Janis Ezeras (Jānis Ezers) apie knygas
Janis Ezeras (Jānis Ezers) apie knygas
Latvijos universiteto akademinė biblioteka – viena seniausių Europoje. Nuo 1524 m. Rygoje veikianti institucija gali pasigirti turtinga ir sena istorija. Bibliotekoje saugomi rankraščiai, seni ir reti spaudiniai, sukaupta daugiadisciplininė mokslinės informacijos išteklių kolekcija, veikia tarpkultūrinio dialogo centrai (Europos, Ukrainos, Sakartvelo ir kt.), tarpdisciplininių tyrimų centras. Biblioteka savo veikla aktyviai prisideda prie šiuolaikinės kultūrinės erdvės formavimo.
Oficialiai Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka ir LU akademinė biblioteka bendradarbiauja jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, bet asmenines mintis apie knygas, skaitymą pirmasis išsako Latvijos universiteto akademinės bibliotekos vykdantysis direktorius Janis Ezeras (Jānis Ezers). Janis labai myli savo kraštą, dažnai po jį keliauja pastebėdamas įstabiausias akimirkas. Vaivorykštė po lietaus, saulėlydis, kaimo keliukas ar prasiskleidęs žiedas – Janio nuotraukos kviečia nepamiršti tikrų vertybių.
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Viena labai gera knygų savybė ta, kad jos skirtos, jų galima ir reikia rasti įvairioms gyvenimo situacijoms – yra mokomoji, mokslinė literatūra, įvairių rūšių literatūros kūriniai, vaikų literatūra, dvasinė literatūra ir t. t. Todėl atsakydamas į klausimą, kokią knygą laikau vertinga, sakyčiau, kad esminis dalykas yra tai, kad knyga atitiktų savo užduotį, kad turinys būtų kokybiškas. Reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje naudosis specialiai jam skirta knyga (profesinė literatūra, knygos, darančios įtaką žmogaus kultūrai ir mąstymui, asmeniniam tobulėjimui… ir pan.) ☺
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Tikriausiai kiekvienam darbuotojui, atsižvelgdamas į jo poreikius, rekomenduočiau kokią nors konkrečią knygą. Šiuo metu skaitau man labai įdomią Roberto Mooreʼo ir Douglo Gilletteʼo knygą „Karalius. Karys. Magas. Meilužis“, kur jau knygos pradžioje užduodamas klausimas – kur šiais laikais dingo „tikrieji vyrai“, į kurį, manau, autoriai pateikia gerų atsakymų ir puikių pasiūlymų, kaip išsisukti iš situacijos… Galiu pašnibždėti, kad keliamas klausimas (atsakymas) apie kiekvieno vyro kasdienius pasirinkimus, veiksmus, pareigas… ☺ Bet, galbūt, kai kuriems darbuotojams šiuo metu aktualesnė knyga apie grybų rinkimą ☺
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Pavyzdžiui, kaip paaukštinimas kompiuterio ekranui? Taip, esu ☺ Taip dažniausiai nutikdavo su knygomis, kurios, manau, galėjo būti ir neišspausdintos…
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Tai jau amžinas klausimas, kaip, pavyzdžiui, ar kinas yra teatro konkurentas… Taip ir ne. Man vis dar labai patinka skaityti spausdintą knygą, kurią galiu vartyti, jausti, užuosti… bet aš negaliu su savimi pasiimti visos spaudinių bibliotekos, kaip tai galiu padaryti su skaitmeninėmis knygomis. Skaitmeninių knygų informacijos paieškos, sisteminimo ir kitos galimybės yra daug didesnės ir geresnės… Todėl pats suprantu, kad būtina išnaudoti tiek spausdintų, tiek suskaitmenintų knygų privalumus…
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Tikriausiai taip. Kiekvienos kartos reikėtų klausti… Esu tikras, kad ir mano kartos skirtingi žmonės skirtingai žiūri į knygas. Labai mėgstu knygas ir kaip pašnekoves, ir kaip informacijos šaltinį, bet taip pat mėgstu (arba nemėgstu), kaip knygos kuriamos, spausdinamos… Labai patinka kasdien būti knygų kompanijoje ☺
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Tikiu, kad knyga turi gyventi, ją reikia skaityti, žiūrėti, studijuoti… Tada ji gyvena tokį gyvenimą, kuriam gimė… Vadinasi, vienintelės knygos, kurių nedovanočiau net ir draugui, būtų, mano ir mano draugo nuomone, nenaudingos knygos, kurias skaityti – tik laiko švaistymas.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Man labai artimas esė žanras. Michelio de Montaigneʼo „Esė“ labai patiko dar nuo mokyklos laikų. Manau, kad gyvenimas susideda iš esė, tai yra iš įvykių sekos. Svarbu tai, ką pasiimame iš kiekvieno įvykio ir kur einame toliau… Esė, kaip literatūrinė forma, suteikia puikią galimybę atskleisti įvairius žmogiškuosius aspektus ir gilesnes gyvenimo dimensijas, todėl yra gera priemonė skatinti mąstymą ir apmąstymus apie gyvenimo prasmę ir vertybes. Esė galima aptarti gilias temas apie gyvenimo ir žmogiškųjų vertybių prasmę ir visa tai, kas man svarbu.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Šiuo metu – Amerika ☺ Bet, žinoma, tai besikeičiantis sąrašas ☺
Jei pats rašytumėte, apie ką būtų knyga?
Jei tai nebūtų profesinė ar studijų knyga, tada tai tikrai būtų esė rinkinys apie mano patirtį, tobulėjimą ir pamokas, kurias išmokau. Pabandyčiau parodyti, kiek daug gražių dalykų ir patirčių įmanoma pasaulyje… Ir to tikrai negalima sutalpinti į vieną knygą. Turėčiau nustatyti temų limitą ☺
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu, kaip minėjau antrame atsakyme, skaitau Roberto Mooreʼo ir Douglo Gilletteʼo knygą „Karalius. Karys. Magas. Meilužis“. Puiku! Galiu rekomenduoti tiek vyrams, tiek moterims!
Genominė epidemiologija šiuolaikinių protrūkių fronto linijose
Genominė epidemiologija šiuolaikinių protrūkių fronto linijose
SARS-CoV-2 pandemijos metu žiniasklaidoje tekdavo išgirsti apie dažnam nespecialistui menkai suprantamus dalykus: viruso genomo sekoskaitą, genoskaitą, sekvenavimą. Visi šie terminai reiškia tą patį – viruso genomo (t.y. visos jo genetinės medžiagos) nuskaitymą, kuris leidžia ne vien atskirti, kokie viruso variantai cirkuliavo ir kokiomis proporcijomis, bet ir gauti ypatingai svarbios informacijos, leidžiančios atkurti virusų plitimo kelius bei rasti silpnąsias protrūkių vietas.
Dr. Gyčio Dudo paskaitoje išgirsite apie tai, kaip su genominės epidemiologijos (mokslo srities, kuri naudoja viruso genetinę informaciją, kad geriau suprastų jo protrūkius) pagalba buvo išnarpliotas ir perprastas Ebolos viruso plitimas Vakarų Afrikoje 2013–2016 m., kaip buvo įvertinta ilgalaikė MERS koronaviruso keliama pandeminė rizika ir kaip sekoskaita buvo panaudota Lietuvoje SARS-CoV-2 pandemijos metu aptinkant iš centrinės Afrikos regiono atklydusią jo atmainą B.1.620 Anykščių rajono savivaldybėje.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas jau daugiau nei 10 metų tyrinėja virusus. Tarp jo tirtų virusų yra ir Ebola epidemijos Vakarų Afrikoje metu (2013–-2016), ir Zika Amerikos žemynuose (2014), ir SARS-CoV-2, daugumai geriau pažįstamas COVID-19 pavadinimu. 2021-ų metų balandį Anykščių rajone jis aptiko naują koronaviruso atmainą B.1.620 (Puntuką), atkeliavusią iš Centrinės Afrikos.
2023-ais metais G. Dudas buvo vienas iš 11 Europos mokslininkų, gavusių Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) dotaciją įkurti savo laboratoriją.
