Zagadnienia bilingwizmu. Ser. 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Białystok; Vilnius: Temida 2, 2022. 545 p.

2019 m. lapkričio 8–9 d. Vilniuje vyko konferencija „Milošų giminė ir kitos lietuvių–lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liudijimai“ iš ciklo „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra“. Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybę formavo įvairios kultūros, skirtingos religijos ir kelios kalbos. Straipsniuose mokslininkai atskleidžia, kokią įtaką giminės istorija, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė darė Oskaro ir Česlovo Milošų bei kitų autorių kūrybai.

Chachaj, Marian. Mikołaj Kopernik: czasy studenckie: Kraków, Bolonia, Rzym, Padwa i Ferrara (1491–1503): miejsca – ludzie – książki. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 310 p.

Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje, studijavo astronomiją, matematiką, filosofiją, teisę, mediciną Krokuvoje, Bolonijoje, Romoje, Paduvoje, Feraroje. Knygoje aprašoma šių miestų mokslinė ir kultūrinė aplinka, universitetai ir juose gvildentos problemos, žymūs žmonės, populiarios knygos, kurie ugdė jaunąjį mokslininką.

Poklewski, Józef. Studia z historii sztuki i kultury wileńskiej lat 1900–1945: (wybor tekstów). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. 468 p.

Mikalojaus Koperniko universiteto meno istorijos profesorius knygoje supažindina skaitytoją su XX a. pirmosios pusės Vilniumi. Vykstančių politinių perversmų fone Vilniuje gyvavo įvairios meno draugijos, kurios rengė parodas, rūpinosi paminklais, architektūra ir jos išsaugojimu. Mieste gyveno įvairių krypčių meno žinovų, kurie ne tik kūrė, bet ir dėstė atkurtame Stepono Batoro universitete.

Pienskoj, Witalij. Szkice z historii wojny inflanckiej z lat 1558–1561: pogląd strony rosyjskiej. Połomia: Wydawnictwo inforteditions, 2019. 207 p.

Knygoje autorius detaliai aprašo 1558–1561 Livonijos karą. Pateikta išsami šio karo priešistorė ir kitų to laikmečio konfliktų aprašymas atskleidžia santykių tarp valstybių įtampas.

Borkowska, Urszula. Dynastia Jagiellonów w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2011. 630 p.

1386–1572 metais Lenkiją valdė keturios jogailaičių kartos. Knygoje autorė apžvelgia ne tik valstybės politinius reikalus, santvarką ir kultūrinius reiškinius, bet ir dvaro tvarką, dvariškių gyvenimą, karališkosios šeimos kasdienybę, požiūrį į švietimą, religingumą. Pateiktos trumpos visų jogailaičių ir jų sutuoktinių biografijos padeda atsekti plačius giminystės ryšius.

Lauxmin, Sigismundus. De iure et iustitia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Sub Lupa, 2023. 480 p.

Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas SJ (1596–1670) – teologas, filosofas, retorikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas jo Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą. Tai 1647–1648 mokslo metais skaitytų paskaitų rankraštis. Šioje knygoje spausdinamas Traktatas lotynų kalba, keletas skyrių, išverstų į lenkų kalbą, ir Štefeno Huberio (Steffen Huber) įvadinis straipsnis.

Czyż, Anna Sylwia; Jamski, Piotr. Szczęśliwe nieba krajów włoskich!: freskant Michelangelo Palloni w Wielkim Księstwie Litewskim; Karol Guttmejer. Michelangelo Palloni i jego anioł w kościele pokarmelickim w Warszawie. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa kulturowego za granicą Polonika, 2023. 196 p.

Italų tapytojas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni, 1642 – apie 1712) į Lietuvą atvyko 1676 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kvietimu. M. Palonis ištapė freskomis Pažaislio kamaldulių vienuolyną, Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią, Kazimiero Jono Sapiegos rūmus Vilniuje, Trinitorių vienuolyną ir daug kitų LDK pastatų, kurių sąrašas pateikiamas gausiai iliustruotoje knygoje. Aprašydami dailininko darbus, autoriai naudojosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščiais, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais.

Rosadziński, Leonard. Bibliofile: ich życie, pasja i stare woluminy: spotkania poznańskich bibliofilów, 2017–2020. Poznań: nakład autora, 2021. 177 p.

2017–2020 metais knygos autorius surengė septyniolika Poznanės krašto bibliofilų susitikimų. Susitikimai vyko asmeninėse knygos mylėtojų bibliotekose – nuolatinėse ne tik retų, brangių leidinių, bet ir knygrišystės amato įrenginių saugojimo vietose. Autorius visus susitikimus aprašė, atskleidė kiekvieno bibliofilo gyvenimą ir pomėgio kaupti knygas istoriją, iliustravo jų turimų leidinių nuotraukomis.

Judzińska, Natalia. Po lewej stronie sali: getto ławkowe w międzywojennym Wilnie. Warszawa: Wydawnictwo Krytyki Politycznej, 2023. 430 p.

1937 m. lapkričio 26 d. Vilniaus universitete buvo priimtas įsakymas, nurodantis atskiras vietas auditorijose studentams žydams. Tokie įsakymai 1937 m. spalį buvo priimti Varšuvos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Remdamasi Vilniaus, Lenkijos, Jeruzalės archyvų dokumentais, autorė ieško atsakymo, kokie veiksniai sąlygojo tokią atskirtį akademinio jaunimo aplinkoje.

Gałęzowski, Marek. „Tam, gdzie największe niebezpieczeństwo, szedł pierwszy“: sylwetki Żydów – uczestników walk o niepodległość i granice Polski w latach 1914–1921. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 296 p.

Knygoje aprašyti gyvenimai 66 žydų, paaukojusių savo jėgas ir gyvybes dėl Lenkijos nepriklausomybės. Dalis jų krito kovoje su bolševikais. Dauguma žuvo Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių, kiti – nuo komunistų totalitarizmo. Jie buvo daugiatautės Lenkijos visuomenės, dažniausiai inteligentijos, dalis. Pasiryžę dirbti dėl Lenkijos valstybės atstatymo, buvo pareigingi, tvirti ir pasišventę. Todėl jų biografijas dera saugoti tautos atmintyje.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė