2022 m. balandžio 11–gegužės 27 d. T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Sarbievijaus epigramų knygai–400“.

Šiais metais galime pasidžiaugti 1622-aisiais Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistu proginiu trumpų eilėraštukų, vadinamų epigramomis, rinkiniu. Tai poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų, skirtų Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui (1572–1630), knyga Charisterion, t. y. Padėkos dovana šviesiausiam ponui, didžiai gerbiamam vyskupui ir dosniausiam mecenatui Eustachijui Valavičiui. Šios knygelės tėra išlikę du egzemplioriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Minėdami jubiliejinę leidinio datą, parengėme mažąją parodą, kurioje siekiame atskleisti tam tikrus jo pasirodymo aspektus. Visų pirma, turime unikalią tėvo Sarbievijaus ankstyvosios kūrybos publikaciją. Matome, kad ji pasirašyta ne savo, o trimis išgalvotais vardais, jog sudarytų įspūdį apie platų gabių jaunuolių, studijuojančių Akademijoje, ratą. Rinkinukas skiriamas vienam ypač svarbiam asmeniui, nuo kurio pastangų, užtarimo ir lėšų tuo metu daug kas priklausė, nes buvo plečiama Vilniaus jėzuitų akademija, formavosi poreikis steigti Teisės ir Medicinos fakultetus. Epigramų rinktinė leidžia pamatyti ir aukštą Akademijos leidyklos spausdinimo kultūrą, ir europinį Vilniaus universiteto auklėtinio edukacijos lygį. Epigramų rašymo meną lydi kitas Baroko epochos fenomenas – mažieji grafikos kūriniai – emblemos. Jos mums kalba sentencijomis ir vaizdu, ne žodžiu pasako svarbias krikščioniškas ir humanistines tiesas. Tai patvirtina ir parodoje eksponuojamos dailininkės Žoržetės de Montenė (Georgette de Montenay, 1540?–1581) krikščioniškosios emblemos iš 1620 m. Prancūzijoje paskelbto leidinio.

Leidinuką Charisterion sudaro vienuolika epigramų ir odė. Kai kurias epigramas („Surge, Volovicias amor eiaculare sagittas“, „Divus amor pharetram collo suspendit et arcum“, „Meta volaturae steterat teres annulus hastae“, „Venatum nuper Litavos amor ibat in agros“, „Illa Voloviciis deprompta sagitta pharetris“) Sarbievijus paredagavęs paskelbė pirmojoje Lyrinių eilėraščių laidoje (Kelnas, 1625), o kai kurias („Bisgeminos olim Christo monstraverat enses“, „Virgilius quondam, telum facit ira, canebat“, „Ferrea tuba, Chalybs, argenti vulgus et auri) – 1628 metų Vilniaus leidime. Likusios trys epigramos ir odė, kaip rašo Sigitas Narbutas, regis, daugiau niekada nebuvo perspausdinamos. Teisybė, šie tekstai dar „žali“, jie nestebina gilios krikščioniškos minties ir klasikinės formos derme, taip žavėjusia vėliau poeto amžininkus.

Egzempliorių su knygų ir rankraščių rinkiniu Biblioteka gavo 1950 m. iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos. Prieš tai knyga buvo Vilniaus meno ir mokslo muziejaus rinkiniuose, asmeninėse Antano Tiškevičiaus (1866–1919), Mykolo Pelkos-Polinskio (1785–1848) bibliotekose. Tai liudija nuosavybės įrašai ir ekslibrisai.