Paroda „Čia Baltija, čia Lietuva“
„Čia Baltija, čia Lietuva“. Akademikui Vytautui Gudeliui – 100
2023 m. rugsėjo 7 d. 14 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje (Akademijos g. 2, Vilniuje) vyks parodos Čia Baltija, čia Lietuva, skirtos akademiko Vytauto Gudelio 100-osioms gimimo metinėms, pristatymas.
Renginį ves akademikas Algimantas Grigelis, dalyvaus Gamtos tyrimų centro direktorius, Lietuvos MA tikrasis narys prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Parodos pristatymo metu bus įteikti dailininko Gvido Raudoniaus sukurti akad. Vytauto Gudelio atminimo medaliai.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Minint akademiko Vytauto Gudelio gimimo 100 metų sukaktį, Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje parengta paroda „Čia Baltija, čia Lietuva“. Profesorius V. Gudelis – jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Pirmasis pradėjo ir organizavo Baltijos jūros geologijos, eolodinamikos ir neotektonikos tyrimus.
Svarbiausi V. Gudelio darbai, publikuoti Lietuvos ir užsienio šalių leidiniuose, pateikti skyriuose „Kvartero geologijos problemos“, „Baltijos pajūris ir įjūris“, „Kuršių nerijos fenomenas“. Eksponuojami žurnalai „Baltica“, „Geografijos metraštis“ ir kiti leidiniai, kuriuose mokslininkas su bendraautoriais išnagrinėjo ir apibendrino Pabaltijo kvartero periodo (taip pat ir Baltijos jūros) istorijos, geomorfologijos ir neotektonikos klausimus, Kuršių nerijos ir Kuršių marių geologinius ir paleogeografinius tyrimus.
Eksponuojamas ir pirmasis V. Gudelio straipsnis „Puari – Naujosios Gvinėjos šerdis“, publikuotas 1939 m. žurnale „Kosmos“. Skyriuje „Apie jūrą, vėją ir laivus“ pateikiami nuveikti mokslininko darbai terminologijos srityje. Kad akademiko parengti žodynai buvo ir yra svarbūs, liudija eksponuojamų žodynų viršeliai. Su V. Gudelio poetiniais tekstais supažindina Džiuljetos Gudelytės-Raudonienės ir Gvido Raudonio straipsnis „Poetiniai proveržiai“, išspausdintas akademiko Algimanto Grigelio parengtoje monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis“.
Eksponuojama tik dalis šio mokslininko darbų, bet, rengėjų nuomone, – svarbiausi. Visą profesoriaus mokslinės veiklos palikimą galima rasti B. Kisielienės parengtoje bibliografijos rodyklėje, kurioje surašytos V. Gudelio parengtos monografijos, moksliniai bei mokslo populiarinimo straipsniai.
Parodoje eksponuojami dokumentai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondo, akademiko V. Gudelio rankraštinio fondo (F-323), saugomo Rankraščių skyriuje. Iliustruota Reginos Morkūnaitės nuotraukomis iš Kuršių nerijos ir Vytauto Gudelio vaikystės piešiniais, kurie saugomi Lietuvos MAVB Rankraščių skyriuje. Paroda veiks iki spalio 31 d.
Parodą rengė Sigita Dagienė ir Audrė Trumpienė.
Paroda Videniškių vienuolyno muziejuje
Paroda Videniškių vienuolyno muziejuje
Paskutinę vasaros dieną Videniškių vienuolyno muziejuje gražiai atidaryta paroda „Geologinės kartografijos pradininko Lietuvoje, geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio 175-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti“. Parodos autorės – LMA Vrublevskių bibliotekos ir Gamtos tyrimų centro darbuotojos Audrė Trumpienė ir Sigita Dagienė. Iškilmę pradėjo akad. Eugenijaus Jovaišos dokumentinis filmas „Gintaro kelias“. Parodos eksponatus ir A. K. Giedraičio gyvenimą patraukliai aptarė habil. dr. Valentinas Baltrūnas. LMA Vrublevskių bibliotekai ypač svarbus kunigaikščių Giedraičių vardas, nes joje saugomas vertingas šios garsios giminės dokumentų paveldas: knygos, rankraščiai, laiškai, fotografijos, įvairūs genealogijos ir heraldikos objektai. Vieno iš Giedraičių – kunigaikščio Mykolo – ir jo šeimos valia 2008 m. šie dokumentai buvo perduoti Vrublevskių bibliotekai, o 2009 m. – pristatyti visuomenei. Kol buvo gyvas, Mykolas Giedraitis jungė Didžiąją Britaniją ir Lietuvą, Oksfordą ir Vilnių, Giedraičius ir Kražius. Po mirties šias jungtis papildė dar viena garbinga vieta – Videniškiai. Čia, Šv. Lauryno bažnyčioje įrengtame šeimos mauzoliejuje, 2018 m. amžinojo poilsio atgulė jo palaikai.
