LMA Vrublevskių bibliotekoje savo naujus namus rado kadaise gyvavusių institucinių ar asmeninių bibliotekų knygos bei kiti dokumentai. Viena iš seniausių, turtingiausių ir garsiausių buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Atsiradusi Reformacijos kovų įkarštyje, susidūrusi su kontrreformacija, Sinodo biblioteka patyrė daug negandų. Išskirtinė Sinodo bibliotekos vertė ta, kad joje buvo kaupiama ir išsaugota reformacijos klasika, nes beveik visi bibliotekoje išlikę veikalai buvo atsidūrę Vatikano sudarinėtuose ir vis papildomuose draudžiamų knygų sąrašuose.

Dalis Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygų vis dėlto pasiekė Žygimantų gatvę – dabartinius LMA Vrublevskių bibliotekos rūmus. Jos nebuvo išskirtos, bet aprašomos pagal amžius drauge su kitais Bibliotekai atitekusiais dokumentais. Priklausymą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai parodo antspaudas, įrašas lotynų kalba, arba įrašas, kad dokumentas buvo Slucko gimnazijos bibliotekoje. Rasta XVI a. išleistų 518 veikalų, įrištų į 350 knygų, iš jų net 117 yra foliantai. 447 veikalai išleisti lotynų kalba, didžiąją dalį  (323) sudaro teologinė literatūra.

Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violetos Radvilienės virtualus pasakojimas skirtas paminėti prieš 440 metų Vilniuje, Danieliaus Lenčickio spaustuvėje, Jono Glebavičiaus lėšomis išleistą žymiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos evangelikų reformatų teologo, rašytojo, polemisto, Mikalojaus Radvilo Rudojo, karalių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretoriaus Andriaus Volano (apie 1530–1610) polemikos su jėzuitu Petru Skarga knygą – Andriaus Volano Penkios knygos prieš Vilniaus jėzuito Skargos septynis mišių ir jų aukos stulpus ir knygą: 12 Cvinglio bei Kalvino sekėjų teiginių  .

Pasakojimui parinktos XVI a. leistos knygos, kurios primena vykusius karštus ginčus dėl teisingesnio tikėjimo, pasiryžimą dėl jo paaukoti gyvybę, pritariančiųjų paiešką ir ne tik žodinę kovą su priešininkais.