Paroda „Tragiškų 1941 metų atspindžiai dokumentuose: skiriama Lietuvos gyventojams – totalitarinių režimų aukoms“
Paroda „Tragiškų 1941 metų atspindžiai dokumentuose: skiriama Lietuvos gyventojams – totalitarinių režimų aukoms“
Praėję 80 metų atitolino mus nuo itin tragiško Lietuvos gyventojams laikmečio, tačiau visuomenės atmintyje išliko daug prisiminimų. Totalitariniai režimai – tiek sovietinis, tiek nacistinis – vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, todėl krašte kilo stipri antisovietinė, o vėliau – ir antinacinė rezistencija. Apie tai pasakoja nuo gegužės 26 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda. Visuomenei pristatysime įvairaus pobūdžio Bibliotekoje saugomus dokumentus, liudijančius apie tų metų pertvarkas ir represijas sovietinėje Lietuvoje, Birželio sukilimą, Laikinosios vyriausybės ir lietuvių savivaldos, Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto veiklą, holokaustą ir žydų tautybės žmonių gelbėjimą, Lietuvos mokslų akademijos istoriją. Bibliotekoje saugomas dokumentinis paveldas yra įvairių ideologinių krypčių, todėl dokumentai eksponuojami, laikantis ideologinio neutralumo.
Kviečiame aplankyti parodą, dar kartą atidžiai pažvelgti į įvykius, susipažinti su originaliais to meto dokumentais. Tikimės, jog ateities tyrėjai atkreips dėmesį į šiuos dokumentus, juos vertins ir komentuos.
Paroda bus eksponuojama 2021 m. gegužės 26 – birželio 29 dienomis.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė
Aktas dėl lietuvių pagalbinės saugumo policijos avanso sąskaitos patikrinimo. Tai vienas iš Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto veiklos dokumentų. Aktą pasirašęs pulk. ltn. Juozas Liansbergis (Žemgaila, 1886–1943), buvęs draudimo draugijos „Lietuva“ vyr. inspektorius, vėliau pirmojo generalinio tarėjo įstaigos reikalų vedėjas, vyr. patarėjas, klaidingai tapatinamas su Vytautu Lansbergiu-Žemkalniu, kuris buvo Laikinosios vyriausybės komunalinio ūkio ministru. [Vilnius], 1941 m. rugpjūčio 13 d. LMAVB RS F255-587, lap. 300.
Magdalena Avietėnaitė (1892–1984), diplomatė, VU anglų kalbos dėstytoja. Sovietai ištrėmė seserį Izabelę su vyru Valentinu Gustainiu ir dviem mažamečiais vaikais. Bendradarbiavo antinaciniame LAF leistame laikraštyje „Į laisvę“. Kaunas, 1938 m. LMAVB RSS Fg.1204.
Rapolas Skipitis (1887–1976), advokatas, buv. vidaus reikalų ministras. Žmona ir dvi dukros sovietų ištremtos. Vienas iš LAF steigėjų, buvo numatytas Laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministru, bet naciai jo iš Berlyno, kaip ir K. Škirpos, neišleido. Kaunas, 1935 m. LMAVB RSS Fg.1-229/1.
Josvainių miestelio privilegija (1792): restauruotas dokumentas
Josvainių miestelio privilegija (1792): restauruotas dokumentas
Jau 45-erius metus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje konservuojami ir restauruojami čia saugomi dokumentinio paveldo objektai. Norėdami nors šiek tiek šiuos darbus atskleisti visuomenei, parengėme vieno archyvinio dokumento parodą. Tai Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 m. kovo 29 d. privilegija, kuria Josvainių miesteliui atnaujinamos laisvojo miesto teisės (LMAVB RS F1-360).
Josvainių miestelio privilegija – daugiasluoksnis objektas, kurio atskiros dalys siejasi, persipina, užkloja viena kitą ir tuo būdu pasakoja istoriją ne tik tekstu, bet ir medžiagų bei technologijų įvairove. Tai šios privilegijos išskirtinumas lyginant su kai kuriais kitais archyviniais dokumentais (ji sudaryta iš daug skirtingų medžiagų: pergamento, vaško, odos, kartono, marmurinio popieriaus, aukso, žalvario, šilko, taip pat rašalo ir įvairių dažų). Privilegijos medžiagų identifikavimui buvo taikyti skirtingi instrumentiniai tyrimų metodai: pH matavimai, IR spektroskopinė analizė, SEM-EDX elementinė analizė, optinė mikroskopija ir mikrocheminė kokybinė analizė.
Privilegija buvo restauruota 2019 metais. Kruopšti apžiūra, siekiant nustatyti dokumento pažaidas, ir tyrimai nurodė būtiniausius konservavimo ir restauravimo darbus. Panašių LMAVB Rankraščių skyriuje saugomų dokumentų peržiūra palengvino darbų programos sudarymą. Nors eksponuojamame dokumente restauravimo žymės nėra akivaizdžiai pastebimos, vis dėlto privilegijos restauravimas apėmė daug įvairių procesų: buvo atliktas sausas valymas, pergamento deformacijų tiesinimas (nedrėkinant), įplyšimų tvirtinimas, trūkstamų fragmentų atkūrimas, atskirų dalių jungimas ir paruošimas saugoti.
Tikime, kad atlikti nuosaikūs, bet būtini konservavimo ir restauravimo procesai pristabdė dokumento senėjimą, taip pat išryškino jo autentiškumą ir grožį. Paroda eksponuojama LMA Vrublevskių bibliotekos fojė iki 2021 m. birželio 30 d. Tai trečioji iš būsimo Knygos muziejaus eksponatų pristatymo ciklo.
Restauravo ir parodą rengė Edita Keršulytė, tyrimus atliko Aušra Čiuladienė
Fotografavo Valentina Marmienė ir Edita Keršulytė