Parengė Dalia Bikauskienė

Sarbievijus, Motiejus Kazimieras (1595–1640). Χαριστήριον illustrissimo domino reverendissimo antistiti beneficentissimo Moecenati d. Eustachio Wollowicz D.g. episcopo Vilnensi in primitiali unius ex alumnis seminarii Vilnensis dioecesani prandio / a clientibus … eiusdem seminarii convictoribus, Ioanne Lewicki, Paulo Wollowicz, Ieremia Leski [i. e. Matthia Casimiro Sarbievio] oblatum. Vilnae: typis Academicis, 1622 die 10 Aprilis. [8] p. :  herbas, vinj. ; 4° (18 cm).
LMAVB RSS L-17/54

2022 m. balandžio 7 d. sukanka 140 metų, kai gimė rašytojas, publicistas, farmacininkas, visuomenės veikėjas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Prisimindami šią sukaktį, kviečiame peržiūrėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų vaizdus, iliustruojančius jo gyvenimą ir veiklas:

http://eparodos.mab.lt/s/humanistas-is-azuozeriu-antanui-vienuoliui-zukauskui-140

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė

2022 m. balandžio 12 d. 17 val. vyks kultūrologės dr. Karinos Firkavičiūtės paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę“.

Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma  nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę. Lektorė paskaitos metu apžvelgs kai kuriuos įdomesnius karaimų praeities ir nūdienos reiškinius kaip karaimų kultūros paveldo dalį, kuri atsiskleidžia per garsų pasaulį ir jo ypatybes. Pasakojimas remsis ir Bibliotekoje veikiančios parodos „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose” eksponatais.

2022 balandžio 4 – gegužės 13 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos renginių salėje eksponuojama Vitalio Vošterio fotografijų paroda „Po dangum“.

Vitalis Vošterys gimė 1985 m. sausio 30 d. Rokiškio rajono Obelių miestelyje. Mokėsi Obelių vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ten įgijo vargonų specialybę. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, V. Vošterys keletą metų grojo vargonais Kriaunų ir Aleksandravėlės miestelių bažnyčiose.  V. Vošterys dirba muzikos mokytoju Nemenčinės Gedimino gimnazijoje. Mokytojas subūrė ir vadovauja muzikos grupei Rock ID.

Jauno ir talentingo specialisto pomėgių įvairovė apima ne vien muziką. V. Vošterys domisi kraštotyra, senuoju lietuvišku paveldu. Laisvalaikiu jis užsiima menine fotografija, dalyvauja įvairiuose konkursuose. Fotomenininkui kelia pagarbą paprastas, nesugadintas kaimo žmogaus dvasios grožis, senoviškas lietuvio būdas. Jo nuotraukose įamžintos lietuvių gyvenimo būdo, darbo akimirkos, jose atsiskleidžia įvairus ir tikroviškas kaimo papročių, tradicijų, materialinės kultūros vaizdas.

2020 m. V. Vošterio parodos surengtos Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, Zarasų krašto muziejuje, Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje, Obelių gimnazijoje. Respublikiniame mokinių fotografijų ir filmų konkurse „Lietuva prieš 30 metų ir dabar“ mokytojų fotografijų darbų grupėje V. Vošterio darbai buvo įvertinti pirmąja vieta.

Žvelgdamas į fotomenininko V. Vošterio fotografijas, nejučia, lyg pro kokį laiko plyšį patenki į nespalvotą pasaulį, kurio ženklai, kasdieniai ritualai, darbai, jau išsitrynę iš atminties, užversti laiko dulkėmis, staiga atgyja ir ima kuždėti žmonių balsais iš vienkiemio kasdienybės… Į tai, kas neišvengiamai yra ant išnykimo ribos, menininkas žvelgia labai asmeniškai, neįprastai šviesiai, jautriai. Fotografijose skleidžiasi kasdienio gyvenimo vaizdai iš senojo, jau bebaigiančio išnykti kaimo.

Menininkui rūpi pavienių žmonių istorijos, kaimo žmogaus darbų, jo ryšio su gimtąja vieta įamžinimas. Fotografijose matyti nepaprastas kaimo žmonių dvasios ramumas, šviesa. Pastebima visiška žmogaus ir gamtos, jo gimtosios žemės harmonija. Prieš mūsų akis atsiveria lietuviško kaimo žmogaus pasaulėjauta, rodomas tradicinis jo pasaulio modelis. Kiekvienas žmogus gyvena gamtos ritmu – savu, jaukiu, pastoviu. Menininko nuotraukose įamžintos lietuvių gyvenimo būdo, darbo akimirkos stiprina tautinę savivoką.