Totorių paveldas Lietuvoje: knygos sutiktuvės
2022 m. gruodžio 8 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks leidinio „The Kitab of Ivan Lutskevich: a Monument of Lithuanian Tatar Culture“ pristatymas. Tai naujausias Lietuvių kalbos instituto leidinys, kurio sudarytoja – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė.
Pristatymo renginyje dalyvaus autorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai prof. habil. dr. Czesław Łapicz, assoc. prof. dr. Hüseyin Durgut, Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko.
Torunės universiteto Kitabistinių tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska pristatys kritinį leidinį „Lenkijos ir Lietuvos totorių XVI a. tefsiras“. Renginį ves Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas.
Renginio metu galėsite pamatyti rankraštinės knygos – Kitabo – originalą, saugomą Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, ir Dervišų šokį.
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, yra jos istorijos dalis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių palikuonys gyvena trijose valstybėse: Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, o jų tautiečiai – Kryme, Tatarstane, Turkijoje. Į LR Vyriausybės patvirtintą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programą buvo įtrauktas ir leidinys „Ivano Luckevičiaus kitabas – Lietuvos totorių kultūros paminklas“ anglų kalba.
Nuo XVII a. egzistuojanti Lietuvos totorių rankraštinė tradicija, sudaranti išskirtinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinio palikimo bruožą, pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio ne tik įvairių šalių mokslininkų, bet ir platesnės tarptautinės visuomenės dėmesio. Į rankraščius, surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis (kitabus, chamailus, tefsyrus bei tedžvidus), specialistai atkreipė dėmesį dar XIX a. viduryje, tačiau išsamios ir kryptingos studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, Vilniaus universiteto profesoriui A. Antonovičiui išleidus monografiją „Baltarusiški tekstai, surašyti arabų rašmenimis, ir jų grafinė bei ortografinė sistema“ (1968). Išjudinus turtingus Rytų kultūros klodus, buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės (G. Miškinienė, A. Drozdas, Cz. Lapiczius, P. Suteris, J. Kulwicka-Kaminska).
Vis dėlto šios studijos yra nepakankamos, nes archyvuose saugomų rankraščių turinys, grafinės, literatūrologinės, kalbinės, religinės ir kultūrinės charakteristikos menkai žinomos net šios srities specialistams. Iki šiol transkribuota (iš arabiškų rašmenų) ir paskelbta vos keletas totoriškų rankraštinių šaltinių.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos totorių bendruomenė ne tik kinta, bet ir tampa vis atviresnė naujiems šalies gyventojams (imigrantams ir reemigrantams) iš kitų musulmoniškų šalių. Migracija tampa vis aktualesnė vietos (tradicinėms) tautinėms ir religinėms bendruomenėms: siekiama, kad jos ne tik integruotųsi į šalies visuomenę, bet ir padėtų pritapti naujiems šalies gyventojams. Svarbu užtikrinti efektyvesnę ir, svarbiausia, natūralesnę tautinių mažumų integraciją per atitinkamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės funkcionavusių kalbų bei kultūrinių tradicijų tyrimą ir jo rezultatų sklaidą visuomenėje. Kuo greičiau ir išsamiau atvykėliai susipažins su įvairialype Lietuvos kultūra, tuo lengviau ir sklandžiau vyks jų integracija. Todėl labai svarbų vaidmenį gali suvaidinti Lietuvos totorių, gyvenančių šioje teritorijoje daugiau nei 625 metus, pavyzdys.
Pristatoma knyga skirta vienam svarbiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė). Šiuo rankraščiu susidomėta XX a. pradžioje, jį radus Keturiasdešimties Totorių kaime. Surašytas trimis, o kartais – ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis, Ramadano pasninką, maldas ir t. t. Rankraščio kultūrinę vertę ir svarbą atspindi jame surinkti tekstai, liudijantys vienos iš seniausių Rytų Europoje apsigyvenusių musulmonų bendruomenių vertybes ir prioritetus.
Knygą sudaro įvadas, transliteruotas tekstas, rankraščio vertimas į anglų kalbą, sąvokų ir terminų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
2009 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas Ivano Luckevičiaus kitabo leidimas buvo skirtas Lietuvos auditorijai, o 2021 m. pasirodęs angliškas papildytas leidimas atveria galimybę su unikaliu LDK totorių rankraštiniu palikimu supažindinti tarptautinę bendruomenę.
Leidinio autorė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos administracijai, Lietuvių kalbos institutui, šeimai ir visiems, prisidėjusiems prie knygos leidimo ir jos pristatymo, bei už palaikymą rengiant leidybos projektą.
Daugiau informacijos: Komunikacijos skyrius: inga.beruliene@mab.lt, +370 687 88685.