Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009
Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju.
Apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir jo nuopelnus mokslui pasakoja prof. Giedrius Subačius. Radijo laidą parengė Inga Berulienė.
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, filmų įgarsintoja Aldona Vilutytė: „Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo, taip pat knygos kvapo – ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje“.
Manau, visa gera literatūra yra vertinga, dėl įvairių, kartais skirtingų priežasčių.
Aš renkuosi klausti jų, kokią knygą jie man rekomenduotų. Kuo daugiau savo bibliotekoje esančių knygų bibliotekos darbuotojai bus perskaitę, tuo bus įdomesni pašnekovai lankytojams ir taip kurs skaitančių žmonių bendruomenę. O visiems žmonėms sunkiais gyvenimo etapais labai rekomenduoju skaityti gerą vaikišką literatūrą – padeda geriau, nei vaistai.
Taip, vaidinau spektaklyje, kuriame iš knygų įvairiai jas dėliodami kūrėme scenografiją ir savo pasaulį.
Tikiu, kad visada bus žmonių, kurie skaitys popierines knygas. Aš iki šiol skaitau tik tokias, nors pati jau daug audioknygų esu įskaičiusi. Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo. Taip pat knygos kvapo, ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje. O jei dar randi prieš tai skaičiusio žmogaus pieštuku pažymėtas kai kurias tekstų vietas, komentarus, ar palinkėjimą žmogui, kuriam ji buvo dovanota, atsiveria dar vienas paslaptingas pasaulis, kurį pradedi tyrinėti. Ir visai kitoks bet taip pat džiuginantis jausmas pirmam atversti naujos knygos puslapį. Jei spausdintų knygų nebeliks, žodis „knyga“ irgi gali išnykti. Būtų liūdna.
Gimiau dar tarybiniais laikais. Manau, kad mano karta yra knygų žmonės. Mes iš knygų mokėmės, keliavome ir bėgdavome į iliuzijų ir svajonių pasaulį nuo pilkos, daug ką ribojančios ir draudžiančios kasdienybės.
Nežinau. Šiaip turiu tradiciją – pirkti knygas, perskaityti ir, jei geros, dovanoti draugams.
Psichologinės komedijos.
Knygų neskirstau pagal autorių šalį ir tautybę.
Apie žmones, kurie yra mano gyvenime. Esu apdovanota ypatingais draugais, bičiuliais, šeimos nariais, kolegomis, kurių kiekvieno gyvenimas tikrai vertas atskiros knygos.
Samantos Schweblin „Pilna burna paukščių“ – labai rekomenduoju. Man tai literatūros Davidas Lynchas ir dar daugiau.
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
2021 m. spalio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojams garsusis šiaulietis Vilius Puronas įteikė dalį savo kūrybinio palikimo. Šis rinkinys, sudarysiantis fondą F440, bus ne tik saugomas: su juo galės susipažinti ir juo naudotis ir Bibliotekos skaitytojai. Pagrindinį informacijos rinkinį sudaro kūrinių sąrašas knygos ir kompiuterinės laikmenos pavidalais. Jį papildo 17 segtuvų kūrinių iliustracijų, į knygą įrišti kūrybos originalai, autorinės knygos bei kita.
Dizaineris Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, kuriantis įvairių žanrų darbus, pasitelkiantis įvairias technologijas.
Kaip sako pats Vilius Puronas: „Lietuvos Dizaino sąjungos iniciatyva ir pavedimu Jūsų Bibliotekai pateikiu savo kūrybinio palikimo medžiagą: knygos pavidalo autorinių kūrinių sąrašą, o jo iliustracijas – kompiuterinėje laikmenoje. Manoji specifinė dizainerio veikla buvo įvairių meninės kūrybos žanrų ir įdirbio, todėl savo kūrybinį palikimą suskirsčiau į keturis biografijos laikmečius – nuo studento iki pensininko amžiaus. Taip pat, šalia kūrybiškai brandžių darbų, pateikiau ir vieną kitą smulkmeną, kaip kūrybinės kasdienybės atlieką…“
Komunikacijos skyriaus informacija
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
2021 m. spalio 28 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas).
Šįkart į 1863–1864 m. sukilimą tyrėja pažvelgs nauju aspektu. Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Į renginį būtina registruotis adresu inga.beruliene@mab.lt.
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ant akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Virginijos Valuckienės nuotrauka
2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.
Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.
Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
Paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2021 m. spalio 11 d. – gruodžio 1 d. veikia John Kewley darbų paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
John Kewley gimė Australijoje, fotografuoja nuo paauglystės. Sekdamas geriausiais fotografijos meistrais šio amato ir meno mokėsi įvairiais būdais: savarankiškai, kursuose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse. Savo individualų stilių kūrė ir tobulino nuolat eksperimentuodamas, siekdamas nepriekaištingos vaizdo, atspaudo kokybės, naudodamas ir fotojuostas, ir skaitmeninę kamerą.
Iki 2010 m. John Kewley dalyvavo parodose Australijoje, yra gavęs apdovanojimų įvairiuose meno festivaliuose. Labai gerai įvertintos dvi jo darbų temos: vietos peizažai ir meniškai parodytas moters kūnas. 2004–2016 m. John dažnai lankėsi Italijoje – dalyvavo garsių fotografijos meistrų organizuotuose mokymuose, studijavo italų kalbą ir kultūrą, fiksavo vietos žmonių gyvenimo akimirkas. Nuo 2016 m. gyvena Vilniuje.
