Bibliometrinės paslaugos

Bibliometrija – matematinių ir statistinių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti. Bibliometrinės paslaugos ir konsultacijos yra naudingos publikavimosi strategijos (tinkamo šaltinio pasirinkimas), mokslinės produkcijos vertinimo (teisinė bazė, vertinimų būdai, pagrindinių sąvokų išaiškinimas), tinkamo publikacijų pateikimo su tam tikrais citavimo rodikliais konkursams, atestacijoms ir kt. klausimais. Bibliometrinių rodiklių analizė padeda kokybiškos mokslinės informacijos paieškai ir rodo mokslinių tyrimų poveikį kitiems tyrimams. Tai vienas iš įrankių tyrėjų ir institucijų mokslinės produkcijos palyginimui mokslo krypties viduje. Plačiau >>>

Bibliometrinės informacijos šaltiniai yra mokslinės duomenų bazės (DB). Bibliometriniai rodikliai dažnai taikomi nustatant individualaus tyrėjo indėlį ir pasiekimus, vykdant konkursus ir atestacijas. Vertinama, kiek tyrėjas paskelbė publikacijų ir kaip jos yra cituojamos.

Formalusis Lietuvos mokslo vertinimas vykdomas atsižvelgiant į Clarivate Analytics Web of Science ir Scopus duomenų bazių rodiklius.

1. Web of Science

Clarivate Analytics Web of Science  – tai bibliografinė visų mokslo sričių duomenų bazė su citavimo statistika, į kurios duomenis atsižvelgiant vykdomas formalusis Lietuvos mokslo vertinimas.

Lietuvoje yra prieiga prie Clarivate Analytics Web of Science Core Collection (WoS; duomenys prieinami nuo 1990 m.). Taip pat prie žurnalų cituojamumo ir analizės duomenų bazių InCites Journal Citation Reports, InCites Essential Science Indicators, skirtų mokslininkams, institucijoms, šalims ir žurnalams analizuoti.

Clarivate Analytics Web of Science Core Collection bibliografinę duomenų bazę sudaro 6 citavimo duomenų bazių paketas:

• Science Citation Index Expanded (SCI-Expanded)
• Social Sciences Citation Index (SSCI)
• Arts & Humanities Citation Index (A&HCI)
• Conference Proceedings Citation Index – Science (CPCI-S)
• Conference Proceedings Citation Index – Social Science & Humanities (CPCI-SSH)
• Emerging Sources Citation Index (ESCI)

Clarivate Analytics Master Journal List
Clarivate Analytics Master Book List

2. Scopus

Scopus – bibliografinė tarpdisciplininė Elsevier leidyklos kuriama ir valdoma duomenų bazė. Prieinama tik prenumeratoriams. Scopus DB duomenų pagrindu sukurtas atviros prieigos duomenų šaltinis SJR (Scimago Journal & Country Rank).
Jame galima palyginti šalių ir žurnalų reitingus, rodiklius, įvairią statistiką.

Scopus autorių profilių paieška Scopus Author Preview

3. Google Scholar

Google Scholar viešai prieinama paieškos sistema, cituoja elektroninėje erdvėje surastus šaltinius, todėl pasitaiko daug netikslumų, autorių identifikavimo problemų. Rekomenduojame susikurti asmeninę paskyrą ir būti matomiems, stebėti savo publikacijų cituojamumą, matyti kas jus citavo. Tai patogu ir svarbu viešinant savo mokslinę veiklą ir identifikuojant autorių.

Publish or Perish (Google Scholar)

Publish or Perish yra laisvai diegiama ir nemokama programa, naudojanti duomenis iš Google Scholar. Programos atsisiuntimas.

Aktualu humanitariniams ir socialiniams mokslams, kurių publikacijų nėra Clarivate Analytics Web of Science. PoP kaupia duomenis ir apie knygas bei jų skyrius.

Citavimo duomenis galite gauti iš prenumeruojamų ar atviros prieigos duomenų bazių. Informacijos paieškos rezultatai priklauso nuo duomenų bazės apimties ir prenumeratos sąlygų.

