Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra„Sakalo“ bendrovės leidiniai

2024-12-06

Kaip atrodė tarpukario Lietuvoje (1918–1940) išleistos knygos? Kokie dailininkai jas apipavidalino ir kokias knygų iliustracijas, vartydami tas knygas, matė to meto skaitytojai? Apie visa tai – naujoje virtualioje parodoje „Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra: „Sakalo“ bendrovės leidiniai“. Joje susitinkame su šios leidyklos knygų dailininkais: Telesforu Kulakausku (1907–1977), Domicele Tarabildaite-Tarabildiene (1912–1985), Telesforu Valiumi (1914–1977), Mstislavu Dobužinskiu (1875–1957), Kaziu Šimoniu (1887–1978), Jonu Juozu Burba (1907–1952), Aleksandru Šepečiu (1910–1982) ir Viktoru Petravičiumi (1906–1989). Jie – įvairių kartų kūrėjai: ir jau pripažinti autoritetai, ir dar tik pradedantys. Ar tai turėjo įtakos jų darbams? Apie tai – parodoje. Sužinosime, pavyzdžiui, kodėl Paulius Galaunė kritikavo M. Dobužinskį ir kodėl gyrė A. Šepečio sukurtą Igno Šeiniaus apysakos „Kuprelis“ (1932) viršelį.

Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra – labai plati tema (Lietuvoje tuomet veikė per 30 leidyklų), todėl parodoje matysime tik vienos leidyklos – „Sakalo“ bendrovės raštams leisti ir platinti – knygas. Nors tuomet daugiausia knygų yra išleidę dideli susivienijimai („Spaudos fondas“, „Spindulys“), valstybės dotuojamos leidyklos („Knygų leidimo komisija“, „Universitas“), „Sakalas“ joms nenusileido nei produkcijos apimtimis, nei leidybos naujovėmis (pavyzdžiui, pirmoji iš privačių leidyklų įsteigė premiją autoriams), nei knygų menine kultūra. Tai parodyti ir yra šios virtualios parodos tikslas. Nereikėtų joje ieškoti išsamaus visõs „Sakalo“ produkcijos meninio įvertinimo (tarkim, geriausių ar, atvirkščiai, menine prasme nepasisekusių knygų pavyzdžių), repertuaro įvairovės. Ji parengta vien iš LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų leidinių. Ilgą laiką juos skaitė daugybė skaitytojų, todėl jie sudėvėti, dažnai – perrišti, be originalių viršelių. Štai kodėl kai kurių tikrai vertų knygų teko atsisakyti. Tai ir nulėmė, kad parodoje susitinkame tik su minėtų dailininkų darbais, nors iš viso leidykla bendradarbiavo net su 40 dailininkų. Paroda teikia galimybę pamatyti būdingiausias jų apipavidalintas knygas, atsekti individualų braižą, jau susiformavusį ar dar tik besiskleidžiantį talentą. Tai galimybė virtualiai pakeliauti tarpukario Lietuvos knygų puslapiais, įvertinti knygos dailininkų  kūrybos novatoriškumą ar, atvirkščiai, tradiciškumą, pripažįstant, kad ir dabar, beveik po šimtmečio, tarpukario Lietuvos knygos menas tebežavi raiškos savitumu.

Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė