2024 m. minime Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines. LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali mažoji paroda „Iš pagarbos ir dėkingumo: Antano Smetonos lituanistinė veikla ir darbai“, skirta Lietuvių kalbos dienoms paminėti.

Lietuvoje ir ne tik joje Antano Smetonos vardas, jo asmenybė siejama su Nepriklausomybės Akto pasirašymu, pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmeniu.

Įdomu, gal net nuostabu, kad ši įvairialypė asmenybė svarų pėdsaką paliko ir kitoje srityje – lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimo baruose.

Parodoje eksponuojami dokumentai, parodantys A. Smetoną kaip gimtosios kalbos mokslo darbininką. Bene geriausiai A. Smetonos dėmesį lietuvių kalbai atspindi jo raštai. XX a. buvo parengti ir išleisti jo rinktinių raštų ir raštų leidimai bei „Antano Smetonos didžiosios mintys“ (1935–1937, 2 d.).

A. Smetona įvairiais straipsniais spaudoje kėlė lietuvių kalbos norminimo, taisyklingos rašybos ir vienodos stilistikos spaudoje klausimus, taip pat siekė, kad lietuvių kalba būtų plačiau vartojama mokyklose, bažnyčiose, visuomenėje. Smetona tapo laikraščių redaktoriumi, leidėju, publicistu. XX a. pradžioje jis vienaip ar kitaip susijęs su dauguma Vilniuje ėjusių periodinių leidinių.

A. Smetona kaip teisininkas padėjo įvairioms draugijoms rengti įstatus (jie privalėjo būti parašyti rusų kalba, bet savo reikmėms būdavo verčiami į lietuvių kalbą). Teko kurti teisinę terminiją. Tuo metu trūko daugelio mokslo ir įvairių veiklos sričių terminų: publicistikos, menų, teisės, teologijos, agronomijos ir kt. Tad A. Smetona kvietė inteligentus juos kurti, o jų kūrimą sieti su naujais gyvenimo reiškiniais, įvykiais, atradimais.

Kai 1915 m. Lietuvių mokslo draugija sudarė naują komisiją vadovėliams leisti, jos vadovo pareigas ėjo A. Smetona. Profesionalus teisininkas, lietuvių kalbos žinovas A. Smetona pats rengė matematikos vadovėlius, o kitų autorių parengtuosius vertė į lietuvių kalbą.

Ir ne tik vadovėlius vertė A. Smetona – iš senosios graikų kalbos jis išvertė keletą klasikinių veikalų (Platono „Sokrato apologija; Kritonas“ leisti 1927, 1936 ir 1995 m.).

Gilios erudicijos, plataus akiračio, skaitęs, rašęs, kalbėjęs net devyniomis kalbomis (aštuoniomis idealiai, tik anglų kalba prastai), visais savo gyvenimo tarpsniais, net vykdydamas aukščiausias šalies vadovo pareigas, Antanas Smetona buvo nepaprastai jautrus gimtajam žodžiui.

Parodos dokumentai rodo ryškų A. Smetonos indėlį į gimtosios kalbos – viešosios, spaudos, mokyklinės, vertimų – gražinimo ir tobulinimo  lauką.

Rūta Kazlauskienė, Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė

1. Prof. Antanas Smetona su studentais
[1925–1927 m.], LMAVB RS F183-957

2. Antanas Smetona
1909 m.
Iš: Kisinas, Izidorius. Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija, 1874–1934. Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1935.