Naujos knygos

2023-10-31

Litwa: dwa stulecia fotografii = Lithuania: two centuries of photography. Kraków: Międzynarodowy centrum kultury, 2023. 257 p.

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Krokuvos tarptautiniame kultūros centre surengta Lietuvos fotografijų paroda. Eksponuojamos nuotraukos apima dviejų šimtmečių laikotarpį: nuo XIX amžiaus aristokratų žavesio per XX amžiaus pirmos pusės realijas ir pokario specifiką iki šiuolaikinių menininkų kūrinių. Nuotraukų įvairovė parodo ne tik nesenkantį domėjimąsi fotografija, bet ir atskleidžia lietuvių tapatybę, atmintį ir istoriją. Lietuvių fotografija yra vienas įdomiausių reiškinių Europos ir pasaulio vizualiojoje kultūroje. Nuotraukų albumą papildo keletas straipsnių apie Lietuvos fotografiją.

Lelewel – rytownik Polski. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2022. 438 p.

Joachimas Lelevelis – žymus lenkų istorikas, geografas, kartografas, politikas. Kad jis buvo puikus graviūrų meistras, dažnai pamirštama. Didelė dalis jo graviūrų saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje. 2022 m. surengtoje parodoje eksponuotos J. Lelevelio graviūros iš įvairių Lenkijos muziejų, Lenkų bibliotekos Paryžiuje, Vilniaus universiteto bibliotekos. Išleistas parodos katalogas su eksponatų aprašymais.

Sheen, Fulton John. Maryja: pierwsza miłość świata. Kraków: Wydawnictwo Esprit, 2018. 381 p.

Arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas (1895–1979) – amerikiečių katalikų teologas, filosofas, garsus televizijos ir radijo laidų vedėjas. Knygoje jis atsako į keblius klausimus apie Dievo Motinos Marijos vaidmenį Jėzaus išganymo plane. Knygoje autorius atskleidžia, kokiu būdu Marija veda žmogų, tikintį ar netikintį, pas Dievą.

Moryc, Cyprian Janusz. Matka Franciszka od świętych obrazów, 1897–1970. Kalwaria Zebrzydowska: Wydawnictwo Calvarianum, 2016. 344 p.

Motina Pranciška Vežbicka (Franciszka Wierzbicka, 1897–1970), įžvalgi vienuolė ir talentinga dailininkė, gimė Lvivo srityje, studijavo Vilniuje, Romoje, komunistinės valdžios metais įkūrė vienuolyną Lodzėje. Autorius, pranciškonas ir meno istorikas, rašydamas jos biografiją, supažindina su daugybe jos paveikslų, pateikia jos kūrinių katalogą.

Karas, Marcin. Nowy obraz świata: poglądy filozoficzne Mikołaja Kopernika. Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2018. 220 p.

Mikalojus Kopernikas – vienas labiausiai žinomų mokslininkų. Jo heliocentrizmo idėja ne tik pakeitė astronomijos, fizikos, geografijos pagrindus, bet ir literatūroje, mene tapo sėkmingos kovos su nusistovėjusia tvarka simboliu. Šios monografijos autorius nagrinėja mažiau tirtą temą – Koperniko filosofines pažiūras. Jo gyvenime derėjo nesuderinami dalykai. Tautinė tapatybė – vokietis jis ar lenkas? Kasdienybėje buvo atsiskyrėlis, bet dalyvavo daugelyje mokslinių debatų. Koperniko Visatos modelis buvo paprastas struktūriškai, bet sudėtingas matematiniais skaičiavimais. Mokslininkas buvo scholastiškas aristotelininkas ir renesansinis platonistas vienu metu, Antikos ir Viduramžių astronomų ir filosofų mokinys, o kartu ir naujo pasaulio supratimo atradėjas ir reformatorius.

Wilno = Vilnius = Vilne: jedno miasto – wiele opowieści. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2023. 531 p.

2023 metų vasarą Krokuvos nacionaliniame muziejuje surengta paroda „Vilnius 1918–1948“. Paroda siekta atskleisti, kaip Vilnių suvokė lenkų, lietuvių, žydų, baltarusių menininkai, jame gyvenę 1918–1948 metais. Eksponuojami tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbai, reklaminiai plakatai. Paroda atskleidžia vaizduojamosios propagandos vaidmenį kovose už Vilnių 1919–1920 metais, pristato Vilniaus simbolines vietas menininkų akimis, parodo kasdienį tarpukario gyvenimą ir avangardo blyksnius, nostalgišką karo nuniokoto miesto viziją. Knygoje pateikiamas ne tik parodos katalogas, bet ir daug straipsnių, atskleidžiančių, kokiomis aplinkybėmis kūrė menininkai 1918–1948 metais.

Kość-Ryżko, Katarzyna. Uchodźczynie – kobiety, matki, banitki: rola kultury pochodzenia w samopostrzeganiu i akulturacji migrantek przymusowych. Warszawa: Dom Wydawniczy Elipsa, 2021. 477 p.

Profesorė K. Kość-Ryżko – etnologė, psichologė, savo moksliniuose tyrimuose jungianti kultūrinę ir psichologinę perspektyvas, – stebėjo migrantes moteris. Gyvenime moteris ne kartą praranda savo tapatybę – dukra, sesuo, žmona, motina – ir turi save kurti iš naujo. Priverstinis išvykimas iš savo aplinkos, svetima naujos šalies kultūra, besikuriantys santykiai su vietine bendruomene verčia kasdien atrasti save iš naujo. Migrančių pasakojimai – ne tik žinių apie gyvenimą Lenkijoje šaltinis, bet ir įsitikinimų apie save, gyvenimo prasmę atspindys.

Mironowicz, Antoni. Powstanie i dzieje monasteru Przemienienia Pańskiego w Kobryniu. Białystok: Pracownia Historii Kościoła Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 100 p.

Kobryno Viešpaties Atsimainymo vienuolynas buvo reikšmingas miesto ir kunigaikštystės gyvenime įvairiais laikotarpiais. Leidinyje aprašomas vienuolyno įkūrimas ir svarba Stačiatikių Bažnyčiai XV–XVI amžiuje, unitų laikotarpis, įvykiai po 1839 m. Polocko susirinkimo, vienuolinio gyvenimo atgimimas po 2010 metų. Monografijoje naudoti dokumentai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos archyvų ir bibliotekų.

Gruntkowska, Dominika. Czarny romantyzm i sacrum: przypadek literatury krajowej: interpretacje. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 503 p.

Knygoje pirmą kartą tamsioji lenkų romantizmo literatūros srovė nagrinėjama taip išsamiai. Autorei pavyko juodajame romantizme rasti sacrum kategoriją. Juodojo romantizmo literatūroje ji kraštutinėmis aplinkybėmis atsiranda kaip blogio priešprieša, transcendentinis būties pagrindas, mistinis – kosminis ir vidinis – veržimasis link dieviškosios tikrovės.

Littera scripta manet – zbiory rękopiśmienne w zasobach bibliotek, archiwów i muzeów. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2022. 524 p.

Knygoje spausdinami 2020 metais vykusios tarptautinės konferencijos apie rankraštinius išteklius bibliotekose, archyvuose ir muziejuose darbai. Konferencijos dalyviai svarstė ne tik senųjų rankraščių tvarumą. Visų gyvenimo sričių skaitmeninimo amžiuje verta pagalvoti, kaip išsaugoti šiandieninį paveldą, nes tik užrašytas žodis išlieka, kaip skelbia konferencijos pavadinimas.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė