Vieša paskaita „Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

Vieša paskaita „Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

2022-10-27

2022 m. lapkričio 10 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks vieša istorikės dr. Vitalijos Stravinskienės  paskaita „Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos1920 –1939 metais“.

Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje bus aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaidmuo jų gyvenime.

Paskaitos lektorė – dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja) tiria Vilniaus miesto ir jo krašto XX a. istoriją.

Komunikacijos skyrius tel. 8 687 88685


Atnaujinta Bibliotekos mokslo taryba

Atnaujinta Bibliotekos mokslo taryba

2022 m. spalio 25 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas savo nutarimu Nr. 31 patvirtino naujos sudėties LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo tarybą. Ją sudaro iškilūs Lietuvos mokslininkai: akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius (pirmininkas), LMA viceprezidentas, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė, akad. prof. habil. dr. Vincas Būda, Vilniaus universiteto profesorius, akad. prof. habil. dr. Domas Kaunas, prof. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, akad. prof. habil. dr. Eugenijus Norkus, Fizinių ir technologijos mokslų centro Katalizės skyriaus vadovas, akad. prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius, dr. Jolanta Širkaitė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, ir doc. dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius. Tarybos kadencijos trukmė – penkeri metai. Nuoširdžiai linkime naujajai mokslo tarybai kuo didžiausios sėkmės!

Direkcijos informacija


Profesorės Aušros Jurgutienės mintys apie knygas

Profesorės Aušros Jurgutienės mintys apie knygas

2022-10-19

D.Umbraso / LRT nuotrauka

 

Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, šiuolaikinės lietuvių literatūros tyrinėtoja, literatūrologė Aušra Jurgutienė: „Gera knyga sukelia skaitymo džiaugsmą, o džiaugsmas didesnis, kai juo daliniesi“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Nelengva pasakyti, gal kai knyga sugeba priartėti prie savo laiko ir jame gyvenančio žmogaus širdies, bet taip pat yra ryški oponentė banaliam rašymui ir sustingusioms meninėms formoms. Tada ji paradoksaliai išlieka gyva amžiams kaip Servanteso „Don Kichotas“ ar Joyceʼo „Ulisas“.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nesupratau klausimo, kuo bibliotekoj tarp knygų dirbantis skaitytojas iš esmės skiriasi nuo kitur dirbančio?

Gal norima klausti, ką vertėtų rekomenduoti į biblioteką ateinantiems žmonėms? Šiam tikslui jau daugiau nei dešimtį metų su kolegomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sudarinėjame geriausių metų knygų dvyliktukus ir iš jų renkame laureatą. Taip pasiūlome skaitytojui atrinktą lietuvių šiuolaikinę literatūrą.

Vėliau prie to prisidėjo ir plėtojosi Metų knygos rinkimo akcija, labiau suaktyvinanti ir pačius skaitytojus. Dar turime visai neblogą kultūrinę spaudą su daugybe recenzijų.

Kaip matote, išsisukau nuo tiesaus atsakymo ir vienos knygos nepateikiau, norėdama pabrėžti literatūros ir jos atrankos įvairovę.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Deja, teko. Kompiuteris, kuriuo dabar šiuos savo atsakymus rašau, stovi pakeltas ant storos Irving Stone knygos „Proto aistros“.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Iš dalies konkurentės, bet, tikėkimės, visai nenukonkuruos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kadangi visuomenė ir technologijos istoriškai kinta, keičiasi ir jos ryšys su knyga, bet kartomis to ryšio su knyga nesusmulkinčiau.