Cituojamumas priklauso nuo:

• duomenų bazės apimties, prieigos prie duomenų (atvira, prenumeruojama);
• mokslo srities ar šakos;
• publikacijos amžiaus;
• publikacijos „socialinio statuso“ (priklausomai nuo autorių prestižo ar žurnalo svarbos);
• šaltinio tipo (straipsnis, tezės, konferencijos medžiaga ir pan.);
• pasirinkto laikotarpio (citavimo lango).

1. Žurnalų citavimo rodikliai WoS

Cituojamumo rodiklis (Impact Factor)

Žurnalo cituojamumo rodiklis – tai žurnalo straipsnių, publikuotų per praėjusius dvejus metus, citavimo vidurkis JCR metais.

Žurnalo cituojamumo indikatorius (Journal Citation Indicator)

Duomenų bazėje JCR pateikiami 2 ir 5 metų citavimo rodikliai, skaičiuojami atskirai Science ir Social science žurnalams.

Žurnalo cituojamumo indikatorius  – vidutinis paskutinių trejų metų straipsnių citavimo vidurkis, atsižvelgiantis į mokslo krypties ypatumus. Skaičiuojamas visiems Web of Science Core Collection žurnalams, įskaitant ir tuos, kurie neturi cituojamumo rodiklio (Impact Factor).

Agreguotas cituojamumo rodiklis (Agregate Impact Factor)

Agreguotas cituojamumo rodiklis rodo mokslo kategorijos žurnalų vidutinį cituojamumą.

Šis rodiklis skaičiuojamas kaip žurnalo cituojamumo rodiklis, tik vietoj žurnalų straipsnių citavimo ir jų skaičiaus imamas tos kategorijos visų žurnalų citavimų skaičius ir straipsnių skaičius. Jis rodo konkrečios kategorijos straipsnių citavimo vidurkį JCR metais.

Bendras citavimų skaičius (Total cites)

JCR metų rodiklis rodo bendrą citavimų ir savicitavimų skaičių vidurkį.

Kvartilis mokslo kategorijoje (Q)

Žurnalo kvartilis rodo žurnalo vietą mokslo kategorijoje pagal citavimo rodiklio pasiskirstymą tarp maksimalios ir minimalios jo reikšmės.

Žurnalo reikšmingumo rodiklis arba tikrinis rodiklis (Eigenfactor score)

Tikrinis rodiklis dar vadinamas žurnalo prestižo rodikliu. Skaičiuojamas panašiai, kaip ir citavimo rodiklis: skaičiuojami penkerių metų laikotarpio citavimai (tik išskiriant savicitavimus) tiek tiksliųjų mokslų, tiek socialinių mokslų žurnaluose.

Straipsnio svarbos arba įtakos rodiklis (Article influence)

Įtakos indeksas yra išvestinis rodiklis iš Eigenfactor score arba tikrinio rodiklio; apskaičiuojamas dalijant pastarojo reikšmę iš publikacijų skaičiaus tame žurnale.

Savicitavimų skaičius (Self cites)

Savicitavimų skaičius rodo žurnalo straipsnių cituojamumą tame pačiame žurnale. Labai svarbus rodiklis, nuo kurio dydžio priklauso žurnalo reitingavimas JCR. Tais metais, kai savicitavimų skaičius žurnale perkopia 80%, bibliometriniai rodikliai neskaičiuojami.

Tiesioginis citavimų skaičius arba operatyvumo rodiklis (Immediacy index)

Operatyvumo rodiklis parodo kaip greitai straipsniai žurnale  buvo pacituoti. Skaičiuojamas taip: JCR vienerių metų žurnalo citavimai dalijami iš JCR tais metais publikuotų jame straipsnių skaičiaus.

Citavimo pusamžis (Cited Half-Life)

Citavimo pusamžis – tai vidutinis JCR metais pacituotų publikacijų amžius; publikacijų citavimo skaičius žurnaluose turi būti daugiau nei 50%.

Cituotų straipsnių skaičius (Citeble items)

JCR metų žurnalo cituotų straipsnių rodiklis rodo žurnalo straipsnių, cituotų tais metais, skaičių.

