Nepriklausomybės ženklai ekslibrisaiStasio Pilkos kolekcijoje
Nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki birželio 10 d. Bibliotekoje veikia paroda, pristatanti aktoriaus, režisieriaus ir visuomenininko Stasio Pilkos albumą, kuriame sukaupta prieškaryje kūrusių dailininkų ekslibrisai, skirti valstybės kūrėjams, kultūros darbuotojams ir bibliotekoms.
XX a. pirmos pusės ekslibriso sklaida neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais šia kryptimi pradedamos ugdyti dailės. Netekus Vilniaus, valstybės gyvenimas skleidėsi jau naujoje sostinėje; steigiamos svarbios, taip pat kultūrinį gyvenimą palaikančios, institucijos, universitetas, muziejus, teatras, mokyklos, leidyklos. Troškimas dirbti Lietuvai, suartindavo skirtingų profesijų kolekcininkus, iš jų ir ekslibrisų kūrėjus: meno istoriką ir muziejininką grafiką Paulių Galaunę (1890–1988), šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių (1901–1986), istoriką Vytautą Steponaitį (1893–1957), teisininką Viktorą Cimkauską (1896–1944).
Vienas iš šio laiko ekslibrisų kolekcininkų buvo aktorius ir režisierius Stasys Pilka (1898–1976). Gimęs ir augęs Petrapilyje, čia mokęsis teatro mokykloje, kaip ir daugelis atvykusių į Lietuvą įsikūrė Kaune. Nuo 1921 iki pat 1944 m., kai pasitraukė į Vakarus, buvo Valstybės teatro aktorius. Po ketverių metų įsikūręs Čikagoje, vaidino teatro trupėse, paskelbė straipsnių apie teatrą ir literatūrą. Ekslibrisus Pilka ėmėsi kolekcionuoti trečiąjį dešimtmetį. Iš jo korespondencijos žinoma, kad gerai pažinojo nepriklausomybės laikų ekslibrisų kolekcininkus.
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje išsaugota Pilkos kolekcija apima dvitomį albumą. Specialius dėklus jam pavadinimu Lietuvos ekslibrisas ir kitais jo savininką liudijančiais įrašais, manoma, užsakė pats kolekcininkas. Biblioteka šį dvitomį albumą 1985 m. įsigijo iš privataus kolekcininko, bet jis ir šiandien lieka mums mįsle.
Pilkos albumą sudaro ekslibrisai, sukurti nepriklausomybės laikais, jau minėtų kūrėjų G. Bagdonavičius, P. Galaunės, taip pat Pauliaus Augiaus (1909–1960), Vytauto Bičiūno (1893–1943), Jono Buračo (1898–1977), Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997), Jono Steponavičiaus (1907–1986), Aleksandro Šepečio (1910–1982) ir kitų. Ne vienas ekslibriso kūrėjas buvo Kauno meno mokyklos auklėtinis, prieškariu dailę studijavęs ir kitose šalyse, pristatęs savo kūrybą užsienyje, taip pat ekslibrisų parodose. Antrojo pasaulinio karo metais daugumą jų likimas nubloškė anapus Atlanto, bet ekslibrisai nebuvo užmiršti.
Knygų ženklai skiriami valstybės kūrėjams, rašytojams, kolekcininkams ir jų bibliotekoms, juose perteikiami ne tik profesiją ir visuomeninę veiklą, bet ir tautos dvasią perteikiantys vaizdiniai ir simboliai, kaip Vilniaus pilies bokštas, Gediminaičių stulpai, koplytstulpiai ir kryžiai, liaudies skulptūros motyvai. Paminėtini ekslibrisai, sukurti švietėjui ir gydytojui, trečiajam Lietuvos Respublikos prezidentui Kaziui Griniui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Jurgiui Šauliui ir Kaziui Bizauskui, taip pat teisininkams, istorikams, rašytojams, mokytojams, leidėjams, spaustuvininkams: Vaclovui Biržiškai, Petrui Jakštui, Vincui Krėvei-Mickevičiui, L. Galvonui, Pranui Razmai, Vytautui Steponaičiui, kun. Juozui Tumui-Vaižgantui, architektams Karoliui Reisonui ir Algirdui Mošinskiui, keramikui Liudvikui Stroliui. Minėtini ekslibrisai, skirti Kauno diecezinės seminarijos ir Marijonų vienuolijos bibliotekoms, taip pat kolekcijos savininkui Pilkai. Didžioji dalis ekslibrisų sukurti medžio raižinio, tuomet populiaria cinkografijos ir ekslibriso kūrybai nelabai būdinga spalvoto lino raižinio technika.
Parodos ir teksto autorė dr. Neringa Markauskaitė