Lietuva ir Vilnius šiuos metus įamžino Pranciškaus Skorinos ir Mažosios kelionių knygelės vardais. Spaudos pradininkas, nepralenktas leidėjas ir vertėjas, puikus poetas ir rašytojas, kelių valdovų gydytojas ir botanikas ir visi reikšmingi jo vardu žymėti 500 metų senumo įvykiai leido mums pasidžiaugti ta vieta kultūringų Europos tautų istorijoje, kurią Skorinos valia ir pastangomis prieš 500 metų pelnė jo tėvynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Šituo džiaugsmu su visais dalinomės ištisus metus. 2022 m. sausio 20 d. didžiojo Lietuvos humanisto atminimą pagerbėme Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, gegužės 10 d. – jautriu renginiu Vilniaus rotušėje, rugsėjo 22–23 d. – tarptautine konferencija LMA salėse ir didele dokumentų paroda Bibliotekos rūmuose.

Gražiu baigiamuoju Skorinos metų įvykiu tapo Bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto studija „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai“, dviem – lenkų ir lietuvių – kalbomis išėjusi Balstogėje ir prieš pat Kalėdas pasiekusi Vilnių. Tai – bendras Palenkės Łukaszo Górnickio ir LMA Vrublevskių bibliotekų leidinys, skirtas pagerbti Skorinos 550-ąsias gimimo ir „Mažosios kelionių knygelės“ 500-ąsias išleidimo metines. Studijoje apžvelgiami ankstyviausi LDK leidiniai, pasirodę Krokuvoje, Milane, Prahoje, Romoje, Vilniuje bei kai kuriuose kituose miestuose iki Pranciškaus Skorinos mirties (1551–1552) ir pirmosios nuolat veikusios LDK spaustuvės darbo pradžios (1553). Publikacijoje aptariamos 86 knygos, išspausdintos nuo 1494 iki 1553 metų bažnytine slavų, lietuvių, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis, nuo seno LDK vartotomis rašto bei komunikacijos reikalams, daugiau dėmesio skiriant Skorinai ir jo leidiniams. Tai pirmas toks bandymas pateikti apibendrintą ankstyviausios spausdintinės LDK knygos visomis kalbomis vaizdą. Studijos išleidimą parėmė Lenkijos institutas Vilniuje.

Direkcijos informacija