Apie žurnalo citavimo reitingus / Essential Science Indicators (ESI) 

Essential Science Indicators (ESI) – skirtas šalių, institucijų, mokslo krypčių analizei. Teikiami 10 metų duomenys, kurie atnaujinami du kartus per mėnesį. Statistikai naudojami tik straipsniai.

ESI rodikliai – straipsnių skaičius, citavimų skaičius ir vidutinis vieno straipsnio citavimų skaičius, kurie skaičiuojami 22 mokslo sritims.

Pateikiami ne visi žurnalai, o tik tie, kurių straipsnių cituojamumas pasiekia 50% (duomenys mokslo srityse išrenkami procentilių principu. Pateikiamas ir labiausiai cituojamų straipsnių (most cited papers) skaičius: highly cited – paskutiniųjų 10 metų ir hot papers – praėjusių dvejų metų.

Žurnalų duomenys pateikiami lentelėje ir lyginami pagal dokumentų skaičių, citavimų skaičių bei dokumento vidutinį citavimų skaičių ESI mokslo srityje. Išskiriami labiausiai cituojami dokumentai (top papers). Grafiškai pateikiami penkerių metų citavimo rodiklių pokyčiai nuo 2002 m.

2. Žurnalų citavimo rodikliai Scopus

Laisva prieiga: SJR (Scimago Journal and Country Rank)

CiteScore rodiklis (CiteScore)
Tai žurnalo straipsnių, publikuotų trejų metų laikotarpiu citavimų vidurkis einamaisiais metais. Skaičiavimo principas panašus į JCR cituojamumo rodiklio (Impact Factor), tik citavimo langas yra ne dveji, o treji metai ir į skaičiavimą įtraukiamos visos publikacijų rūšys (žurnalai, knygų serijos, konferencijų pranešimai). Skaičiuojamas kasmet.

Normalizuotas straipsnių cituojamumo rodiklis (Source-Normalized Impact per Paper, SNIP)

SNIP atsižvelgia į kontekstą, t. y. mokslo krypties citavimo ypatumus. Ar tai daug, ar mažai cituojama sritis, kokios joje tradicijos skelbtis, kaip greitai pacituojama. Šis rodiklis leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių leidinius.

Prestižo rodiklis (SCImago Journal Rank SJR)
SJR – tai mokslo žurnalų įvertinimo rodiklis, kuris atsižvelgia ir į tai, kiek kartų žurnalas buvo cituojamas ir kokie žurnalai (pagal reikšmę ir prestižą) jį citavo. Atsižvelgiama į tai, kad ne visi žurnalai ir citavimai yra lygiaverčiai.

3. Alternatyvūs citavimo rodikliai (Altmetrics)

Mokslinės veiklos matomumas socialinėse medijose ir kitose platformose.

• Kiek kartų straipsnis peržiūrėtas, pamėgtas, pasidalintas, išsaugotas, rekomenduotas ar diskutuotas;
• Suteikia informacijos apie mokslinės veiklos socialinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką bei poveikį;
• Ankstyvasis rodiklis, iškart parodantis publikacijos vertę, greičiau nei įprasti bibliometriniai rodikliai;

Daugiau informacijos apie rodiklius rasite Metrics toolkit. 27 ekspertai trumpai ir aiškiai aprašė įvairius rodiklius, kur jie taikomi ir kaip skaičiuojami.

h-indeksas tai individualus vertinimo metodas, kuris suderina kiekybę (publikacijų skaičių) ir kokybę (citavimų skaičių), apibendrina mokslininko rezultatyvumą per visą mokslininko karjerą; gali būti pritaikomas ir kitoms informacijos sekoms (žurnalams, institucijoms, šalims). Pavyzdžiui, h indeksas 5 reiškia, kad mokslininkas yra paskelbęs 5 publikacijas, kurių kiekviena yra cituota ne mažiau kaip 5 kartus.

h-ideksą nurodo WoS ir Scopus, taip pat Google Scholar. Citavimus iš Google Scholar galima analizuoti su laisvai prieinama Publish or Perish programa.

To paties autoriaus h-indeksas gali būti skirtingas skirtingose duomenų bazėse. Tai priklauso nuo toje duomenų bazėje indeksuotų publikacijų. H-indeksas skaičiuojamas nuo visų toje duomenų bazėje esančių publikacijų. 