Grožinė literatūra plačiau visuomenėje išpopuliarėjo nuo 18 a., suklestėjo 19–20 a. Neabejotina, kad iki kompiuterio epochos ji buvo žmogui daug svarbesnė. Kompiuteris kuria naują po internetinių tekstų džiungles keliaujantį nuotykiautoją.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Tokios nėra ir niekad nebuvo. Kai atrasdavau gerą knygą, labiausiai norėdavau ja pasidalinti su artimiausiais žmonėmis, nors kai kurios beviltiškai ir pradingdavo. Nes gera knyga sukelia skaitymo džiaugsmą, o džiaugsmas didesnis, kai juo daliniesi.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Įdomus klausimas, gal jai labiausiai tiktų koks burleskos žanras? Nors prie žmogaus arčiausiai yra žanriškumą kvestionuojanti ir painiojanti eseistika.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Deja, suabstraktinus sąrašą, jis bus banaliausias – anglų, vokiečių, prancūzų, neišsižadu geriausios lietuvių.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia?

Rašau vadovėlius (su kolegomis) ir knygas apie knygas, apie tai, ką reiškia (ne)suprasti tekstą. Labiausiai suintrigavo dekonstrukcijos teoretikai, kurie aiškina, kokia pavojinga yra žmogui labiausiai geidžiamo objektyvaus ir heroiško žinojimo iliuzija, nes jam lemta gyventi nepraeinamų ir neįeinamų tekstų džiunglėse.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Draugo rekomenduotą Jaume Cabre „Prisipažįstu“.


Vieša paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“

Vieša paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“

2022-10-11

2022 m. spalio 12 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, minint Juozo Keliuočio, žurnalistikos teoretiko ir praktiko, 120-ąją sukaktį, vyks prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“.

Juozas Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas, 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius. Jo nuomone, didžiausias stabdis Lietuvoje – „menka intelektualinė dvasinė kultūra“.

Prof. A.Vaišnys apžvelgs keliakryptę 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ kritiką, kuri, paskatindama diskusiją kultūros modernybės temomis katalikiškos praktikos kontekstuose, lėmė konfliktus tarp Lietuvos meno, politikos, žurnalistikos intelektualų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas Juozo Keliuočio fondas (F288). Įdomu tai, kad J. Keliuočio rankraščius biblioteka įsigijo 1976 m. už 600 rublių, dalis jų iki šiol nepublikuota. 

Komunikacijos skyrius, tel. 8 686 35763


Naujos knygos

Naujos knygos

2022-10-10

Tuszewick, Mareki. A frog under the tongue: Jewish folk medicine in Eastern Europe. London: The Littman Library of Jewish Civilization, 2021. 348 p.

Žydai aktyviai dalyvavo formuojant Rytų Europos bendruomenių medicinos praktikas. Jų gydymo metodai jungė tradicinės aškenazių kultūros idėjas su Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų medicinos paveldu. Šioje studijoje pateikiami anksčiau netyrinėti įdomūs šaltiniai – rankraščiai bei spausdinti leidiniai jidiš, hebrajų, lenkų, anglų, vokiečių, ukrainiečių ir rusų kalbomis. Pristatomi gydymo patarimai, liaudies vaistų receptai, kabalistiniai metodai bei magiški užkeikimai, aptariami su tokiais gydymo būdais susiję etikos klausimai. Svarstoma, kaip būtinybė gydyti ligas suartino Rytų Europos žydus ir kitų tautybių žmones.

The art and science of illuminated manuscripts: a handbook. London: Harvey Miller Publishers, 2020. 528 p.

Nuo 2012 m. Ficviljamo muziejuje (Fitzwilliam Museum) Kembridže vykdomas iliuminuotų rankraščių tyrimo projektas MINIARE. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pristatomos ir paaiškinamos pagrindinės projekto temos: rankraščių iliuminatorių naudojamų rašalų ir dažų asortimentas, pergamento gamyba, dažų receptūros, rankraščių tyrimo metodai ir kt. Siekiant bibliotekų ir muziejų specialistams plačiau pristatyti mokslinius rankraščių tyrimo metodus, išsamiai aptariami 58 VIII–XVII a. datuotų rankraščių tyrimai.

The Oxford handbook of Dante. New York: Oxford University Press, 2021. 741 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje Viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio kūryba analizuojama iš filologijos, kultūros bei meno istorijos, religijos, lyčių studijų ir daugelio kitų dalykų perspektyvos. Bandoma iš naujo įvertinti Dantės kūrybos formavimąsi, temas ir šaltinius. Nagrinėjami ne tik žinomiausi Dantės darbai – „Dieviškoji komedija“ ir „Naujasis gyvenimas“, – bet ir jo retorikos, etikos bei politinės filosofijos kūriniai, siekiant atskleisti jų tarpusavio sąveiką. Aptariama, kuo Dantės kūriniai įdomūs mūsų laikais, ir samprotaujama, kokia kryptimi Dantės studijos gali vystytis pasauliniame kontekste.

The Oxford handbook of cuneiform culture. New York: Oxford University Press, 2020. 805 p.

Dantiraštis – senovės Mesopotamijos rašto sistema, naudota III–I tūkst. pr. Kr. rašyti keliomis senovės Mesopotamijos kalbomis. Daugiau kaip tris tūkstančius metų tai buvo komunikacijos priemonė, naudojama didžiulėje teritorijoje nuo Irano iki Viduržemio jūros ir Egipto. Šioje knygoje įvairių mokslo sričių atstovai tyrinėja vieną iš seniausių pasaulyje raštingų kultūrų per dantiraščio sistemos prizmę. Mesopotamijos molinės lentelės ir akmenys su iškaltais įrašais traktuojami ne tik kaip teksto pavyzdžiai, bet ir materialūs objektai, kurie suteikia aibę papildomos informacijos apie jų kūrėjus, skaitytojus ir savininkus.

Book trade catalogues in early modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2021. 546 p.

Šio rinkinio straipsnių autoriai analizuoja knygų prekybą ir kolekcionavimą ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje remdamiesi to meto prekybinių knygų katalogų studijomis. Aptariamas tokių katalogų vaidmuo prekiaujant knygomis knygynuose bei aukcionuose, taip pat formuojant knygų pirkėjų skonį ir privačių bibliotekų repertuarą.

Hartley, John; Ibrus, Indrek; Ojamaa, Maarja. On the digital semiosphere: culture, media and science for the anthropocene. New York; London: Bloomsbury Academic, 2021. 351 p.

Kai globalios medijos ir skaitmeninės komunikacijos tapo plačiai prieinamos „paprastiems žmonėms“, žmonija galėjo pasijusti vieningos globalios kultūros, o ne atskirų kultūrų kratinio dalimi. Iš kultūrinę globalizaciją studijavusių mąstytojų vienas originaliausių ir įžvalgiausių buvo Jurijus Lotmanas (Юрий Лотман, 1922–1993). Kultūros reiškimosi erdvę Lotmanas vadino semiosfera. Šioje knygoje parodoma, kaip jo bendrasis semiosferos modelis paaiškina šiandienos globaliųjų medijų sistemų dinamiką ir funkcijas, jų sąveiką ir poveikį planetos gyvenimui.

Rundle, David. The Renaissance reform of the book and Britain: the English Quattrocento. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 340 p.

Kvestionuodamas įprastas Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sampratas, autorius siūlo naują Anglijos santykio su Renesansu koncepciją. Jis ypatingą dėmesį skiria rašto ir knygos reformai kaip vienam iš pagrindinių humanizmo judėjimo elementų XV a. Anglijoje. Aptariant gausybės įvairių tautybių knygų kūrėjų ir savininkų veiklą, studijoje atskleidžiama, kaip kosmopolitiškumas lėmė sėkmingą humanizmo paplitimą iš Italijos į kitus Europos kraštus.

Print and power in early modern Europe (1500–1800). Leiden; Boston: Brill, 2021. 443 p.

Spaudos atsiradimas leido skleisti informaciją įvairiuose visuomenės sluoksniuose iki tol neregėtu mastu. Šioje knygoje aptariama, kaip visų lygių pasaulietinė bei bažnytinė valdžia naudojo didžiulį šios naujos medijos potencialą savo tikslams pasiekti ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Aptariamos temos: spauda ir Reformacija, valstybės ir bažnyčios vykdomas spaudos finansavimas, popiežiaus dekretai, propaganda ir pamfletai, oficialioji spauda, informacijos valdymas ir kt.

