Prieš 100 metų, 1922 m. birželį, Kaune buvo išleistas pirmasis laikraščio Sargyba numeris. Leidinys su pertrūkiu ėjo iki 1939 m. pabaigos. Sargybą leido Lietuvių katalikų draugija „Blaivybė“ (vėliau – Lietuvių katalikų blaivybės draugija, LKBD), įtakinga visuomeninė organizacija, remiama Krikščionių demokratų vyriausybės. Draugija veikė dviem kryptimis: siekė įstatymais suvaržyti svaigalų gamybą bei prekybą ir šviečiamąja organizacine veikla skatinti blaivybę. LKBD organizavo paskaitas, rengė suvažiavimus, blaivybės savaites, kultūrinius renginius, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose, leido spaudą, globojo Pavasario katalikų jaunimo organizaciją ir Angelo sargo vaikų sąjungą, Draugijos nariai kunigai įkūrė Abstinentų draugiją, be to, LKBD bendradarbiavo su kitomis to meto organizacijomis.

Blaivybės puoselėtojams Lietuvoje veiklos netrūko. Nepaisant 1919 m. vasario 3 d. priimto įstatymo, draudžiančio slaptą svaigiųjų gėrimų gamybą, ir 1922 m. liepos 1 d. įvesto valstybinio degtinės gamybos ir pardavimo monopolio, alkoholio vartojimas klestėjo. Pasak Petro Urbono, nepriklausomybės laikais kasmet buvo prageriamos ir prarūkomos didesnės sumos negu gaunamos už bekonus ir kitą į užsienį eksportuojamą mėsą.

Skatindama antialkoholinį sąjūdį, LKBD pradėjo leisti Sargybos laikraštį. Programiniame pirmojo numerio straipsnyje leidėjai skelbė, kad Sargybos užduotis – nuteikti visuomenę prieš alkoholio vartojimą, aiškinti jo žalą žmogui, šeimai ir visai tautai, išguiti „girtus“ papročius. Leidinys žadėjo platinti doros ir susilaikymo nuo svaigalų idėjas, propaguoti kūno kultūrą ir sportą kaip sveiką laisvalaikio leidimo būdą.

Pirmasis Sargybos numeris skaitytojus pasitiko ir blaivybės savaitės reklama: ši LKBD du kartus per metus rengiama akcija 1922 m. buvo paskelbta birželio 18–25 dienomis. Inteligentai ir visi tautiečiai buvo raginami tos savaitės metu neiti į smukles, negerti jokių svaigiųjų gėrimų. Kunigai, mokytojai, jų auklėtiniai, įvairios organizacijos buvo raginamos visuotinai atkreipti dėmesį į alkoholio žalą, organizuoti tam skirtus renginius: pamaldas, iškilmingas eisenas, paskaitas, koncertus, vakarėlius, loterijas ir panašius susibūrimus, skirtus blaivybei skatinti. Blaivybės savaitė turėjo ne tik paskleisti žinią apie alkoholio pragaištingumą, bet ir atgaivinti Blaivybės draugijos skyrių veiklą, paskatinti naujų padalinių ir blaivininkų sekcijų kitose organizacijose steigimą. Vienu svarbiausių tikslų laikytas siekis apsaugoti nuo alkoholio vaikus. Taip pat per blaivybės savaitės renginius ketinta supažindinti visuomenę su naujai priimtu svaigiųjų gėrimų pardavimo įstatymu, platinti Sargybos prenumeratą.

Be to, pirmajame Sargybos numeryje straipsnį apie Lietuvos blaivybės apaštalą vyskupą Motiejų Valančių paskelbė Juozas Tumas-Vaižgantas, mokytoja V. Arminaitė papasakojo apie Berlyne vykusį blaivybės draugijų kongresą, buvo pristatyti Lietuvos LKBD skyriai, paskelbta įvairių žinių iš Lietuvos, sporto naujienų skiltyje pranešta apie Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos įkūrimą, publikuoti jos įstatai.

Per 16 gyvavimo metų išėjo 350 Sargybos numerių, kai kurie iš jų buvo dvigubi, trigubi, net keturgubi. Dėl finansinių sunkumų žurnalas nebuvo leidžiamas nuo 1935 m. iki 1937 m. rugsėjo. Leidinys išeidavo įvairiu dažnumu: nuo 1922 m. iki 1923 m. nr. 10 ir 1934 m. – kas mėnesį, vėliau, nuo 1923 m. nr. 11 iki 1926 m., taip pat 1932–1933 m. ir 1937–1939 m. – kas dvi savaites, nuo 1927 m. iki 1929 m. nr. 7 – kas savaitę. Ne kartą keitėsi ir Sargybos išvaizda: leidinys pradėtas leisti, taip pat nuo 1927 m. iki 1929 m. vasario ėjo kaip laikraštis, o nuo 1925 m. nr. 3 iki 1926 m. nr. 10, nuo 1929 m. kovo iki 1934 m. ir 1939 m. buvo leidžiamas žurnalo pavidalo. Nuo 1937 m. spalio iki 1938 m. Sargyba ėjo kaip laikraščio Ūkininkas (nuo 1937 m. gruodžio – Ūkininkas-Vyrų žygiai) priedas.

Dažnai keitėsi Sargybos redaktoriai. Leidinį redagavo Emilija Spudaitė-Gvildienė, Karolis Dineika, Antanas Kripaitis, Povilas Pakarklis, Pranas Samulionis, Marija Endziulaitytė-Gylienė, Antanas Gylys, Juozas Slapšinskas ir Juozas Gvildys. 1939 m. žurnalą rengė redakcinė kolegija.

Sargyba ne tik skleidė blaivybės propagandą, bet spausdino ir išsamesnių straipsnių sveikatos, etikos, kūno kultūros, bendro pobūdžio temomis, viešino LKBD pranešimus, instrukcijas, pranešimus iš skyrių, spausdino grožinės literatūros kūrinių, apžvelgdavo naują literatūrą. Skiltyse „Advokatas-patarėjas“, „Gydytojo patarimai“, „Kas klausia – neklysta“ skaitytojams buvo pateikiama atsakymų į rūpimus klausimus.

Leidinyje bendradarbiavo Stasys Balčytis, Zenonas Ivinskis, Fabijonas Kemėšis, Aleksandras Lėvanas, Juozapas Stakauskas, Antanas Vaičiūnas, Alfonsas Valašinas, Pranas Venckus, Vydūnas ir daugelis kitų.

Kartu su Sargyba buvo leidžiami įvairūs priedai: 1923 m. – Saulėtos pramogos, 1926 m. – Saulėtekis, 1927 ir 1928 m. – Kalėdojanti „Sargyba“ ir Kalėdų svečias, 1928–1929 m. – Jaunimo sportas.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi Sargybos komplektai turi trūkumų. Suskaitmenintus 1922 m. leidinio numerius galima skaityti Bibliotekos skaitmeninių vaizdų archyve.

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė

Literatūra

Urbonas, Petras. Sunkus ir ilgas blaivybės kelias [interaktyvus]. Interneto prieiga:
https://alkas.lt/2016/11/13/sunkus-ir-ilgas-blaivybes-kelias/.
Kačerauskas, Jonas. Blaivybė Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2013.