H indekso privalumai:

• individualus vertinimo metodas;
• išreikštas vienu skaičiumi;
• patogumas, aiškumas;
• nurodomas duomenų bazėse Web of Science, Scopus ir kt.;
• suderina kiekybę (publikacijų skaičių) ir kokybę (citavimų skaičių);
• apibendrina mokslininko rezultatyvumą per visą mokslininko karjerą.

H indekso trūkumai:

• dideli mokslo krypčių skirtumai, todėl nelygintinas tarp skirtingų sričių mokslininkų;
• neatsižvelgiama į dažnai cituojamas publikacijas;
• neparankus „nepopuliariose“ mokslo kryptyse dirbantiems mokslininkams, nes jos paprastai yra mažiau cituojamos;
• nepanaikina savicitavimo ir bendraautorystės įtakos;
• neparankus mokslininkui, dirbančiam vienam;
• priklauso nuo duomenų bazės apimties;
• veikiamas pavardžių transkripcijos.

Mokslininkams ir tyrėjams yra svarbi darbų publikavimo strategija, t. y. prognozavimas, kur publikuoti, kad darbai būtų tinkamai įvertinti. Šią užduotį palengvina žurnalų kvartiliai pagal CA JCR duomenų bazę, pagrįsti cituojamumo rodiklio (IF) pasiskirstymu tarp maksimalios ir minimalios verčių tam tikroje mokslo srityje. Kvartilis – tai žurnalo reitingas atitinkamoje mokslo srityje.

Daugiau straipsnyje: Trumpienė, Audrė, & Šegždienė, Eglė (2012). Mokslinių žurnalų reitingai ir Thomson Reuters rodikliai. Ekologija, 58(4), p. i-xi.

Institucijos mokslo (meno) darbų vertinimas vyksta vadovaujantis kasmetiniu universitetų ir mokslo tyrimo institutų Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo reglamentu. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos vertinimui teikia duomenis apie vertinimo laikotarpiu paskelbtas MTEP ir meno publikacijas, išleistus leidinius (monografijas, studijas, vadovėlius, bibliografijas ir daugelį kitų), vykdytus MTEP ir (ar) meno projektus bei tai veiklai atlikti sudarytas MTEP sutartis. Apibendrinti rezultatai viešinami ir teikiami institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms mokslo ir studijų politiką. Lietuvos mokslo taryba MTEP ir meno veiklos vertinimą atlieka nuo 2009 m.

Alternatyvus mokslinės veiklos vertinimo metodas – altmetrija (A. Trumpienė, LMA Vrublevskių biblioteka, 2014 m.)

1. Atviroji prieiga

Atviroji prieiga – tai nemokama interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas.

Atvirosios prieigos plėtra suteikia galimybę skleisti mokslinių tyrimų rezultatus pasaulyje bei suteikti geresnę prieigą prie pasaulinių mokslo informacijos išteklių.

Atvirojoje prieigoje esantys šaltiniai yra puiki alternatyva prenumeruojamose duomenų bazėse kaupiamiems ištekliams, nes ilgus metus gyvavusi mokslinio bendravimo sistema, kurios pagrindą sudaro vis brangstanti komercinė leidyba, nebetenkina mokslo proceso dalyvių. Mokslininkams, jų institucijoms ir visuomenei nereikia dar kartą mokėti už prieigą prie tyrimų, kurie dažnu atveju jau buvo apmokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų, rezultatų.

Yra du atvirosios prieigos įgyvendinimo būdai:

Auksinis modelis	Žaliasis modelis
Atvirosios prieigos žurnalų išlaidas apmoka patys straipsnius publikuojantys autoriai, juos finansuojančios institucijos ar rėmėjai.	Tyrimo autorius įkelia jau publikuotą arba dar nepublikuotą savo straipsnį į atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyta prievolė valstybės ir privačioms institucijoms viešai skelbti mokslo tyrimų rezultatus:

„45 straipsnis. Mokslinės veiklos rezultatų viešumas

1. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

2. Valstybės biudžeto lėšomis nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliktų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.“

Atvirosios prieigos šaltinių paieškai patariame naudoti talpyklų katalogus.

Atvirosios prieigos talpyklų katalogai:

DOAB – atvirosios prieigos knygų katalogas;

DOAJ – atvirosios prieigos žurnalų katalogas;

OpenDOAR – atvirosios prieigos talpyklų katalogas;

ROAR – atvirosios prieigos talpyklų registras;

WorldWideScience – jungtinė paieškos sistema, kurioje paieška vienu metu atliekama daugiau kaip 90 atvirosios prieigos talpyklų ir duomenų bazių.

Daugiau informacijos apie atvirosios prieigos talpyklas:

DRIVER – Europos mokslinių tyrimų skaitmeninių talpyklų infrastruktūros vizija;

ROARMAP – duomenų archyvavimo atvirosios prieigos talpyklose nuostatų registras.

2. Atvirosios prieigos žurnalai

Atvirosios prieigos žurnalų sąrašas pateikiamas Atvirosios prieigos žurnalų kataloge DOAJ (angl. Directory of Open Access Journals). Į šį katalogą įtraukti žurnalai užtikrina nemokamą prieigą prie viso teksto straipsnių. Straipsnių kokybę prižiūri žurnalų redakcinės kolegijos.
Atvirosios prieigos žurnalai pažymėti simboliu

Pastaraisiais metais daugėja ir komercinių leidėjų, kurių žurnalai prieigą prie viso teksto straipsnių užtikrina pasitelkdami mišrųjį arba vėlesnės atvirosios prieigos būdus:

mišriosios prieigos žurnalai suteikia atvirąją prieigą tik prie tų straipsnių, kurių leidybos išlaidas apmokėjo patys autoriai ar juos finansuojančios institucijos. Tokie straipsniai yra laisvai prieinami internete visiems interneto vartotojams. Kiti to paties žurnalo straipsniai yra prieinami tik prenumeratoriams arba už atitinkamą mokestį.

vėlesnės prieigos žurnalai suteikia galimybę laisvai naudotis naujausiais viso teksto straipsniais tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo to laiko, kai jie buvo paskelbti (angl. period of embargo).

Lietuvos atvirosios prieigos žurnalai

Užsienio atvirosios prieigos žurnalai:

• Bioline International – besivystančių šalių elektroninių žurnalų rinkinys (biologija, chemija, gamtos mokslai, medicina, visuomenės sveikata);
• BioMed Central – biologijos ir medicinos mokslų elektroninių žurnalų rinkinys;
• BMJ Journals Online – medicinos ir visuomenės sveikatos sričių moksliniai žurnalai;
• Elsevier Open Access Journals – Elsevier leidyklos moksliniai žurnalai (gamtos ir fiziniai mokslai);
• Free medical Journals – medicinos mokslų žurnalų rinkinys (biologija, chemija, farmacija, informatika, istorija, medicina, odontologija, psichologija, slauga, visuomenės sveikata, zoologija, veterinarinė medicina);
• Herbert Open Access Journals (HOAJ) – mokslinių žurnalų rinkinys (chemija, klinikinė medicina, biomedicina, gyvybės mokslai, mikrobiologija, ekologija);
• IEEE Open Access – šiuolaikinių technologijų srities mokslinių žurnalų rinkinys;
• International Association for Media and Communication Research (IAMCR) Open Access Journals – informacijos ir komunikacijos srities mokslinių žurnalų rinkinys;
• PLoS – ne pelno organizacijos Public Library of Science publikuojami septyni aukšto lygio medicinos ir gamtos mokslų žurnalai;
• PubMed Central – biomedicinos ir gamtos mokslų žurnalų straipsnių archyvas;
• Revistas-CSIC – Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (CSIC) leidžiamų mokslo žurnalų archyvas (architektūra, botanika, filologija, geografija, geologija, istorija, matematika, menas, sociologija);
• Sage Open – socialinių ir humanitarinių mokslų žurnalai;
• Scientific Journals International (SJI) – straipsnių paieška atvirosios prieigos moksliniuose žurnaluose (visos pagrindinės mokslo šakos);
• Scientific Reports – Nature Research atviros prieigos žurnalas, kuriame skelbiami originalūs visų gamtos ir klinikinės medicinos mokslų sričių tyrimai;
• SpringerOpen – Springer leidyklos moksliniai žurnalai (biologija, chemija, fizika, gamtos mokslai, matematika, medicina, teisė);
• Wiley Open Access – Wiley leidyklos moksliniai žurnalai (biologija, chemija, medicina, veterinarinė medicina, ekologija, aplinkotyra, sveikatos mokslai, inžinerija, psichologija, žemės ūkio mokslai).