Book of beasts: the bestiary in the medieval world. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2019. 339 p.

Bestiariumo žanras buvo itin populiarus Viduramžiais. Bestiariumas – tai iliuminuotas rankraštinis žinynas, kuriame aprašomi realūs ir fantastiniai gyvūnai, atskleidžiama jų alegorinė bei religinė reikšmė. Šiame nuostabiai išleistame tome parodoma, kaip bestiariumas atskleidžia Viduramžiams būdingą gyvūnų ir jų vaidmens pasaulyje suvokimą. Taip pat aptariamas reikšmingas bestiariumo poveikis Viduramžių ir vėlesnių laikų menui ir kultūrai. Knygoje pateikiama per 270 spalvotų iliustracijų.

Treasury of authentic art nouveau alphabets, decorative initials, monograms, frames, & ornaments. New York: Dover Publications, 2020. 141 p.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje išplito naujas meninis judėjimas – modernas (art nouveau). Šioje knygoje pristatoma didžiulė moderno tipografinių ženklų kolekcija: 137 pilnų abėcėlių, 33 dekoratyvinių inicialų rinkiniai, 1951 monograma, 146 signetai, daugybė įvairių ornamentų ir kt. Leidėjo įvadiniame straipsnyje apžvelgiama moderno tipografijos plėtra ir pateikiama tipografinių ženklų kolekcijos istorija.

Duester, Emma. The politics of migration and mobility in the art world: transnational Baltic artistic practices across Europe. Bristol; Chicago: Intellect Ltd., 2021. 198 p.

Šioje originalioje naujoje knygoje nagrinėjama, kaip Baltijos šalių vizualiųjų menų kūrėjai dalyvauja Europos tarpvalstybinės migracijos procesuose ir kaip tai susiję su jų kūrybiniu darbu. Pabrėžiama, kad tokiems menininkams tarpvalstybinė migracija dažnai tampa būtinybe siekiant karjeros. Tokia situacija susidaro dėl per mažos meno rinkos ir nepakankamo menininkų veiklos vyriausybinio finansavimo atskirose šalyse. Knygoje atskleidžiama, kaip tarpvalstybinis mobilumas veikia menininkų kūrybą, kurioje atsispindi skirtingų kultūrų įtaka, kintantis namų ir priklausymo jausmas. Parodoma, kaip judėjimo laisvė Europos Sąjungoje lemia tarpvalstybinę menininkų migraciją ir taip tiesiogiai veikia jų kūrybos ypatumus.

Medijainen, Eero. Weaving the Iron Curtain, the Allies, and the Baltic States, 1939–1944: public opinion, propaganda, and caricatures. Lanham: Lexington Books, 2020. 258 p.

Knygoje analizuojama viešoji Baltijos šalių nuomonė dviejų tarybinių okupacijų ir vokiečių okupacijos metu 1939–1944 m. Aptariamos vokiečių propagandą skleidusios institucijos ir jų taikytos praktikos, šios propagandos tikslai bei pobūdis, taip pat prieštaringas vietinės spaudos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę. Ypatingas dėmesys skiriamas to laiko spaudoje skelbtoms karikatūroms.

Camplin, Jamie; Ranauro, Maria. The art of reading: an illustrated history of books in paint. Los Angeles: Getty Publications, 2018. 256 p.

Knygoje siekiama atskleisti šimtmečius trukusią vaizduojamojo ir literatūros meno simbiozę. Aptariama daugybė iš spausdinto žodžio įkvėpimo sėmusių menininkų darbų, apimant net dviejų tūkstančių metų laikotarpį. Pristatomi paveikslai ir kiti meno kūriniai, kurių tema yra knygos. Parodoma, kaip knygų vaizdavimo ypatybės suteikia įdomios informacijos apie to meto kasdienį, kultūrinį ir religinį gyvenimą. Knygas vaizduojantys meno kūriniai liudija, kaip knygos buvo naudojamos ir vertinamos įvairiais laikotarpiais, kaip keitėsi skaitymo reikšmė ir praktika.

Goodman, Martin. A history of Judaism. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2018. 623 p.

Ši knyga – įspūdinga judaizmo istorijos apžvalga, apimanti daugiau kaip trijų tūkstančių metų laikotarpį ir kone visą pasaulį – nuo Vidurinių Rytų, Europos ir Amerikos iki Šiaurės Afrikos, Kinijos ir Indijos. Joje detaliai aptariama, kaip atsirado ir vystėsi ši didžioji religija ir kaip jos įvairios atšakos, sektos ir tradicijos yra susijusios viena su kita. Pasakojama apie institucijas ir doktrinas, kuriomis remiasi visos judaizmo formos, aptariamos iškilios šios religijos asmenybės: rabinai, mistikai ir mesijai.

Sachet, Paolo. Publishing for the Popes: the Roman Curia and the use of printing (1527–1555). Leiden; Boston: Brill, 2019. 305 p.

XVI a. Reformacijos idėjų skleidėjai sėkmingai naudojo spausdintas knygas siekdami paveikti tikinčiųjų protus ir širdis. Ši tema plačiai tyrinėta religijos ir kultūros istorijoje, tačiau daug mažesnis mokslininkų dėmesys kreiptas į tai, kaip spauda naudojosi pati Katalikų bažnyčia, siekdama įtvirtinti savo doktrinas ir sustabdyti protestantizmo plitimą. Šioje knygoje išsamiai aprašomi Romos kurijos veiksmai pasitelkiant spausdinimą savo tikslams XVI a. viduryje po Reformacijos atsiradimo, bet dar prieš bažnytinės cenzūros įsigalėjimą. Nagrinėjami kurijos narių tuo metu vykdyti knygų leidimo projektai, atskleidžiant Katalikų bažnyčios santykio su spauda ypatybes.

Shneidman, N. N. Jerusalem of Lithuania: the rise and fall of Jewish Vilnius: a personal perspective. Oakville: Mosaic Press, 1998. 188 p.

Knygos autorius – vienas iš žinomiausių tarybinės ir rusų literatūros specialistų. Jis daug rašo apie Lietuvos žydų ir Holokausto istoriją. Gimęs Vilniuje 1924 m., karo metu jis buvo masinių žydų žudynių liudininku, kalėjo Vilniaus gete, aktyviai dalyvavo rezistencijoje. Šioje knygoje jis pasakoja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės istoriją, dalijasi savo atsiminimais apie nacių okupacijos laikotarpį ir Holokaustą išgyvenusių Vilniaus žydų gyvenimą pokarinėje Lietuvoje.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“

Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“

2022-10-10

2022 m. spalio 19 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų.

Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6 dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus, į savo tyrimus ėmė įtraukti ir duomenis apie nesantuokinius vaikus. Nesantuokiniai vaikai, ilgą laiką buvę savotiškose šeimos istorijai skirtų tyrimų paraštėse, yra puikus objektas norint suprasti praeities visuomenių demografinio elgesio ypatybes.

Lektorė paskaitoje analizuos ir lygins duomenis, gautus iš Vilniaus vyskupijai XVIII a. priklausiusių parapijų metrikų knygų. Apžvelgs istoriografijoje nenagrinėtus klausimus – nesantuokinių ir santuokinių vaikų bei pamestinukų gimstamumo tendencijas ir sezoniškumą, šių vaikų tėvų ir krikštatėvių socialinę padėtį, pamestinukų atveju – numanomas gimdymo aplinkybes. Pranešimas paremtas iki tol istoriografijoje menkai naudotais šaltiniais – parapijų metrikų knygomis, apimančiomis tiek Vilniaus miesto parapijų (Šv. Jonų, Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo bei Šv. Stepono), tiek ir aplinkinių Vilniaus vyskupijai priklausiusių miestelių ir kaimų parapijų (Čiudeniškių, Karkažiškių, Kernavės, Lavoriškių, Musninkų, Pabaisko ir Šumsko) duomenis.

Taip pat bus kalbama apie pakrikštytų nesantuokinių ir santuokinių vaikų skaičiaus tendencijas per visą XVIII a., numanomus nesantuokinių pakrikštytų vaikų likimus.

Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88 685

 


Žurnalistės Giedrės Talmantienės mintys apie knygas

Žurnalistės Giedrės Talmantienės mintys apie knygas

2022-10-03

 

Žurnalistė, televizijos laidos „Nuo… Iki… “ prodiuserė ir vedėja Giedrė Talmantienė: „Nuo vaikystės labai mėgstu skaityti popierines knygas“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga man yra ta, kuri įtraukia, sujaudina ir perkelia į kitą realybę. Parašyta geru stiliumi, taikliais sakiniais, turtinga kalba. Kai susigraudini arba juokiesi ją skaitydama, arba kai užvertus ją tebegalvoji apie tai, ką perskaitei. Vertingos knygos keičia mintis, suteikia įkvėpimo, skaitymo malonumą ir tiesiog pradžiugina.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kurto Vonneguto „Čempionų pusryčius“. Ironiška, puikiai parašyta, greitai įtraukianti, iliustruota paties autoriaus. Ji iš tų knygų, kurios gali priversti jus vieną juoktis tylioje bibliotekoje. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Teko. Turbūt ne aš viena esu knygas panaudojusi kaip presą kam nors išlyginti, pavyzdžiui, dokumentams, kuriuos netyčia sulamdžiau.

Ar skaitmeninės knygos – spausdintų knygų konkurentės?

Dar visai neseniai būčiau sakiusi, kad taip, konkurentės, bet man pačiai nepatinka skaitmeninės knygos ir, ko gero, daugeliui mėgstančių knygas – taip pat. Ekranas pirmiausia asocijuojasi su darbu, o ne poilsiu, be to, jeigu noriu paskaityti atostogaudama prie jūros, dėl atspindžių varginu akis. Man patinka knyga kaip daiktas, svarbus jos viršelio dizainas, net šrifto dydis. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta yra knygų skaitytojai. Tai natūralu, juk kai augau, nebuvo išmaniųjų telefonų su viskuo, ką dabar jie gali pasiūlyti šiuolaikinei kartai. Knygos – tai lėtas pasaulio pažinimas ir suvokimas, tam reikia pastangų ir laiko. Mano karta jo turėjo gerokai daugiau, be to, knygos buvo beveik vienintelis informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Dabar visiškai kitas tempas, internetas siūlo sužinoti viską per akimirksnį, socialiniai tinklai – išgyventi svetimas emocijas čia ir dabar. Nereikia gilintis – pusė minutės Tiktoke, ir jau matei ir linksmą šuniuką, ir blynų receptą, ir ašaras dėl nelaimingos meilės ar netobulų kūno linijų.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo vaikystės knygų – seno leidimo „Pūkuotuko pasaulio“ ir plonytės, labai gražiai iliustruotos knygelės apie peliuką Silvestrą, kuris mėgo muziką.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Bijau, kad būtų nuobodokas romanas. Palyginus su tokiomis žmonių gyvenimo istorijomis, kurias rodome savo laidose, mano biografijoje ne itin daug dramatiškų įvykių, kritimų ir pakilimų, skandalų ir panašiai. Tokia realybė man patinka, bet perkėlus ją į knygą būtų gerokai per maža spalvų.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

JAV ir skandinavų rašytojai. O jei kalbėtume tik apie detektyvinius romanus, skandinavai man nepralenkiami.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Norėčiau būti tokia talentinga, kaip vienas mėgstamiausių mano rašytojų Kurtas Vonnegutas, arba Daniilas Charmsas. Tuomet rašyčiau trumpus, ironiškus apsakymus apie tai, kas vyksta kasdienybėje. Ir bambėčiau, kad anksčiau buvo geriau. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Dabar kaip tik trumpose atostogose, tai rankose – Jo Nesbo „Sūnus“ . Nesuprantu, kaip praleidau šią knygą, nes skaičiau beveik visus Nesbo romanus.