Naujos knygos
Naujos knygos
2021 m. balandžio mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.
Walker-Meikle, Kathleen. Dogs in medieval manuscripts. London: The British Library, 2020. 89 p.
Šunys dažnai minimi Viduramžių šaltiniuose. Šunims skirtose rankraštinėse knygose aprašomos skirtingos veislės, aptariamos jų funkcijos, reikšmė žmogui, elgsena, pateikiama pamokymų, kaip jas auginti ir dresuoti. Viduramžiais manyta, kad šunys turi gydomųjų ir magiškų savybių. Yra buvę net atvejų, kai šuo neviešai garbintas kaip šventasis. Viduramžių rankraščių paveikslėliai atspindi įvairius šunų vaidmenis kasdieniame gyvenime bei kultūroje. Šunys vaizduojami kaip ištikimi draugai, išlepę numylėtiniai, budrūs sargai, medžiokliniai skalikai, legendų bei pasakų veikėjai. Šioje knygelėje gausybė įdomių paveikslėlių iš Londono Britų bibliotekos (The British Library) fonduose saugomų rankraščių.
Horror: a literary history. London: The British Library, 2020. 232 p.
Šioje knygoje pirmą kartą pateikiama siaubo literatūros istorija nuo XVIII–XIX a. gotikinių romanų iki šių dienų zombių istorijų. Pristatomi tiek klasikiniai, tiek ir mažiau žinomi šio žanro kūriniai. Aptariamos Viktorijos laikų Anglijos pigios šiurpios istorijos („penny dreadful“), kosminio siaubo romanai, istorijos apie velniškus vaikus ir žudikus maniakus, kasdieniame gyvenime slypintis siaubas ir daugelis kitų tokios literatūros rūšių. Aptariamas siaubo kūrinių psichologinis poveikis žmogui, jų didžiulio populiarumo priežastys, rašytojų kultas ir siaubo filmų poveikis šio žanro literatūrai.
Ashley, Mike. Yesterday‘s tomorrows: the story of classic British science fiction in 100 books. London: The British Library, 2020. 335 p.
Vieno žymiausių populiariosios literatūros istorikų knygoje atskleista mokslinės fantastikos žanro raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septintojo dešimtmečio. Šį mokslinės fantastikos istorijos laikotarpį autorius vadina klasikiniu. Siekiant atskleisti mokslinės fantastikos įvairovę, supažindinama su šimtu svarbesnių klasikinio laikotarpio kūrinių nuo žanro pradininko Herberto D. Velso (Herbert G. Wells) romanų iki Džordžo Orvelo (George Orwell) distopijos ir Džeimso G. Balardo (James G. Ballard) poapokaliptinės ateities vizijų. Knygoje greta tokių pripažintų žanro klasikų kaip Aizekas Azimovas (Isaac Asimov) ar Arturas Č. Klarkas (Arthur C. Clark) minimi ir su moksline fantastika rečiau siejami autoriai, pavyzdžiui, Klaivas S. Lujis (Clive S. Lewis) ar Džonas B. Pristlis (John B. Priestley). Knyga iliustruota mokslinės fantastikos leidinių paveikslų bei viršelių nuotraukomis.
Whitfield, Peter. Mapping the Heavens. London: The British Library, 2018. 192 p.
Nuo seno žmonės ieškojo būdų, kaip pavaizduoti dangaus erdvę. Šioje knygoje atskleidžiama, kaip skirtingos kultūros, pradedant nuo Akmens amžiaus, suvokė ir vaizdavo visatos struktūrą. Tarp aptariamų temų – senovės observatorijos, angeliškas Dantės dangus, Koperniko astronomijos revoliucija, Niutono teorija, Flemstido atlasas, šiuolaikinė kosmologija ir kt. Gausiais paveikslais perteikiami įvairių istorijos laikotarpių dangaus vaizdiniai: nuo Babilono lentelių ir Viduramžių rankraščių iki NASA‘os kosmoso nuotraukų.
Ellis, Sonya Patel. The heritage herbal: recipes and remedies for modern living. London: The British Library, 2020. 176 p.
Šiame žinyne įdomiai atskleidžiamas Europos žolininkystės paveldas. Aptariami įvairiausi žolių naudojimo kasdieniame gyvenime klausimai: kurios žolelės gerai auga mažose erdvėse, kurios geriausiai tinka, kuriant aromatines stalo dekoracijas, kurias geriausia džiovinti kabinant, kurios augalų dalys valgomos. Sudarytas 35 senovėje plačiai naudotų žolių katalogas, pateikiant išsamią informaciją apie jų atpažinimą, rinkimą, laikymą, auginimą, svarbiausias savybes ir naudojimą medicinoje. Duodama istorinių gydomųjų užpilų, nuovirų, arbatų, vynų, sriubų, džemų (ir netgi meilės gėrimo) receptų. Knyga iliustruota piešiniais iš žinomo XVIII a. žolių žinyno A Curious Herbal (Išsamusis žolynas).
Unfinished business: the fight for women’s rights. London: The British Library, 2020. 238 p.
Ši gausiai iliustruota knyga papildo Britų bibliotekoje 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą vykstančią kovai už moterų teises skirtą parodą, kurioje eksponuojama gausybė dokumentų, dirbinių ir meno kūrinių iš Britų bibliotekos fondų. Šešiolikos esė rinkinys padalytas į tris dalis pagal pagrindines parodos temas: kūnas, protas ir balsas. Jose atskleidžiama feminizmo ir kovos už lyčių lygybę Jungtinėje Karalystėje istorija nuo XVIII a. pabaigoje parašytų Marijos Volstonkraft (Mary Wollstonecraft) maištingų kūrinių ir kovos dėl moterų balsavimo teisės iki šių dienų. Knygos antraštė perteikia parodos mintį, kad kova už moterų teises šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra baigta.
Black, Jeremy. A history of the Second World War in 100 maps. London: The British Library, 2020. 256 p.
Antrojo pasaulinio karo metu sisteminis geografinių ir topografinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, karinės kartografijos plėtra vyko labai dideliu mastu. Vieno iš žymiausių pasaulio kartografijos istorikų knygoje atskleidžiama, kad Antrojo pasaulinio karo įvykių ir jų rezultatų negalima suvokti be išsamaus žemėlapių studijavimo. Remiantis šimtu žemėlapių, kurių dalis skelbiama pirmą kartą, parodoma, kaip žemėlapiai patys tapo karo priemone ir lemiamai paveikė istorijos raidą.
Bryars, Tim; Harper, Tom. A history of the 20th century in 100 maps. London: The British Library, 2014. 240 p.
Šioje knygoje XX amžius vadinamas kartografijos aukso amžiumi, kai žemėlapiai paveikė kone kiekvieną kasdienio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Siekdami tai atskleisti, šios knygos autoriai aprašo šimtą XX amžiuje spausdintų, ranka braižytų ar kitais būdais sukurtų žemėlapių iš viso pasaulio. Tai ne tik įprasti geografiniai, politiniai, ekonominiai ir istoriniai žemėlapiai, bet ir žemėlapiai-karikatūros, roko muzikos bei literatūros, turizmo, futbolo ir medžioklės, išgalvotų pasaulių, interneto srautų ir dar kitokie žemėlapiai, kuriuose atsispindi XX amžiaus istorijos įvykių ir procesų įvairovė.
Royal and elite households in medieval and early modern Europe: more than just a castle. Leiden; Boston: Brill, 2018. 416 p.
Šiame esė rinkinyje Viduramžių ir Naujųjų laikų Europos karališkųjų rūmų ir kilmingųjų dvarų ūkiai naujai nagrinėjami, pasitelkiant šiuolaikines politikos, sociologijos ir antropologijos teorijas. Remiantis įvairiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiama, kaip gyveno aukščiausio socialinio luomo atstovai: valdovo šeima ir jos artimieji, dvariškiai, tarnai, gydytojai. Iš aptariamų temų – finansų ir ūkio vadyba, keliaujantys dvarai, įkalinti valdovai, moterų vaidmuo valdant dvarus, skirtingų kultūrų sąveika dvaro viduje ir kt.
White, John. European art cinema. London; New York: Routledge, 2017. 287 p.