Saugodama Lietuvos istorijos dokumentus, Biblioteka juos tvarko, tvarkydama – rodo, o rodydama – primena ir prisimena. Tebūnie tai prasmingieji mūsų su Jumis gilios pagarbos šiai garsiai giminei, o kartu tėvynės Lietuvos istorijai ženklai, teišlieka jie mūsų atmintyje nuolatos.
Daivos Narbutienės ir Monikos Eidėjūtės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Virtuali paroda „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas“
Virtuali paroda „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“
2023 m. rugsėjo 1 d. minime vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos, kovojusios už moterų teisę lygiai su vyrais dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) (1873–1945) 150-ąsias gimimo metines.
Šios ypatingos moters gyvenimą ir veiklą atspindinti paroda „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, veikė 2023 m. gegužės 3 – birželio 28 d.
Virtualioje parodoje „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ eksponuota medžiaga šiek tiek išplėsta – apžvelgiamas didesnis F. Bortkevičienės susirašinėjimo laukas.
Įdomu, jog Bibliotekos fonde saugomame pačios Felicijos Bortkevičienės suregistruotame korespondencijos kataloge yra apie pusantro šimto respondentų.
F. Bortkevičienės palikimas saugomas ne vienoje paveldo institucijoje. Vienoje jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje – saugomas archyvas išsiskiria išlikusios korespondencijos gausa ir įvairove bei adresatų geografija (JAV, Pietų Amerika, Rusija, Vakarų Europos šalys, įvairios vietovės pačioje Lietuvoje).
Parodoje pateikiamas išsamus susirašinėjimas, kuriame atsispindi ne tik asmeniniai, bet ir visuomeniniai rūpesčiai ir interesai: nuo ankstyvųjų Povilo Višinskio (1905 m.), Mortos Zauniūtės (1906 m.) atvirlaiškių Felicijai Bortkevičienei iki pat Lietuvos valstybės tragediją liudijančių Juozo Audėno (1941 m.) ar Rapolo Skipičio (1942 m.) laiškų iš Vokietijos.
Be įprastų laiškų, randame telegramų ir atvirlaiškių (ypač iš Vakarų Europos), kurie išsiskiria savo vizualumu – miestų vaizdais, dailininkų darbais.
XIX a. pab. – XX a. pr. korespondenciją išsaugoti buvo sudėtinga, todėl kiekvienas likęs dokumentas be galo svarbus. Susirašinėjimų ratas gausus, įvairus, dažnai besitęsiantis ne vieną dešimtmetį.
Laiškai, šis įprastinis žmonių susižinojimo būdas, kaip vienas iš egodokumentinio paveldo tipų, vis labiau domina tyrėjus, nes jie atskleidžia asmenines nuostatas, emocijas. Egodokumentai praturtina oficialiąją istoriją naujomis įžvalgomis.
Virtualioje parodoje dažniausiai pateikiami ne visos apimties tekstai – tik pirmieji dokumentų puslapiai arba pirmasis ir paskutinis jų puslapis. Visus dokumentų tekstus kviečiame skaityti Bibliotekoje.
F. Bortkevičienės ir jai rašyti laiškai bei atvirlaiškiai įdomūs ne tik kultūros istorikams, menininkams, bet ir pašto istorijai – išlikę antspaudai, pašto ženklai, vokai.
Parodos rengėjos – Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė
Redaktoriai – dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Dokumentų skaitmenines kopijas gamino – Valentina Marmienė
Medžiagą internete pateikė – Audronė Steponaitienė
Dokumentai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų
