Prieš kelerius metus Vrublevskių bibliotekoje buvo identifikuotas Johanneso de Aragonia dviejų kalbų inkunabulas, išspausdintas 1471 metais, po gruodžio 19 dienos (LMAVB RSS I-25g (https://elibrary.mab.lt/handle/1/31006), ISTC ia00939800 (https://data.cerl.org/istc/ia00939800), GW 02309 (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/docs/GW02309.htm). Kadangi konvoliute buvo įrišti tik trys lapai ir nebuvo jokio kolofono, buvo sunku nustatyti, koks tai veikalas. Tik spėliojant atradus suskaitmenintą knygą paaiškėjo, kad tai yra vos keturių lapų brošiūra, kurios pirmojo lapo trūksta Vrublevskių bibliotekoje saugomame egzemplioriuje. Anuomet šis atradimas nudžiugino ne tik tuo, kad pagaliau pavyko aprašyti knygą, bet ir tuo, kad tuo metu tai buvo seniausia žinoma renkamais rašmenimis spausdinta knyga, saugoma Lietuvos atminties institucijose.

Šiemet, rengiant netrukus pasirodysiančią Bibliotekos inkunabulams skirtą parodą, tarptautinėse bazėse buvo patikrinti visi jų aprašai. Juk šių knygų tyrimai nesibaigia, informacijos daugėja, tad kartais patikslinama knygos spausdinimo vieta ir data, jos leidėjas, kartais paaiškėja, kad paleotipas iš tikrųjų yra inkunabulas, kartais, deja, inkunabulas pripažįstamas paleotipu.

Šį kartą dėmesį patraukė to paties konvoliuto šeštasis aligatas – Bernardo Giustiniani (lot. Bernardus Justinianus) kalba Oratio habita apud Sixtum IV contra Turcos (LMAVB RSS I-25f (https://elibrary.mab.lt/handle/1/31002), ISTC ij00605800 (https://data.cerl.org/istc/ij00605800), GW M15532 (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/docs/M15532.htm), pasakyta popiežiui Sikstui IV 1471 metų gruodžio 2 dieną. Bibliotekos apraše buvo nurodyta, kad ją išspausdino nežinomas spaustuvininkas Romoje 1472 metais. Inkunabulų kataloge „Gesamtkatalog der Wiegendrucke“ (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/)  nustatytas ir jos spaustuvininkas – Georg Lauer. Visgi išsamiausias aprašas yra Britų bibliotekos Inkunabulų trumpųjų aprašų kataloge „Incunabula Short Title Catalogue“ (https://data.cerl.org/istc/_search). Jame ne tik nurodyta veikalo spausdinimo data – 1471 metai, po gruodžio 2 dienos, – bet ir prirašyta pastaba, kad tai yra tikėtina pirmoji šios popiežiui skirtos kalbos laida. Visos kitos laidos turi kolofoną (išskyrus vieną, išspausdintą apie 1474 metus). Taip ši knyga, aplenkusi tame pačiame konvoliute įrištą kitą knygą vos dviem savaitėmis, tapo seniausiu šiuo metu žinomu inkunabulu Lietuvoje (bent jau kol kuri nors Lietuvos atminties institucija ar kolekcininkas nepraneš, kad įsigijo ar identifikavo dar anksčiau išspausdintą).

