Laikinai nedirba Senosios periodikos skaitykla
Laikinai nedirba Senosios periodikos skaitykla
Nuo 2022 m. spalio 3 d. skaitytojų laikinai neaptarnausime Senosios periodikos skaitykloje. Be to, skaitytojams laikinai nebebus prieinami senosios periodikos fonde saugomi leidiniai. Jie bus keliami į naująją saugyklą ir vėl bus prieinami po perkėlimo. Vėliau bus keliami likę Retų spaudinių skyriaus leidiniai. Kėlimo metu jie taip pat nebus prieinami. Apie visus kėlimo darbus pranešime iš anksto. Kviečiame naudotis elektroninėmis šio skyriaus dokumentų kopijomis, prieinamomis šiais kanalais: http://www.mab.lt/istekliai/skaitmenines-kolekcijos/ ir http://elibrary.mab.lt/ Prireikus daugiau informacijos prašome teirautis tel. +370 682 45427.
Direkcijos informacija
Vieša paskaita „Lietuviškas skalikas istorinėje raidoje”
Vieša paskaita „Lietuviškas skalikas istorinėje raidoje”
2022 m. lapkričio 16 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks vieša dr. Mariaus Smetonos paskaita „Lietuviškas skalikas istorinėje raidoje”.
Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka ir daug sudėtingesnes funkcijas (šunys vedliai, kaniterapijos šunys ir t. t.).
Vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikas – irgi nuėjo ne trumpą, sudėtingą ir su mūsų valstybės istorija susijusį kelią – nuo įdomaus ir išskirtinio susidarymo ir trijų skirtingų rūšių iki beveik visiško išnykimo ir galų gale iki atkūrimo. Visa tai ir dar daugiau bus galima išgirsti viešojoje paskaitoje.
Lektorius yra knygos „Lietuvių skalikai“, skirtos vienintelei lietuviškų šunų veislei – lietuvių skalikams, vienas iš autorių.
Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88 685
Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“
Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“
2022 m. spalio 19 d. Vrublevskių bibliotekoje įvyko doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje: mastai, sezoniškumas, socialinė aplinka ir likimai“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų. Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus, į savo tyrimus ėmė įtraukti ir duomenis apie nesantuokinius vaikus. Nesantuokiniai vaikai, ilgą laiką buvę savotiškose šeimos istorijai skirtų tyrimų paraštėse, yra puikus objektas norint suprasti praeities visuomenių demografinio elgesio ypatybes. Lektorė paskaitoje analizavo ir lygino duomenis, gautus iš Vilniaus vyskupijai XVIII a. priklausiusių parapijų metrikų knygų. Apžvelgė istoriografijoje nenagrinėtus klausimus – nesantuokinių ir santuokinių vaikų bei pamestinukų gimstamumo tendencijas ir sezoniškumą, šių vaikų tėvų ir krikštatėvių socialinę padėtį, pamestinukų atveju – numanomas gimdymo aplinkybes. Pranešimas paremtas iki tol istoriografijoje menkai naudotais šaltiniais – parapijų metrikų knygomis, apimančiomis tiek Vilniaus miesto parapijų (Šv. Jonų, Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo bei Šv. Stepono), tiek ir aplinkinių Vilniaus vyskupijai priklausiusių miestelių ir kaimų parapijų (Čiudeniškių, Karkažiškių, Kernavės, Lavoriškių, Musninkų, Pabaisko ir Šumsko) duomenis. Paskaitoje taip pat kalbama apie pakrikštytų nesantuokinių ir santuokinių vaikų skaičiaus tendencijas per visą XVIII a., numanomus nesantuokinių pakrikštytų vaikų likimus.
Naujos knygos
Naujos knygos
Putin’s Russia. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2023. 448 p.
Naujausiame papildytame klasika tapusios knygos leidime nuodugniai nagrinėjama, kaip Rusijos režimas keitėsi nuo sovietmečio pabaigos iki 2022 m. invazijos į Ukrainą. Straipsnių autoriai – žymiausi savo sričių specialistai iš Amerikos, Europos ir Rusijos. Parodoma, kaip sovietinės epochos palikimas nuo 2000 m. ugdė Putino vadovavimo bruožus. Nagrinėjami svarbiausi Rusijos politinės sistemos, ekonomikos, socialinės raidos ir užsienio politikos aspektai, atskleidžiant dinamiką, kuri lėmė totalitarinės diktatūros, agresyvios karinės politikos ir autarkinių tendencijų atsiradimą.
Women intellectuals and leaders in the Middle Ages. Cambridge: D. S. Brewer, 2020. 420 p.
Viduramžių moterims paprastai nebuvo leidžiama studijuoti viešose švietimo įstaigose, iš dalies būtent dėl to joms buvo užkirstas kelias į daugumą vadovaujančių pareigų. Dėl šios priežasties dabartiniai tyrėjai buvo linkę laikyti išsilavinusias Viduramžių moteris išskirtiniais atvejais, o moteris apskritai – socialinės sistemos aukomis. Remiantis archyviniais šaltiniais, šioje studijoje parodoma, kad Viduramžių moterys turėjo daug daugiau galimybių mokytis, nei buvo įsivaizduojama anksčiau, o teisinių, socialinių bei bažnytinių žinių turėjusios moterys dažnai užimdavo vadovaujančią padėtį socialinėje bei profesinėje terpėje.
Knox, Emily J. M. Book banning in 21st-century America. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2022. 175 p.
Studijoje nagrinėjamas JAV gana paplitęs reiškinys, kai privatūs asmenys prašo pašalinti knygą iš viešųjų ar mokyklų bibliotekų, apriboti prieigą prie knygos ar išvis ją uždrausti. Remiantis 13 tokių knygos „įskundimo“ atvejų, bandoma nustatyti šio reiškinio priežastis. Knygų „skundikai“ dažniausiai siekia apriboti prieigą prie knygose sutelktos informacijos, tikėdamiesi užtikrinti, kad mokyklos ir bibliotekos būtų saugia erdve jų vaikams, o perskaitytos knygos nepakenktų vaikų proto ir dvasios vystymuisi. Studijoje parodoma, kad žinių ribojimas yra pavojingas laisvai ir atvirai visuomenei. Iš aptariamų temų – intelektinė laisvė, cenzūra, skaitymo praktika, informacinė etika bei politika.
Murzionak, Piotra P. Belarus: prospects of a middle power. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 311 p.
Šios knygos autorius – Baltarusijos menų ir mokslų instituto (Belarusian Institute of Arts and Sciences) Kanadoje prezidentas. Jo knygoje pateikta Baltarusijos istorija gerokai skiriasi nuo Rusijos mokslininkų sukurtos ir propaguojamos versijos. Autorius aptaria šalies valstybingumo istoriją ir jos vietą tarp pasaulio civilizacijų, šiuolaikinės Baltarusijos visuomenės bruožus, 2020 m. baltarusių tautos kovą už laisvę, nacionalinio ir valdančiojo elito veiklą, ateities perspektyvas.
Paradowski, Michał. We came, we saw, God conquered: the Polish-Lithuanian Commonwealthʼs military effort in the relief of Vienna, 1683. Warwick: Helion & Company Limited, 2021. 239 p.
Žinomas lenkų karo istorikas kruopščiai aprašo 1683 m. Vienos mūšį, kuriame Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė ir jos sąjungininkai kovėsi su Osmanų imperijos pajėgomis. Ši pergalė išgarsino Joną Sobieskį visoje Europoje ir sustabdė Osmanų imperijos keliamą grėsmę Europai. Pateikiama išsami informacija apie lenkų–lietuvių kariuomenės organizaciją, padalinių struktūrą, ginkluotę ir ekipuotę. Pristatyti kariuomenės vadai – nuo karaliaus iki aukšto rango karininkų, sąjungininkų valdovų korespondencija, prieš turkus pasirašytos sutarties tekstas ir kiti įdomūs šaltiniai.
Bertelsen, Olga. In the labyrinth of the KGB: Ukraineʼs intelligentsia in the 1960s-1970s. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 341 p.
Knygoje nagrinėjama XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių daugiatautė Charkivo inteligentų bendruomenė ir prieš ją nukreipta KGB veikla. Charkivo intelektualai vertinami kaip bendras politines bei estetines vertybes turėjusi grupė, nepriklausomai nuo etninės, kultūrinės ir socialinės įvairovės jos viduje. Pagrindiniai to meto KGB taikiniai Ukrainoje buvo ukrainiečių nacionalizmas ir „sionizmas“. Parodoma, kaip KGB siekė išardyti Charkivo intelektualų bendruomenę ir nuolat kiršino ukrainiečius, žydus ir rusus – šios bendruomenės atstovus.
