Bibliotekoje lankėsi garbingi svečiai

Bibliotekoje lankėsi garbingi svečiai

2024-09-09

2024 m. rugsėjo 6 d. Biblioteką aplankė rašytojas Mykolas Giedraitis (Michal Graham Dowmont Giedroyc) su žmona Dorotėja ir sūnumi Janu, taip pat LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir keli LMA prezidiumo darbuotojai. Giedraičiai į Lietuvą atlydėjo praėjusiais metais mirusios motinos Rozmari (Rosemary Virginia Anna Giedroyc) palaikus, kad palaidotų juos šalia Velionės vyro Mykolo (Michael John Henry Giedroyc) Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Šv. Mišios už Velionę ir iškilminga laidotuvių ceremonija Videniškiuose įvyko rugsėjo 7 d. Apsilankę Bibliotekoje, Giedraičiai perdavė šeimos dovaną: kelias dešimtis dailės kūrinių, muziejinių vertybių ir raštijos paveldo objektų. Visi jie papildys anksčiau Mykolo ir Rozmari dovanotą gausų dokumentinio paveldo rinkinį. Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas svečiams papasakojo apie rengimąsi Lietuvoje 2025 m. paminėti 600-ąsias pal. Mykolo Giedraičio gimimo metines, su jais aptarė galimybę ir būdus pagarsinti kitų iškilių šios giminės atstovų, pirmiausia vysk. Merkelio, vardus.

Vikos Petrikaitės ir Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija


100 metų žurnalui „Soter“

100 metų žurnalui „Soter“

2024-09-04

2024 m. rugsėjį religijos mokslo žurnalui „Soter“ sukanka 100 metų. Jį 1924 m. įsteigė Pranas Dovydaitis, leido Lietuvos universiteto (po 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyrius. Leidinys gyvavo iki pirmosios sovietinės okupacijos. Nuo 1924 iki 1939 m. išėjo 28 „Soter“ numeriai, po vieną arba du kasmet. 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas žurnalą atkūrė ir leidžia iki šiol.

Pirmojo numerio pratarmėje buvo paaiškintas neįprastas žurnalo pavadinimas, išspausdintas graikiškais rašmenimis: ΣΟΤΗΡ (Soter). Šio senosios graikų kalbos žodžio reikšmė – išganytojas, gelbėtojas, mesijas, turintis išvaduoti žmoniją nuo vargų. Šiuo žodžiu buvo vadinami senieji dievai, valdovai, karžygiai, taip pat ir Jėzus Kristus.

Pratarmėje buvo pristatyta ir plati naujojo žurnalo tematika : „ΣΟΤΗΡ stato savo uždaviniu spręst aktualiąsias šių dienų lyginamojo religijos mokslo, teologijos ir visų šiems gretimųjų mokslų problemas, skleist ir gilint mūsų visuomenėj tų mokslų žinias, kurios visašališkam kultūriniam išsiprusinimui turi anaiptol ne mažesnės reikšmės, kaip gamtos ir filosofijos mokslo žinios.“

Žurnalo sumanytojas ir pirmasis redaktorius Pranas Dovydaitis, Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Religijų istorijos katedros vedėjas, buvo subrandinęs idėją leisti tris periodinius leidinius graikiškais pavadinimais: gamtos mokslams skirtą „Kosmos“, filosofijai – „Logos“ ir religijotyrai – „Soter“. Pirmieji du leidiniai pasirodė 1920 ir 1921 metais. Pasiruošimas leisti religijos mokslo leidinį užtruko ilgiau. P. Dovydaičiui teko sukaupti medžiagos, prikalbinti kolegas bendradarbiauti naujame leidinyje, parūpinti lėšų leidybai iš universiteto biudžeto.

Didžiąją dalį „Soter“ puslapių užpildė pats produktyvusis redaktorius. Anot Juozo Girniaus, originalūs P. Dovydaičio darbai, sekimai ir vertimai 1924–1930 m. leidinyje sudaro 61,5 procento visų tekstų. Iš stambiausių publikacijų galima paminėti straipsnius „Naujieji etnologijos keliai ir kai kurie išdaviniai“ (1924, nr. 41), „Krikščionybė ir budizmas“ (1926-1927, nr. 1), „Religijų lyginimas seniau ir dabar“ (1927, nr. 1-2 ), „Apie priešistorinio žmogaus religijos pėdsakus Europoj“ (1928 ir 1929).

P. Dovydaitis nuolat ieškojo naujų bendradarbių, sekė Europos periodinius mokslo leidinius, susirašinėjo su užsienio tyrėjais ir ragino skelbti darbus lietuviškame religijos mokslo leidinyje. „Sotere“ bendradarbiavo Teologijos-filosofijos fakulteto kolegos dvasininkai: Blažiejus Čėsnys, Pranas Penkauskas, Teodoras Brazys, Aleksandras Grigaitis, Juozapas Jonas Skvireckas. Prisidėjo ir pasauliečių: Zenonas Ivinskis, Vladimiras Šilkarskis, Adolfas Raulinaitis.

Nemažai vietos žurnale buvo skiriama užsienio mokslininkų darbams. Buvo publikuojami ir jau užsienyje skelbti straipsniai, ir specialiai „Soterui“ parašyti tekstai. Asmeninių redaktoriaus ryšių dėka talkininkauti žurnale sutiko Alfredas Sennas (Alfred Senn), Juozas Eretas (Joseph Ehret), Francas Brenderis (Franz Brender), Johanesas Dioleris (Johannes Döller), Arturas Ungnadas (Arthur Ungnad) ir kiti. Daugumą straipsnių iš užsienio kalbų išvertė pats redaktorius, daug kur pridėdamas savo pastabų ir paaiškinimų. P. Dovydaičio pastangomis „Soter“buvo tapęs tarptautiniu leidiniu.

„Soter“ žurnalas turėjo susiklosčiusią struktūrą. Jame buvo skelbiami įvairūs su kultu ir religijomis susiję darbai. Redaktorius nuolatinėje rubrikoje “Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų” supažindino su užsienio tyrėjais ir jų veikalais. Buvo publikuojama su žurnalo tematika susijusių įvykių kronika, apžvelgiama naujausia religijotyros literatūra.

P. Dovydaitis redagavo pirmuosius 11 žurnalo numerių. Po septynerių leidinio gyvavimo metų VDU Teologijos-filosofijos fakulteto taryba susivokė, kad P. Dovydaitis, vienintelis iš kolegų ne dvasininkas, valdiškomis lėšomis leidžia vien tik savo katedros tematikai skirtą leidinį. Buvo nuspręsta pakeisti redaktorių ir žurnalo pobūdį. 1931 m. „Redakcijos žodyje“ toks pasikeitimas gana santūriai paaiškintas: „Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Teol. -filosofijos fakulteto taryba nutarė pakeisti tikrąją „Sotero“ kryptį, būtent, į jį dėti pirmų pirmiausia teologijos mokslų rašinius. Teologija suprantama aukštesnioji ir griežtąja ir negriežtąja prasme. Pakeitimo pamatas yra tas, kad teologijos dalykų, labiausiai aukštesniosios, labai pasigesta Lietuvoj“.

1931 m. „Soter“ redagavimą perėmė kunigas, bažnytinės teisės žinovas, Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius Petras Malakauskis. Daugiau dėmesio leidinyje imta skirti katalikiškajai teologijai. Buvo publikuojami beveik vien tik Teologijos-filosofijos fakulteto dėstytojų tekstai. Leidinio antraštė pradėta spausdinti lotyniškomis raidėmis.

Atnaujintame žurnale daug straipsnių publikavo redaktorius P. Malakauskis. Žurnale bendradarbiavo Ignas Česaitis, Stanislovas Gruodis, Adomas Jakštas, Pranas Venckus ir kiti. Ko gero, trūkstant medžiagos dalimis buvo publikuojamos didelės apimties studijos, pvz., Igno Končiaus „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistiką“ su autoriaus fotografijomis „Soter“ publikavo su pertrūkiais nuo 1931 iki 1938 m.

Ilgainiui leidinio turinys laisvėjo, pvz., 1936–1937 m. žurnale buvo išspausdinta Zenono Ivinskio „Bibliografinė senovės lietuvių religijos ir mitologijos medžiaga“, paskutiniame „Soter“ numeryje – 1553 m. Krokuvoje išleistos Adamo Šrioterio (Adam Schröther) poezijos knygelės „De fluvio Memela Lithuaniae…“ faksimilė su Stasio Kolupailos komentaru.

1940 m. sovietinė okupacinė valdžia žurnalo leidybą nutraukė.

Dabartinis, atkurtasis „Soter“ – tarptautinis, daugiakalbis, recenzuojamas religijos mokslo ir tarpdisciplininių sričių ketvirtinis žurnalas. Leidinį redaguoja redakcinė kolegija, 1999–2016 jai pirmininkavo Vytautas Steponas Vaičiūnas, nuo 2016 – Andrius Narbekovas. Siekiant sumažinti išlaidas ir didinti sklaidą, nuo 2020 m. žurnalo straipsniai publikuojami tik internete.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi tarpukariu išleisti „Soter“ numeriai, taip pat ir atkurtojo žurnalo egzemplioriai nuo 1999 iki 2019 metų.

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė

Literatūra

Girnius, Juozas. Raštai, t. 4: Pranas Dovydaitis. Vilnius: Mintis, 2001.
Pradedamasis ir paaiškinamasis žodis. Soter, 1924, nr. 1, p. 1-2.
Redakcijos žodis. Soter, 1931, nr. 1(12), p. 3.
100-asis mokslinio žurnalo „Soter“ numeris. XXI amžius, 2020, nr. 23, p. 16.