Skirtingai nei pramogų verslo dalimi laikomas populiarusis kinas, meninis kinas vertinamas kaip meno forma. Europos meno kinui priklauso vieni iš žymiausių visų laikų filmų. Šiame žinyne aprašomi Europos meno kino raida nuo pirmų Šekspyro kūrinių ekranizacijų, ekspresionizmo ir siurrealizmo srovių iki septintojo dešimtmečio naujosios bangos ir naujesnio judėjimo „Dogma 95“. Remiantis įvairių meninių filmų pavyzdžiais, aptariami kino teorijos klausimai (semiotika, autorystė) bei meniniame kine besikartojančios temos (egzistencializmas, krikščionių tikėjimas, socialinė kritika ir kt.).
Writing Britain’s ruins. London: The British Library, 2017. 304 p.
Neabejingus nykstančiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldui gali sudominti Didžiosios Britanijos patirtis, įprasminant savo Viduramžių statinių paveldo liekanas. XVIII–XIX a. Britanijoje senų abatijų, pilių ir bokštų griuvėsiai tapo didelio kultūrinio susidomėjimo objektais. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pasakojama, kaip Didžiosios Britanijos architektūros paminklų griuvėsiai buvo tyrinėjami ir konservuojami, kaip jie tapo traukos objektais turistams ir antikvarams, kaip buvo pasitelkiami politiniams tikslams ir kaip įkvėpė kūrybai kelias menininkų, rašytojų ir poetų kartas. Kalbama ir apie istorijos audras, per kurias buvo sugriauta nemažai Britanijos architektūros paminklų.
The vernaculars of communism: language, ideology and power in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2015. 229 p.
Studijoje nagrinėjama kalbos raida Sovietų Sąjungoje ir socialistinėje Rytų Europoje stalinistiniu ir postalinistiniu laikotarpiu. Samprotaujama kalbos filosofijos klausimais, aptariama kalbos ideologinė ir politinė reikšmė, pabrėžiant, kad komunistų ideologijos uždavinys buvo ne tik pertvarkyti pasaulį, bet ir jį pervadinti. Įsigalėjus socialistinei santvarkai, pasikeitė valstybių kalbos praktika, radosi priemonių slėpti kitamintiškumą (pvz., ezopo kalba), buvo sukurta gausybė naujadarų naujiems reiškiniams ir procesams įvardyti. Knygoje taip pat lyginamas skirtingų Rytų Europos šalių viešosios kalbos vaidmuo, atskleidžiant tarpusavio prieštaravimus, skilimus ir tiesiog variacijas socialistinio bloko viduje.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Senosios žoliaknygės
Senosios žoliaknygės
Nuo 2021 m. gegužės 3 dienos visą mėnesį Bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos Bibliopolio žvaigždynas). Jos centre – rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė (LMAVB RS F22-25) – Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 metais išspausdintą Sveikatos sodą (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios nuorašas. Šios knygos skaitytojai čia galėjo rasti žinių, kaip gydyti kūno skausmus, opas, sulaužytus kaulus, įvairias žaizdas ir pan., sužinoti daug kitų naudingų dalykų, pavyzdžiui, kodėl žmogus miršta, būna nekenčiamas arba, atvirkščiai, mylimas. Knyga sukurta ne Lietuvoje, bet yra tinkamas rankraštinės mokslinės knygos funkcionavimo spausdintinės knygos epochoje pavyzdys, kai abu rašytinės informacijos sklaidos būdai (rankraštinis ir spausdintinis) glaudžiai susipina. Parodoje taip pat rodomos kitos senosios žoliaknygės su ranka spalvintomis augalų iliustracijomis: XV–XVIII a. herbariumai, Hortus sanitatis ir pan.
Parodą parengė dr. Rima Cicėnienė, dr. Alma Braziūnienė, Kotryna Rekašiūtė, apipavidalino Eglė Stasiukaitytė ir Audronė Stasiukaitytė.
Baigėsi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – 2021
Baigėsi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – 2021
Pasibaigus Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei džiaugiamės galėję jus pasiekti naujomis formomis.
Primename, jog vis dar galite apžiūrėti mūsų bibliotekos parodas:
- T. Vrublevskio skaitykloje „Įveik blogį gerumu: palaimintajam J. Matulaičiui ‒ 150“ iki gegužės 7 d., virtuali paroda;
- Bibliotekos fojė „XXVII knygos mėgėjai (1930–1940): „Dirbti lietuviškai knygai“ iki gegužės 20 d., virtuali paroda.
Klausyti garso įrašų:
- Interviu su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Jolita Steponaitiene;
- Pokalbio su restauratore Rima Maigiene.
Žiūrėti vaizdo įrašą: „Per knygą į knygas: žvelgiant į XVI a. gradualą“.
Taip pat pranešame, jog šią savaitę vykusi viktorina „Asmenybės Vrublevskių bibliotekos fonduose” jau baigėsi. Kadangi net keletas dalyvių surinko maksimalų įvertinimą, pirmadienį nugalėtoją išsiaiškinsime burtų keliu. Laimėtojo lauks knyga „Atminimų sodai”. Sekite mūsų naujienas ir toliau!
Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Jolantos Onos Vitkutės mintys
Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Jolantos Onos Vitkutės mintys
1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kuri paliečia širdį. Kurią ilgai prisimenu. Kurios kalba yra skani. Kuri suteikia žinių. Ir dar begalybė dalykų telpa vertingos knygos puslapiuose.
2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Nerekomenduočiau. Juk bibliotekos darbuotojai patys seka visas knygų naujienas ir tendencijas. Tad pati jų klausinėčiau patarimų.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip, esu keletą kartų pasinaudojus. Pavyzdžiui, kai krausčiausi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Dėžės, pilnos knygų, pasitarnavo kaip „išmintingi“ foteliukai net keletą savaičių.
4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Labiau ne konkurentės, bet artimos kolegės. Elektronines knygas skaitau kelionėse, juk į lagaminą nesusimesi visos knygų lentynos. Dėl to labai džiaugiuosi elektroninėmis knygomis, nes kai kuriose situacijose jos padeda išspręsti problemas, ir tai – patogu. Tačiau popieriaus tekstūros, lapų šiugždėjimo, knygos kvapo, ir malonumo ją liesti niekas neatstos. Todėl visada, jei galiu, renkuosi popierinį variantą.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Užaugau sovietmečio laiku, kai ne tik knygų pasirinkimas nebuvo toks gausus kaip dabar, bet ir šiuolaikinių technologijų galėjai tikėtis rasti nebent mokslinės fantastikos autoriaus Stanislaw Lem knygose. Tad tuomet skaitėme daugiau, juk neturėjome kitų galimybių. Skaitėme lėtai, ieškojome paslėptų poteksčių ir metaforų. Jau nuo vaikystės pasinėriau į pasakas – tėvai pasistengė supirkti visas, kokias tik buvo įmanoma rasti. Dabar net sunku tai įsivaizduoti.
Taip pat stiprų kartos bendrumo pojūtį sukuria tos pačios jaunystėje skaitytos knygos. Kai gali pasakyti: pameni Jack Keruac „Kelyje“ ? O Hermann Hesse „Stiklo karoliukų žaidimas“? Ir užplūsta prisiminimai.
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Gal su autoriaus palinkėjimu. Bet pagalvojau ir prisiminiau, kad esu jau skolinusi ir tokias knygas – tai visgi matyt, paslaptis slypi ne knygoje, o draugystėje.
7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Visos knygų serijos, kurioje susipintų keli žanrai – ir kelionių, ir fantastinės literatūros, ir dramos, ir poezijos, ir meilės romano. Bet svarbiausia – parašyta magiškojo realizmo stiliumi.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Šiuo metu Lotynų Amerikos. Beveik prieš dešimtmetį atvažiavus į Meksiką, pajutau tarsi būčiau pasinėrus į magiškąjį realizmą, braidyčiau po Gabriel Garcia Marquez (Kolumbija) ir Isabel Allende (Čilė) romanų sakinius, kupinus garsų ir skonio. Jau tada viena iš mano mėgstamiausių knygų buvo Julio Cortázar (Argentina) „Žaidžiame klases“, ji ir dabar guli prie mano lovos, ant miegamojo staliuko.
Aistros ir meksikietiškos virtuvės kvapų pilna Laura Esquivel (Meksika) „Kaip vanduo šokoladui“ ir Fridos Kahlo receptų knygą „Frida`s fiestas“, kurią parašė Guadalupe Rivera. Nobelio premija apdovanoto Mario Vargas Llosa (Peru) ironiškas melodramatiškas romanas “Tetulė Chulija ir rašeiva” pasakoja, rodos, neįtikėtinus siužetus, tačiau yra pagrįstas autobiografiniais faktais.