The Routledge companion to digital humanities and art history. London; New York: Routledge, 2020. 498 p.
Knygoje apžvelgiamas pažangiausių skaitmeninių technologijų panaudojimas meno istorijos ir kultūros paveldo studijose bei muziejų veikloje. Aptariami naujausi meno kūrinių ir jų istorijos tyrimams sukurti elektroniniai įrankiai, galimybės bei iššūkiai, atsiradę naudojant skaitmeninius išteklius ir metodikas, apibūdinamos šios srities ateities plėtros strategijos.
Devenishki book: memorial book (Dieveniškės, Lithuania). New York: JewishGen, 2020. 638 p.
„Yizkor“ (atminties) knygos – ypatingas žinių apie prieškarinį žydų gyvenimą šaltinis. Jas jidiš ar hebrajų kalba parengė Holokaustą išgyvenę žydai emigrantai, tokiu būdu įamžindami savo sunaikintų bendruomenių atmintį. Pagal „JewishGen“ atminties knygų projektą jos išverčiamos į anglų kalbą. Ši knyga skirta Dieveniškėms. Itin gausios miestelio žydų bendruomenės didžioji dalis buvo išžudyta hitlerininkų Antrojo pasaulinio karo metu. Joje atskleidžiama miestelio istorija, jo kultūrinis, religinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas, pateikiamos trumpos iškilių miestelėnų biografijos, pasakojama apie Holokausto išgyvenusių bendruomenės narių likimus. Knyga iliustruota daugiau nei 100 nuotraukų, kuriose vaizduojama įvairi kasdienė veikla, miestelio vaizdai, kultūriniai renginiai, tekste minimi asmenys. Knygos pabaigoje pateikiama asmenvardžių rodyklė.
Origins of European printmaking: fifteenth-century woodcuts and their public. Washington: National Gallery of Art, 2005. 371 p.
Šioje puikiai iliustruotoje knygoje ankstyvosios spausdintinės grafikos raida Vėlyvųjų Viduramžių Europoje nagrinėjama, atsižvelgiant į plačią socialinę ir ekonominę aplinką. Iš aptariamų temų – Europos medžio raižinio atsiradimo istorija, gamybos priemonės, kopijavimo ir platinimo praktikos, įvairios religinės ir pasaulietinės funkcijos . Ši knyga išleista Vašingtono Nacionalinėje meno galerijoje (National Gallery of Art) 2005 m. surengtos tokio pat pavadinimo parodos proga, pateikiamas eksponuotų kūrinių katalogas.
The Oxford handbook of the history of terrorism. Oxford: Oxford University Press, 2022. 756 p.
Šiame esė rinkinyje pristatoma pasaulinė terorizmo istorija, aprėpiant laikotarpį nuo Antikos iki XXI amžiaus. Siūloma terorizmo ir modernybės santykio sisteminė analizė nuo XVIII a. Prancūzijos revoliucijos iki šių dienų. Teigiama, kad terorizmas – tai istoriškai savita, Vakarų kultūros sukurta smurto atmaina, išplitusi po visą pasaulį ir prisitaikiusi prie vietos sąlygų. Gerai dokumentuota daugybės atvejų nagrinėjimas siekia parodyti, kad terorizmas yra aiškiai modernus reiškinys.
Reed, Marcia; Phillips, Glenn. Artists and their books. Books and their artists. Los Angeles: The Getty Research Institute, 2018. 212 p.
Šis įspūdingas tomas lydi „Getty“ centre Los Andžele 2018 m. vykusią tokio pat pavadinimo parodą. Jame nagrinėjamas menininkų santykis su knyga, kuri atskleidžiama kaip esminė šiuolaikinio meno terpė. Aptariami knygos pavidalo meno kūriniai, kurie kvestionuoja daugelį išankstinių nusistatymų apie tai, kokia turi būti knyga. Pristatoma daugiau nei šimtas reikšmingų kūrinių iš „Getty“ tyrimų instituto (The Getty Research Institute) kolekcijų.
Pettegree, Andrew; Weduwen, Arthur der. The Library: a fragile history. New York: Basic Books, 2021. 518 p.
Bibliotekos garsėdavo visame pasaulyje arba buvo slepiamos kolekcininkų, statomos šimtmečiais arba naikinamos per vieną dieną, puoštos freskomis arba vaikų piešiniais – jų istorija be galo įvairi, turtinga, ir kupina įvykių. Žymūs knygos istorikai šioje knygoje supažindina skaitytojus su didžiausias pasaulio knygų kolekcijas sukūrusiais antikvarais ir filantropais, kalba apie literatūrinio skonio raidą ir pasakoja apie nusikaltimus, įvykdytus dėl retų rankraščių. Nepaisant to, kad knygų rinkiniai yra trapūs ir gali greitai sunykti, pati bibliotekos idėja yra nepaprastai atspari ir kiekvienos kartos atkuriama iš naujo.
Wellesley, Mary. The gilded page: the secret lives of medieval manuscripts. New York: Basic Books, 2021. 340 p.
Šioje knygoje populiariai pristatoma Anglijos rankraštinės tradicijos istorija. Pasakojama daugybės iliuminuotų rankraščių kelionė per amžius, atskleidžiami įdomūs jų kilmės, naudojimo ir išlikimo duomenys. Knygoje parodoma, kad rankraštiniai dokumentai – tai mūsų vartai į praeitį. Jie tarsi akis į akį suveda mus su rašovais, iliuminatoriais, knygrišiais, kilmingais rankraščių užsakovais, kolekcininkais ir netgi vagimis. Pateikiama nemažai žinių apie iki šiol mažai ištirtą moterų indėlį, kuriant rankraščius. Sužinome, kad dažnai rankraščius iliuminavo būtent moterys.
Fletcher, H. George. French book arts: manuscripts, books, bindings, prints, & documents, 12th–21st century. New York: Grolier Club, 2018. 207 p.
Švenčiant prancūzų knygų meno tūkstantmetį, šioje puikiai išleistoje knygoje pristatomi 159 prancūzų knygos meno pavyzdžiai iš garsaus Niujorko Groljė (Grolier) bibliofilų klubo kolekcijų. Tai rankraštinės ir spausdintos iliuminuotos valandų knygos, inkunabulai, įvairių laikotarpių knygų įrišai, grafikos kūriniai, taip pat įvairūs dokumentai. Aptariama šių artefaktų istorija, pažymima, kad kai kurie iš jų priklausė garsioms istorinėms asmenybėms – markizei de Pompadur, karalienei Marijai Antuanetei ir net Adolfui Hitleriui. Knygą puošia 157 spalvotos iliustracijos.
Sachet, Paolo. Publishing for the Popes: the Roman Curia and the use of printing (1527–1555). Leiden; Boston: Brill, 2019. 305 p.
XVI a. Reformacijos idėjų skleidėjai sėkmingai naudojo spausdintas knygas siekdami paveikti tikinčiųjų protus ir širdis. Ši tema plačiai tyrinėta religijos ir kultūros istorijoje, tačiau daug mažesnis mokslininkų dėmesys kreiptas į tai, kaip spauda naudojosi pati Katalikų bažnyčia, siekdama įtvirtinti savo doktrinas ir sustabdyti protestantizmo plitimą. Šioje knygoje išsamiai aprašomi Romos kurijos veiksmai pasitelkiant spausdinimą savo tikslams XVI a. viduryje po Reformacijos atsiradimo, bet dar prieš bažnytinės cenzūros įsigalėjimą. Nagrinėjami kurijos narių tuo metu vykdyti knygų leidimo projektai, atskleidžiant Katalikų bažnyčios santykio su spauda ypatybes.
Shneidman, N. N. Jerusalem of Lithuania: the rise and fall of Jewish Vilnius: a personal perspective. Oakville: Mosaic Press, 1998. 188 p.
Knygos autorius – vienas iš žinomiausių tarybinės ir rusų literatūros specialistų. Jis daug rašo apie Lietuvos žydų ir Holokausto istoriją. Gimęs Vilniuje 1924 m., karo metu jis buvo masinių žydų žudynių liudininku, kalėjo Vilniaus gete, aktyviai dalyvavo rezistencijoje. Šioje knygoje jis pasakoja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės istoriją, dalijasi savo atsiminimais apie nacių okupacijos laikotarpį ir Holokaustą išgyvenusių Vilniaus žydų gyvenimą pokarinėje Lietuvoje.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Dr. Laros Lempertienės mintys apie knygas
Dr. Laros Lempertienės mintys apie knygas
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Tą, kurį daro pastebimą įtaką mąstymui, pasaulio suvokimui.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Nerekomenduočiau kurios nors vienos – bibliotekos darbuotojas, dėl manęs, turi būti tiesiog labai gerai apsiskaitęs žmogus, tikras eruditas.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Ne.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kiek man teko patirti – ne, tai tiesiog situatyvu; pvz., į kelionę vietos taupymo dėlei visada vežuosi elektroninę skaityklę, o būdama vietoje renkuosi pagal teksto prieinamumo principą.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Kiekvienoje kartoje yra žmonių, kurie formuoja santykį su knygų pasauliu, ir tų, kuriems tai mažiau svarbu. Mano ir mano vaikų požiūris į knygą vienodas: tai neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tokių žmonių daug pažįstų ir tarp žymiai už mane jaunesnių.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Kuo man labiau patinka knyga, tuo mieliau ją skolinu.
Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?
Galbūt humoristinio eilėraščio 🙂
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Britanijos; bet tikrai sunku apsiriboti viena šalimi.
Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote, apie ką naujausia Jūsų knyga?
Nerašau ir neketinu rašyti knygų – per mažai laiko turiu perskaityti visa tai, ką noriu.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Anthony Doerr „All the Light We Cannot See“.
Tapybos darbų paroda „Čiurlionio kelias“
Tapybos darbų paroda „Čiurlionio kelias“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (Žygimantų g. 1) renginių salėje lapkričio 7–gruodžio 9 d. bus eksponuojamas Raimondos Bolienės tapybos darbų ciklas „Čiurlionio kelias“. Parodos pristatymas ir susitikimas su autore lapkričio 7 d. 17 val.
Ciklą sudaro darbai, kuriuose nutapytas prieš 47 metus Lietuvos liaudies menininkų sukurtas memorialinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis, skirtas paminėti Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. Kelią Varėna–Druskininkai puošia skulptūros, dekoruotos vertingais reljefiniais ornamentais, metalo plastika, kompozicijomis liaudies dainų, pasakų motyvais, zodiako ženklais, Čiurlionio kūrybai artimomis temomis. Tapybos darbų ciklo sukūrimo tikslas buvo įamžinti šį didingą ansamblį, atkreipti keliaujančiųjų dėmesį į pakelėse stovinčias skulptūras kaip vientisą ansamblį. 2018 m. skulptūrų ansamblis „Čiurlionio kelias“ yra paskelbtas kultūros saugomu objektu. Tapybos darbų ciklo sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Parodoje eksponuojami ir kiti dailininkės darbai: senieji Lietuvos koplytstulpiai (grafika), bei dailininkės mėgstama tema – Lietuvos peizažai.
Autorė apie save rašo:
„Gimiau 1960 m. Radviliškyje. Poreikį kurti jutau visą savo gyvenimą. Baigusi studijas Vilniaus universitete dirbau Mokslų akademijos bibliotekoje. Tuo metu domėjausi senaisiais lietuvių tradiciniais amatais, tautosaka, rišau šiaudinius sodus. Iš džiovintų augalų kūriau peizažus, natiurmortus ir šventinius atvirukus. Buvau Mokslų akademijos folklorinio ansamblio „Dijūta“ narė.
1993 m. persikėliau gyventi į Druskininkus. Tapyti pradėjau 2006 metais. Tapau aliejumi, pastele, kartais lieju akvarelę. Keturis metus mokiausi Druskininkų meno mokykloje, suaugusiųjų meninio ugdymo klasėje ir sėkmingai ją baigiau. Parodose dalyvauju nuo 2007 metų. 2010 m. tapau Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, 2018 m. man suteiktas meno kūrėjo statusas. 2020 m. Respublikinėje primityviosios dailės konkursinėje parodoje M. Bičiūnienės premijai laimėti buvau apdovanota rėmėjų premija. Per šį laikotarpį surengiau 14 personalinių parodų bei dalyvavau beveik pusšimtyje bendrų ir Respublikinių konkursinių parodų. Esu daugelio plenerų dalyvė, 5 parodų kuratorė, apdovanota diplomais ir padėkos raštais už kūrybinę ir kultūrinę veiklą. Mano darbų yra skelbta 7 leidiniuose. Tapybos darbai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Rokiškio bei Raseinių krašto muziejuose. Darbai yra pasklidę privačiose kolekcijose Lenkijoje, Baltarusijoje, Izraelyje, JAV.“