Šios knygos autorius Bernardo Giustiniani (1408–1489) buvo Renesanso humanistas, istorikas, Venecijos Respublikos politikas ir diplomatas. Kaip Venecijos atstovas jis dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frederiko III karūnavimo iškilmėse Romoje, sveikino naujai išrinktus popiežius Pijų II ir Sikstą IV, su diplomatinėmis misijomis vyko į Neapolį, Ferarą ir Milaną. Jaunystėje gavęs gerą išsilavinimą, Giustiniani reiškėsi ir kaip istorikas, literatas. Iš graikų į lotynų jis išvertė Homero, Isokrato tekstų, parašė originalią poemą. Pirmasis jo kaip istoriko ir biografo darbas buvo dėdės, pirmojo Venecijos patriarcho ir būsimo šventojo Lorenzo Giustiniani (1381–1456) biografija Vita beati Laurentii Iustiniani Venetiarum protopatriarchae (išspausdinta 1475 metais) (ISTC ij00611500 (https://data.cerl.org/istc/ij00611500); GW M15546 (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/docs/M15546.htm). Pasitraukęs iš aktyvios diplomatinės tarnybos spaudai parengė Venecijos istoriją Historia de origine urbis Venetiarum (išspausdinta po mirties, 1492 metais) (ISTC ij00605000 (https://data.cerl.org/istc/ij00605000); GW M15544 (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/docs/M15544.htm). Amžininkų jis buvo giriamas ir dėl savo oratorystės gabumų. Daug jo kalbų ir laiškų buvo surinkta ir 1492 (?) metais išspausdinta rinkinyje Orationes et epistolae (ISTC ij00611000 (https://data.cerl.org/istc/ij00611000); GW M15541 (https://www.gesamtkatalogderwiegendrucke.de/docs/M15541.htm).

XV a. populiariausias Giustiniani veikalas ir žinomiausia jo kalba, 1471–1487 (?) metais išspausdinta net 10 kartų, ir buvo Oratio habita apud Sixtum IV contra Turcos. Mirus popiežiui Pauliui II, Venecijos Respublika išsiuntė delegaciją pas naujai išrinktą popiežių Sikstą IV. Jai vadovavo Bernardo Giustiniani. Lapkričio pabaigoje keturi pasiuntiniai atvyko į Romą, o gruodžio 2 dieną pasiuntinių vadovas kreipėsi į popiežių. Išgyręs naujai išrinktąjį popiežių jis padarė išvadą, kad daugybe nuopelnų jis buvo apdovanotas tam, kad vadovautų kunigaikščiams ir gintų Kristaus šlovę bei krikščionišką Europą – musulmonai veržiasi į pačią jos širdį. Venecijiečiai jau daugiau nei aštuonerius metus saugojo krikščionis nuo netikinčiųjų, negailėdami nei savo miestų, nei laivų, žmonių ir turtų, bet jiems reikia pagalbos. Kalboje išsakytas primygtinis kvietimas pradėti karo žygį prieš turkus pateisinamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis: Venecija jau nuo 1463 metų kariavo su Osmanų imperija, prieš metus žlugo jų kolonija Negropontė, turkai artėjo prie pačios Venecijos, tad Respublikos senatas ragino savo pasiuntinį siekti susitarimo su popiežiumi, kad jis prisidėtų prie antiturkiškos kampanijos. Jeigu nepasisektų greitai to pasiekti, Giustiniani turėjo popiežiui priminti, kad Venecijai nebūtų sunku susitaikyti su priešais ir taip apginti savo egzistavimą ir ekonominius interesus.

1472 metų vasario viduryje Venecijos sinjorija atšaukė pasiuntinius ir pakeitė juos nuolatiniu atstovu. Prieš išvykdamas, kovą Giustiniani gavo popiežiaus laišką Dilecto filio Bernardo Iustiniano, kuriame buvo viešai išgirti jo išskirtiniai oratoriniai gebėjimai.

Besitęsiant kovoms su Osmanų imperija, ši kalba neprarado savo aktualumo. Tikėtina, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji XV a. buvo ne kartą perspausdinta, o jos tikėtinos pirmosios laidos vienas egzempliorius pasiekė ir Lietuvą. Bet tai ne vienintelis inkunabulas, kuriuo kreipiamasi kviečiant kovoti su turkais. Seniausias datuojamas inkunabulas, išspausdintas 1454 metų gruodį, buvo vokiečių kalba parašytas politinis religinis eiliuotas pamfletas Perspėjimas krikščionims apie turkus. Apie jį, taip pat Vrublevskių bibliotekoje ir kitur saugomus inkunabulus, jau netrukus bus galima pasiskaityti virtualioje parodoje apie begalinį knygų gausinimą XV amžiuje.

Agnė Zemkajutė