Sužavėjo ir netikėtai į rankas patekusi autobiografinė Reinaldo Areno (Kuba) knyga „Kai ateis naktis“ išgarsėjusi kaip žmogaus kūrybinės, seksualinės, politinės laisvės manifestas. Nenuostabu, kad ji patraukė ir režisieriaus Julian Schnabel dėmesį. Pagal šią knygą sukurtas kino filmas, apdovanotas Venecijos kino festivalio prizu, pagrindinis aktorius Javier Bardem sulaukė „Oskaro“ nominacijos. O knyga mane „susirado“ užsukus į Druskininkų knygynėlį.
Lankantis Čilėje iš naujo atradau Pablo Neruda poeziją. Jo namuose – muziejuose (La Chascona – Santjage, La Sebastiana – Valparaíse ir Isla Negra) dvelkia sielos ramybe ir ilgesiu. Žinoma, jog prisipirkau ir poezijos knygų. Tie kasdienybės eilėraščiai lydi mane visur, kur bebūčiau, net ir tepant sumuštinius priešpiečiams, klaidžiojant tarp parduotuvės lentynų su prieskoniais, kalbantis su vaikais, snaudžiant įsisupus į apklotus lėktuvo kėdėse.
9. Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Yra išleistos šešios mano knygos. Neseniai aprašiau kelionių įspūdžius – „Meksika, mano meile“ (2018). Norėjosi pasidalinti su skaitytojais magišku šalies grožiu ir įkvėpti tikėjimo, jog norai pildosi, tik reikia nebijoti pakeisti gyvenimo.
Įvairiausios emocijos – nuo džiaugsmo iki geliančio ilgesio sugulė poezijos pamąstymuose – „Kelionių nuojauta“ (2020). O būsima knyga tebūnie ir pačiai netikėta.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Paprastai skaitau kelias knygas. Būnu susidėjusi knygų „bokštą“ ant miegamojo staliuko ir išsitraukiu vieną ar kitą – pagal nuotaiką. Ką tik užverčiau meksikiečių autorės Sofia Segovia „Bičių dūzgesys“ ir atsiverčiau Isabel Allende „Mano sielos moterys“. Jei minėti ne Lotynų Amerikos autorius, tai viena iš mano mėgstamų rašytojų yra Olga Tokarczuk, su kuria pažintį pradėjau nuo „Praamžiai ir kiti laikai“ maždaug prieš dvidešimt metų. O dabar savo eilės laukia „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Visi O. Tokarczuk knygų vertimai į lietuvių kalbą yra nugludinti iki mažiausių detalių, ir už tai ačiū vertėjui Vyturiui Jaručiui. Taip pat žaviuosi Valdo Papievio romanais. Ant staliuko – jo „Vienos vasaros emigrantai“. Nepraleidžiu Jolitos Herlyn kūrybos – subtilių meilės istorijų niekada nebus per daug. Tad šios autorės neseniai pasirodžius knyga „Šešėlių gaudytoja“ – po ranka.
Man labai patinka Aldona Gustas poezija, Marcelijus Martinaitis, Onė Baliukonė, Marius Burokas ir daug kitų. Taigi visada šalia yra kelios poezijos knygos.
Ir pora skaitmeninių – „The novel inspired by the life of Leonora Carrington“ autorė Elena Poniatowska, itin mėgstama Meksikoje. Ir Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“ – smalsu, apie ką dėstoma kūrybiškiausioje metų knygoje. O ir šios autorės anksčiau perskaityta „Žuvys ir drakonai“ savo šmaikščia ironija nenuvylė.
Paskaita „O kas tos figūrėlės? Žmogaus vaizdavimas akmens amžiuje“
Paskaita „O kas tos figūrėlės? Žmogaus vaizdavimas akmens amžiuje“
Ši paskaita skirta archeologės Rimutės Rimantienės 100- mečiui. Kaip R. Rimantienė, tyrinėdama kadaise senojoje Nidoje gyvenusių puodžių pagamintų indų šukes su itin retais mūsų kraštuose žmonių atvaizdais juos interpretavo? Lektorė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, archeologė Agnė Čivilytė.
KLAUSYTI ĮRAŠO