Šiai parodai atrinktos nuotraukos darytos Lietuvoje 2015–2021 m. Jose užfiksuoti Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų vaizdai, pamatyti užsieniečio akimis.
Menininko credo
- Visų pirma mane domina žmonės – jų išvaizda, kūno formos, kuo jie užsiima: bendruomeninė, kultūrinė veikla, gatvės gyvenimas. Portretai visomis formomis – nuo užfiksuotos akimirkos iki konceptualaus pateikimo.
- Fotografuoju, kaip žmogaus veikla paliečia jo gyvenamą aplinką. Vaizdų diapazonas platus: nuo neįprastų kraštovaizdžio struktūrų iki pėdų įspaudo pajūrio smėlyje, matomo tol, kol jį nuplaus atsiritusi banga.
- Nenorėčiau, kad į mano darbus būtų žiūrima kaip į kritinį vienos ar kitos situacijos vertinimą – aš tiesiog priimu gyvenimą tokį, koks jis yra, ir fiksuoju man įdomias akimirkas.
Kviečiame į susitikimą su parodos autoriumi, fotografu John Kewley 2021 m. spalio 20 d. 16 val. renginių salėje (15 kamb.)
Registracija į renginį el. paštu: egle.stasiukaityte@mab.lt
Skaistės Valaitytės tapybos paroda
Skaistės Valaitytės tapybos paroda
Bibliotekos antro aukšto fojė prie Bendrosios skaityklos veikia Skaistės Valaitytės tapybos paroda. Apie žingsnius į meno pasaulį, savęs pažinimo bandymus autorė kalba nuoširdžiai:
„Šiuolaikinis gyvenimas dažnai verčia elgtis ne taip, kaip iš tiesų norėtume. Daugiau nei du dešimtmečius aš laikiausi taisyklių, kurios priimtinesnės didesnei visuomenės daliai, stengiausi laikytis nemielų, bet saugumo jausmą teikiančių standartų.
Kasdien sukosi monotoniškas, užburtas ratas. Labai aiškiai pajutau, kad laikas peržiūrėti savo gyvenimo tikslus – taip atradau tapybą, kartu ir dienos įgavo spalvų, kontrastų žaismo. Dabar pirmąją dienos dalį, pripildytą biurokratijos, popierizmo, normų, liepiamųjų nuosakų, vakare keičiu į savo susikurtą erdvę, skirtą tapybai. Bendrauja įkvėpimas ir vidinis kritikas, kyla laisvos, tik nuo mano minčių priklausančios kūrybos bangos, ir skatina nesustoti.
Nebijau eksperimentuoti, derinu griežto ir laisvo stiliaus linijas. Didžiausią dėmesį skiriu spalvoms, ypač grynoms: man mėlynas dangus žavesnis už apniukusį. Neturiu išankstinio „spalvų žaidimo“ plano, tiesiog mėgaujuosi tapymu. Klausau savo vidaus suprasdama, kad kiekvienas baigtas darbas yra unikalus ir nebus pakartotas.“
Paroda veiks iki 2021 m. lapkričio 15 d.
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės, turkologės, vertėjos, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės vadovės, doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas.
Pastaruoju metu skaitau labiau specialią literatūrą, iš kurios galiu pasisemti reikalingos informacijos savo tyrimams. Tačiau vertinga laikau tą knygą, kuri padeda praplėsti žinių horizontą, padėti atrasti ką nors naujo, dar negirdėto ir nežinomo, taip pat suteikti malonumo.
Rekomenduočiau paskaityti Aišės Kulin (Ayşe Kulin) knygą „Sevdalinka“ (UAB Kronta, 2006). Man labai patinka ši rašytoja, bet į lietuvių kalbą yra išverstas tik šis romanas.
Ne, neteko. Kai kuriuos „šedevrus“ kaip ir galima būtų panaudoti židiniui pakurti, bet stengiuosi tokių knygų nepirkti.
Iš dalies, gal daugiau jaunimui.
Manau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga. Mano ir mūsų tėvų kartos žmonėms knyga buvo vertingiausias žinių šaltinis.
Neskolinčiau rankraštinės knygos.
Mistinio romano.
Geografija labai plati, tačiau skaitau daug Turkijos autorių.
Jeigu rašyčiau knygą, tai būtų pačios įvairiausios gyvenimiškos istorijos. O jeigu galėčiau užrašyti sapnus, tai būtų labai neįprastas, kupinas nuotykių siužetas su detektyvo elementais, o kartais – net siaubo istorijomis.
Kai keliauju, visada skaitau detektyvus. Kartais labai patinka grįžti prie jau perskaitytos knygos. Prie tokių priskiriu ir dviejų tomų Nerminos Bezmen romaną „Kurt Seyt & Shura“ ir „Kurt Seyt & Murka“, kurį skaitau originalo – turkų kalba. XIX a. pabaigos (iki 1924 metų) Rusijos ir Turkijos imperijų istorinių įvykių fone Krymo totoriaus Kurto (mirzos Eminovo), rusės Aleksandros (Šuros) Verenskajos ir turkės Miurvet (Mürvet, Murkos) meilės trikampis. Skirtingos kultūros, tradicijos, papročiai, Krymas, Rusija, Turkija…