą.

The Routledge handbook of social change. London; New York: Routledge, 2023. 385 p.

Kas lemia visuomeninių pokyčių kryptis ir mastą? Šioje knygoje nagrinėjama, kaip skirtingos bendruomenės reaguoja į globalius iššūkius, prisitaiko prie jų arba imasi aktyvios transformacijos. Aptariamos reikšmingiausios temos: skaitmeninis sąjūdis, tapatybės politika, valstybės valdymas po pandemijos, technologiniai pokyčiai ir kt. Tarpdiscipliniškumu paremti tekstai jungia sociologijos, antropologijos, geografijos ir plėtros studijų požiūrius, siūlydami teorinius įrankius socialiniams pokyčiams nagrinėti. Tai išsamus ir provokuojantis šaltinis akademikams, politikos formuotojams ir visiems, siekiantiems suprasti, kaip vyksta socialiniai pokyčiai ir kaip juos galima kryptingai valdyti.

Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, 2023. 588 p.

Kaip funkcionuoja valdžia valstybėje, kur institucijos formaliai egzistuoja, bet jų nepriklausomybė – ribota? Tai esminis klausimas, bandant suprasti Rusijos politinę tikrovę pastaraisiais dešimtmečiais. Knygoje nagrinėjama, kaip keitėsi prezidentūros, parlamento, teismų, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo nuo Jelcino iki Putino laikų. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos kontrolei, religijos ir nacionalizmo vaidmeniui bei pilietinio pasipriešinimo taktikoms autoritarinėje sistemoje. Tarpdisciplininis tyrimas remiasi politologijos, sociologijos ir tarptautinių santykių analizėmis. Tai svarbus leidinys visiems, siekiantiems geriau suprasti autoritarinio valdymo mechanizmus Rusijoje ir jų poveikį vidaus bei regioninei politikai.

Beauvois, Daniel. The noble, the serf and the revizor. Chur; London; Paris; New York; Melbourne: Harwood Academic Publishers, 2023. 268 p.

Tarp 1831 ir 1863 metų sukilimų Lenkijos bajorija dabartinėje Vakarų Ukrainoje teritorijoje susidūrė su gilia tapatybės ir galios krize. Knygoje nagrinėjama, kaip Rusijos imperinė biurokratija menkino lenkų žemvaldžių visuomeninę padėtį ir bajorišką savimonę, atimdama titulus bei teisinį statusą. Atskleidžiama, kaip žemvaldžių elitas neteko ankstesnės įtakos, politinės autonomijos ir turto. Esminį vaidmenį šiame procese atliko „revizoriai“ – carinės valdžios inspektoriai, paspartinę bajorijos nuosmukį rytinėse buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Tik turtingiausiems žemvaldžiams pavyko išlikti, bet lojalumo kaina buvo visiškas atsiribojimas nuo lenkų nacionalinio judėjimo. Pateikiamos įžvalgos apie prievartinę asimiliaciją, imperinės valdžios kontrolę ir visuomenės virsmą.

Anotacijas parengė Radvilė Bliūdžiūtė