2024 m. spalio 17 d. pavakarę Vilkaviškio rajono savivaldybės bibliotekoje pristatėme Jokūbo Beneto ir Andriejaus Grinkevičiaus herojinę poemą „Viešpaties dešinės galybė“. Sugrįžę į 350 metų senumo įvykius, svarstėme, kas ir kaip padėjo karų, badmečių ir pandemijų nusiaubtai Lietuvai vėl atsistoti ant kojų, pakilti iš pelenų ir atlaikyti vėliau vėl ją užgriuvusias kitas bėdas. Atsakymų paieškai peno davė ir herojinė poema, ir kiti Pacų giminės sukurti, pastatyti ir mūsų dienas pasiekę literatūros, dailės ir architektūros paminklai. Taip 400 gimimo metinių proga pagerbėme vieną iš garsiausių mūsų didžiavyrių – Vilniaus vaivadą ir Lietuvos didįjį etmoną Mykolą Kazimierą Pacą. Tai buvo ketvirtas Jokūbo Beneto ir Andriejaus Grinkevičiaus poemos pristatymas vietose, kurios iki šiol mena Pacus ir juos gražiai mini. Pirmąsyk „Viešpaties dešinės galybė“ pristatyta birželio 5 d. Vilniuje, buvusiuose M. K. Paco rūmuose, šiandien atgijusiuose viešbučio PACAI pavidalu, antrąsyk – birželio 11 d. buvusioje Pacų majorato sostinėje Jiezne ir čia šiandien prasmingai veikiančiame kultūros ir laisvalaikio centre, o trečiąsyk – rugsėjo 13 d. Kaune, buvusiuose Pacų rūmuose, šiandien visiems žinomuose Maironio lietuvių literatūros muziejaus pavidalu. Vilkaviškis – dar viena Pacų atminimą prasmingai puoselėjanti vieta. Miesto pradžia siejama su LDK pakancleriu Steponu Kristupu Pacu, kurio pastangomis 1620 m. čia iškilo medinė bažnyčia. Didikas, o vėliau ir jo palikuonys stengėsi išrūpinti gyvenvietei Magdeburgo teises, ir tai ilgainiui jiems pavyko (1660). Daugiau apie tai galima sužinoti Vilkaviškio turizmo ir versto informacijos centre. Jo direktoriaus Vito Girdausko iniciatyva šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje nusidriekė Pacų kelias. Prasidėjęs Jiezne, jis per Prienus, Vilkaviškį, Alvitą, Vištytį, Vižainį, Jelenevą, Vygrius siekia Račkas ir Dauspudą, kur XIX a. stovėjo didingi Pacų rūmai. „Viešpaties dešinės galybę“ pristatėme atnaujintoje Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Už galimybę pasidalinti su vilkaviškiečiais mintimis, kilusiomis verčiant herojinę poemą, nuoširdžiai dėkojame bibliotekos direktorei Vilijai Gilienei, darbuotojai Vilijai Štreimikienei, Turizmo ir verslo informacijos centro gidei Onai Maksvytienei, o visiems kitiems Vilkaviškio kultūros įstaigų darbuotojams – už nepamirštamą priėmimą.

Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija