Nauja knyga apie nuodinguosius augalus
Nauja knyga apie nuodinguosius augalus
Beveik trečdaliui įvairioms rūšims priklausančių Lietuvos augalų būdingos tam tikros nuodingos savybės. Šie augalai yra visai čia pat, mūsų pašonėje: namų kiemuose, gėlynuose, daržuose, taip pat miškuose, pievose, pelkėse ar prie vandens telkinių. Habilituotas biologijos mokslų daktaras, profesorius, kelių mokslo monografijų, vadovėlių, mokomųjų priemonių ir mokslo populiarinimo leidinių apie augalus autorius Jonas Remigijus Naujalis LMA Vrublevskių bibliotekos studijoje pristatė naujausią savo knygą „Nuodingieji augalai šalia mūsų“.
„Augalai nepavojingi, jie niekada nepuola žmogaus“, – sako profesorius J. R. Naujalis. Tačiau supainiojus valgomus augalus su nuodingais gali kilti labai sunkių komplikacijų. Dažniausiai nuo nuodingųjų augalų nukenčia mažamečiai vaikai. Patirtis rodo, kad vaikus dažniausiai vilioja neįprastos išvaizdos, spalvingi augalai, ypač kvapnūs žiedai ir įvairaus skonio vaisiai. Suaugusieji nuo nuodingųjų augalų įprastai nukenčia savarankiškai naudodami netinkamai paruoštus gydomuosius preparatus arba sveikatinimo priemones. Pavojus gresia ir naminiams gyvūnams.
Knyga gausiai iliustruota konkrečių rūšių augalus atpažinti padedančiomis nuotraukomis, pristato itin dažnai Lietuvoje aptinkamus nuodinguosius augalus, jų savybes, poveikį ir galimas grėsmes.
Apie visa tai vaizdo/garso įrašuose:
Turinys:
Paskatos rašyti knygą. Kas pavaizduota jos viršelyje?
Apie nuodinguosius augalus: terminologija
Apie nuodinguosius augalus: bendroji statistika
Svarbiausi informacijos šaltiniai
Nuodingųjų augalų rūšių savaimiškumas ir svetimžemiškumas
Svetimžemių nuodingųjų augalų geografiškumas
Nuodingųjų augalų identifikacija
Nuodingųjų augalų iliustracijos knygoje
Svarbiausi nuodingųjų augalų rūšių atrankos kriterijai
Nuodingųjų augalų rūšių aprašymai
Liaudies išmintis
Mažai pažįstamos nuodingų augalų rūšys
Nuodingųjų augalų apgaulingumas
Kaip nenukentėti nuo nuodingųjų augalų?
Dovana bibliotekai
Dovana bibliotekai
Vrublevskių bibliotekos bičiulė ir skaitytoja, Lenkijos mokslų akademijos Tadeušo Manteuffelio istorijos instituto mokslo darbuotoja Wioletta Pawlikowska-Butterwick, rugpjūčio mėnesį lankėsi Bibliotekoje ir padovanojo keturias itin vertingas knygas. Viena iš jų – Anglijoje išleista Londono universiteto profesoriaus Richardo Butterwicko studija „Lithuania: A History“, kurią šią vasarą išleido Hurst Publishers leidykla.
Richardas Butterwickas yra Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų mokyklos Lenkijos ir Lietuvos istorijos profesorius. Šiame leidinyje Lietuvos istorikams gerai žinomas autorius pateikia Lietuvos istorijos sintezę nuo seniausių laikų iki 2024 m. lapkričio. Štai kaip apie šią knygą atsiliepė istorikas Darius Baronas:
„Svarbu pabrėžti, kad joje puikiai matosi Lietuva, drįstu sakyti, tokia, kokia yra: su pakilimais ir nuopuoliais, su laimėjimais ir pralaimėjimais. Mane ypač sužavėjo taiklios, subtilia angliška ironija paskanintos mūsų politikų, vyrų ir moterų, charakteristikos. Akivaizdu, kad Butterwickas turi nepaprastą dovaną kiekviename dalyke atrasti esminius dalykus, todėl nenuostabu, kad pro jo akylą žvilgsnį nepraslydo nei didieji visuomenės gyvenimo ar kultūros įvykiai, nei tokie smulkūs, bet kurioziški ir daug sakantys atvejai, kaip kad savo laiku liūdnai nuskambėjęs mėginimas „optimizuoti“ Vrublevskių biblioteką. Viskas matoma, girdima, suprantama ir adekvačiai įvertinama.“
Susipažinkite su Bibliotekai padovanotomis knygomis jas skaitydami.
Menas viešose erdvėse. Klausiame ekspertų (3)
Menas viešose erdvėse. Klausiame ekspertų (3)
Trečiasis pokalbis apie meną viešose erdvėse vyko skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvėje. Čia jo pasiūlyta skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ Vrublevskių bibliotekos kiemeliui idėja virsta realybe.
Skulptūros kelias į viešumą – ilgas ir sudėtingas, todėl buvo įdomu susipažinti su menininko darbo virtuve. Sužinojome, kodėl Gediminas Piekuras pasirinko eiti meno keliu, kiek tėvai, dėstytojai įtakojo moralines nuostatas, formavo profesinius pagrindus, kokią vietą jo gyvenime užima grafika bei tapyba.
Eskizų, maketų pilnoje erdvėje skulptorius papasakojo apie plastinių sprendimų paieškas dviems savo veiklos kryptims – laisvai kūrybai ir užsakymams. Išgirdome, kodėl Gediminas Piekuras drąsiai imasi sudėtingiausių istorinių temų, kaip didžiausia šalies trispalvė, iškelta ant Vilniaus televizijos bokšto, tapo atspirties tašku kuriant paminklus iškilioms asmenybėms.
Kalbėjome apie kūrybą viešosioms miesto erdvėms, dalyvavimą konkursuose: kaip praeitis, dabartis ir ateitis turi susilieti meno kūrinyje. Sužinojome, kieno nuomonė skulptoriui buvo svarbi prieš atiduodant vertinimui „Žygimanto ir Barboros“ skulptūros idėją.
Pokalbio pabaigoje paprašėme Gedimino Piekuro, savo kūriniais jau papuošusio svarbias Vilniaus istorines vietas, pažvelgti į miestą paprasto miestiečio akimis.