Paroda „Tai kokia gi čia klinika?“
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Tai kokia gi čia klinika?“ tapo įžanginiu Vilniaus universiteto Terapijos klinikos (įkurta 1805 m.) sukakties minėjimo 2025 metais renginiu. Parodoje susirinkusius pasveikino Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė, paskaitą „Herojinė“ medicina: kaip XIX a. Vilniaus klinikose buvo gydomi ligoniai?“ perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, gydytoja-neurologė dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.
Profesoriaus Andriaus Sniadeckio (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838) mintys, kokioje klinikoje turėtų būti gydomi ligoniai ir praktikos mokomi medicinos studentai, paskatino surengti parodą, supažindinančią su Vilniaus universiteto (VU) Terapijos, Chirurgijos ir Akušerijos klinikų pacientų ligų istorijomis, medicinos diagnostikos instrumentais, gydymo metodais ir klinikose dirbusių medicinos daktarų mokslo darbais. Vieta parodai, Vilniaus paveikslų galerija, pasirinkta neatsitiktinai – uždarius VU Medicinos fakultetą ir įsteigus Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją, šiai įstaigai 1834 m. buvo perduoti Didžiojoje gatvėje įsikūrę Chodkevičių–Puslovskių rūmai. Netrukus čia buvo apgyvendinti profesoriai ir studentai, pradėtos skaityti paskaitos.
Svarstydami, kaip pavadinti parodą, prisiminėme imperatoriaus Napoleono ir A. Sniadeckio pokalbį. Pakeliui į Rusiją 1812 m. Vilniuje apsistojęs imperatorius Napoleonas nutarė susipažinti su VU profesoriais ir pasikvietė juos pasikalbėti. Pristatyto prof. A. Sniadeckio imperatorius paklausė: „Tai kokia gi čia chemija dėstoma?“ A. Sniadeckis atsakė: „Pone, tokia pati kaip ir Paryžiuje.“[1]
Nutarėme perfrazuoti šį istorinį klausimą: „Tai kokia gi čia klinika?“ Atsakymas galėtų būti ir toks pat, ir kitoks – atsakymą į šį klausimą galės rasti kiekvienas parodos lankytojas, susipažinęs su intriguojančiais parodos eksponatais, tarp kurių bus galima rasti net ir mitais apipintą kaltūną.
Parodai eksponatus skolino daug atminties institucijų, privačių asmenų. Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondo pamatysite dokumento, kuris ir tapo parodos pavadinimo sukūrimo „kaltininku“, skaitmeninę kopiją (Homolicky, Michal. Nota do stronicy 90), kitus leidinius: Józefo Franko Atsiminimus (Pamiętniki. Wilno, 1913. T. 3); senajame Vilniaus universitete apgintų disertacijų rinkinį (Meyer C. W. Hydrophobiae rabiosae historia. Dissertatio inauguralis. Vilnae, 1816; Pleszkowski S. De laesionibus capitis externis dissertatio inauguralis chirurgica. Grodno, 1826; Dobrowolski C. Dissertatio inauguralis medico-practica de myelitide. Vilnae, 1829; Gutt F. Dissertatio inauguralis medico-practica analecta de morbis columnae vertebralis exhibens. Vilnae, 1823; Kaczkowski C. Dissertatio inauguralis medico-practica de plicae Polonicae in varias, praeter pilos, corporis humani partes vi et efectu. Vilnae, 1821; Mianowski J. Dissertatio inauguralis medico-chirurgica de tetano observationes tres cum epicrisi exhibens. Vilnae, 1828; Godziemba A. Tentamen inaugurale diagnosim typhi et encephalitidis sistens. Vilnae, 1812); Jokūbo Šimkevičiaus Mokslą apie vaikų ligas (Nauka o chorobach dzieci. Wilno, 1806) bei Teorinį ir praktinį chirurgijos mokymą (Nauka chirurgii teoryczney i praktyczney. Wilno, 1806).
Parodą lydės edukaciniai užsiėmimai ir viešos paskaitos. Paroda bus eksponuojama iki 2025 m. kovo 16 d.
Parodos rengėjai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika.
Partneriai: Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.
Parodos koordinatorės: Aistė Bimbirytė, Augustina Ivanauskaitė.
Parodos kuratoriai: Rimvydas Baranauskas, Birutė Railienė, Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Saulius Špokevičius, Aistis Žalnora.
Rėmėjai: bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Rūta ir Rimvydas Baranauskai.
Nuotraukos Andriaus Bernoto, Birutės Railienės ir Reginos Vaišvilienės
Informaciją parengė Birutė Railienė
[1] Frank, Józef. Pamiętniki. Z francuskiego przetłumaczył, wstępem i uwagami opatrzył Władysław Zahorski. Wilno, 1913, t. 3, p. 13.