2024 metų rugsėjo 27 d.  Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Lina Anušauskienė skaitė viešą paskaitą „Tarpukario šiaulietė: tarp ponios ir namų šeimininkės“. Paskaita papildė šiuo metu Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamą parodą „Tarpukario moters portretas“, skirtą Kazimieros Venclauskienės 150-osioms  metinėms.

Penktadienio pavakarę gausiai susirinkusioje auditorijoje šiauliečiams pirmiausia priminta apie Vrublevskių bibliotekos bei „Aušros“ muziejaus ryšį. Šiauliuose teisėju dirbusio vieno iš Muziejaus steigėjų Pelikso Bugailiškio (1883–1965) dėka tuometinei Mokslų akademijos Centrinei bibliotekai iš „Aušros“ muziejaus buvo perduotas didelis rankraštinių dokumentų masyvas, kuris iki šiol saugomas Bibliotekos fonduose.

Rengdama paskaitą L. Anušauskienė tyrinėjo Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonde saugomą Šiauliuose leistą tarpukario periodiką: „Šiaulietis“, „Šiaulių naujienos“, „Mūsų kraštas“, „Momentas“, „Mūsų momentas“, „Šiaulių metraštis“ bei kitą mokomąją moterims skirtą literatūrą.

Pranešėja atskleidė tiek bendrą tarpukario moters, tiek šiaulietės portretą. Kėlė klausimus, ar šiaulietė skyrėsi nuo laikinosios sostinės ponios? Ar per drąsu ją lyginti su paryžiete? Šiauliai vadinti Šiaurės Lietuvos kultūros centru – miestas klestėjo pramonės rodikliais, sparčiai steigėsi su mados industrija susiję verslai (siuvyklos, kirpimo ir siuvimo mokyklos, gatavų rūbų bei manufaktūros krautuvės, skrybėlių ir korsetų dirbtuvės), plėtėsi elitinių pramogų pasiūla, o moteris dar balansavo tarp tradicinio moters motinos ir savarankiškos, savimi pasitikinčios, pinigus uždirbančios moters vaidmenų.

Nuotraukos Edvardo Tamošiūno (Šiaulių „Aušros“ muziejus)