3. Atvirosios prieigos talpyklos

Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, tačiau užtikrina jų matomumą pasaulyje. Jose greta tradiciniu būdu publikuotų šaltinių gali būti kaupiami ir nerecenzuoti preprintai, postprintai arba abiejų tipų publikacijos. Šios talpyklos dažniausiai kuriamos instituciniu arba teminiu principu.

Lietuvos atvirosios prieigos talpyklos:

eLABa – Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka;

ETD – Lietuvos elektroninės tezės ir disertacijos;

Lituanistikos duomenų bazė – humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raida ir dabartis;

Vilniaus Gedimino technikos universiteto talpykla;

Vytauto Didžiojo universiteto e. publikacijų talpykla (VDU ePub).

Užsienio atvirosios prieigos talpyklos:

• arXiv – biologijos, ekonomikos, fizikos, informatikos, matematikos, inžinerijos ir technologijų mokslų teminė talpykla;
• Central and Eastern European Online Library (CEEOL) – humanitarinių ir socialinių mokslų teminė talpykla;
• DART-Europe E-theses Portal  – įvairių Europos universitetų elektroninių tezių registras (archeologija, architektūra, astronomija, biologija, chemija, edukologija, ekonomika, filologija, filosofija, fizika, gamtos mokslai, geografija, geologija, informatika, inžinerija ir technologijos, istorija, matematika, medicina, menas, politologija, psichologija, sociologija, teisė, teologija, verslas ir administravimas, žemės ūkis, zoologija, veterinarinė medicina);
• E-LIS – bibliotekininkystės, informacijos mokslų bei susijusių disciplinų mokslinių ir techninių dokumentų archyvas;
• ICRISAT – Tarptautinio atogrąžų klimato zonos grūdų tyrimų instituto elektroninė preprintų talpykla (biologija, botanika, chemija, ekologija ir aplinkotyra, gamtos mokslai, geografija, informatika, inžinerija ir technologijos, žemės ūkis);
• Oksfordo universiteto archyvas – grožinės literatūros ir lingvistikos (25 kalbomis) talpykla;
• RePEc – ekonomikos mokslų literatūros teminė talpykla su nuorodomis į visateksčius straipsnius;
• SSRN – socialinių mokslų talpykla (edukologija, ekonomika, politologija, psichologija, sociologija, teisė, verslas ir administravimas, visuomenės sveikata).

4. Atvirosios prieigos iniciatyvos ir projektai

„Planas S“

„Planas S“ yra atvirosios prieigos leidybos iniciatyva, kuri buvo pradėta 2018 m. rugsėjo mėnesį. Planą remia tarptautinis mokslinių tyrimų finansuotojų konsorciumas „cOAlition S“. „Planas S“ reikalauja, kad nuo 2020 m. mokslinės publikacijos, kuriomis skelbiami iš viešųjų dotacijų finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai, būtų skelbiamos atitinkamuose atvirosios prieigos žurnaluose ar platformose. Visi moksliniai straipsniai, radęsi iš mokslinių tyrimų, finansuojamų „cOAlition S“ narių, turi būti viešai prieinami tuoj po paskelbimo be jokio laikino draudimo periodo. Jie turi būti nuolat prieinami pagal atvirąją licenciją, leidžiančią pakartotinai jais naudotis bet kokiais tikslais.

Šiuo metu konsorciume yra 17 finansuotojų, kuriuos remia Europos Komisija ir Europos mokslinių tyrimų taryba. Lietuva dar nėra prisijungusi prie konsorciumo. Patį „Planą S“ sudaro 10 principų, kuriuos priėmė konsorciumo nariai. Priimti principai numato, kad autoriai ir toliau turi išsaugoti savo publikacijų autorių teises. Visos publikacijos turi būti skelbiamos su atvirąja licencija, pageidautina „Creative Commons licenses“ (CC). Vienas iš svarbesnių principų yra tai, kad atvirosios prieigos skelbimo mokesčius turi padengti finansuotojai arba universitetai, o ne patys mokslininkai. Mišrusis leidybos modelis neatitinka iškeltų „Plano S“ principų. Todėl priėmus „Planą S“ gali kisti dabartinė leidybos sistema.

 „Plano S“ pereinamasis laikotarpis truks iki 2023 metų. Jis leis skelbti mokslinius tyrimus hibridiniuose žurnaluose, kuriems yra taikomas pereinamojo laikotarpio susitarimas, kol jie taps visiškai atviri. Leidyba visuose žurnaluose ir toliau bus leidžiama su sąlyga, kad publikacijos bus saugomos patvirtintoje atvirosios prieigos saugykloje (žaliasis atvirosios prieigos modelis) be jokio laikinojo draudimo laikotarpio ir su CC licencija. Siekiant pakartotinai naudotis publikacijų moksliniu turiniu, leidiniams turės būti suteikta visuotinė, neatšaukiama licencija dalytis ir pritaikyti darbą bet kokiam tikslui, įskaitant prekybą.

„Plano S“ konsorciumas taip pat žada persvarstyti mokslinių tyrimų vertinimo sistemą. Ateityje konsorciumas norėtų pereiti prie San Francisko deklaracijos dėl tyrimų vertinimo (DORA). Konsorciumas „cOAlition S“ ketina dirbti su atvirosios prieigos DOAJ katalogo (angl. Directory of Open Access Journals) recenzuojamųjų žurnalų sąrašu ir atvirosios prieigos OpenDOAR katalogo (angl. Directory of Open Access Repositories) talpyklų sąrašų. Tokiu būdu bus siekiama sukurti mechanizmus, skirtus nustatyti, ar žurnalai / platformos ir saugyklos atitinka „cOAlition S“ reikalavimus. Nepriklausomai nuo publikavimo formos, „cOAlition S“ pataria, kad visi leidiniai ir kiti mokslinių tyrimų rezultatai būtų saugomi atvirosiose saugyklose. Siekiant užtikrinti ilgalaikį archyvavimą, mokslinių tyrimų valdymą ir didžiausią pakartotinį naudojimą, siūloma mokslinių tyrimų rezultatus deponuoti atvirosiose saugyklose.

Yra įvairių finansavimo ir mokėjimo modelių už atvirosios prieigos leidimą. Konsorciumas „cOAlition S“ reikalauja visiško atvirosios prieigos skelbimo išlaidų ir mokesčių skaidrumo. Jis įtrauktas kaip vienas iš kriterijų, kuriais apibrėžiamas žurnalų ir platformų atitikimas planui. Konsorciumo „cOAlition S“ nariai užtikrins finansinę paramą atvirosios prieigos leidybai. Konsorciumas pabrėžia, kad individualūs „cOAlition S“ nariai neprivalo sudaryti pereinamo laikotarpio susitarimų ir finansuoti publikacijos, kuriai taikomi tokie susitarimai, mokesčio ACP.

Jeigu „Planas S“ įsigaliotų, kai kurios Europos šalys pagal šią iniciatyvą paskelbtų daugiau nei 40 proc. savo mokslinių tyrimų. Pagal 2017 m. atliktus skaičiavimus „Plano S“ finansuojami dokumentai buvo dažniau cituojami nei kiti dokumentai. Tai galioja visoms mokslinių tyrimų sritims. Tikimasi, kad „Plano S“ įgyvendinimas leis pagreitinti mokslinius tyrimus ir atradimus.

5. Vaizdo medžiaga

Kas yra atviroji prieiga?

Kodėl svarbi atviroji prieiga?

Kaip skatinti atvirąją prieigą?

Kuo ji naudinga jaunam mokslininkui?

6. Naudingos nuorodos

Lietuvos mokslo taryba

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija

Vilniaus universiteto biblioteka

Kauno technologijos universiteto biblioteka

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka

EIFL (Kur galėčiau gauti reikalingą straipsnį?)