Naujos knygos
Naujos knygos
The Oxford handbook of Slavic and East European folklore. Oxford; New York: Oxford University Press, [2025]. 1159 p.
Šiame žinyne pateikiama išsami slavų ir Rytų Europos sakytinių tradicijų apžvalga, apimanti teritorijas nuo rytinių Rusijos regionų iki vakarinių Čekijos sienų. Aptariama didžiulė nacionalinių, etninių, rasinių, kultūrinių, kalbinių ir religinių grupių įvairovė. Keturiasdešimt trijuose skyriuose įvairių šalių specialistai nagrinėja daugybę savitų, tačiau tarpusavyje palyginamų tautosakos tradicijų, ritualų ir žanrų. Leidinys suskirstytas į penkias dalis, kuriose aptariama gyvenimo ciklo tautosaka (vestuvių, gimimo ir mirties apeigos), kalendorinio ciklo papročiai ir tradicijos, magija ir liaudies tikėjimai, eiliuoti ir proziniai pasakojimai, tautinių ir religinių mažumų sakytinės tradicijos, taip pat liaudies muzika, šokiai ir dainos. Daugiausia dėmesio skiriama XIX–XXI amžių tautosakai – nuo tradicinių iki šiuolaikinių formų, atspindinčių tokias aktualijas kaip pandemijų padariniai, etniniai konfliktai, karas ir kintantys lyčių vaidmenys.
Kuipers, Nicholas. States against nations: meritocracy, patronage, and the challenges of bureaucratic selection. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 242 p.
Remiantis didelio masto apklausomis ir archyviniais dokumentais, šiame tyrime analizuojami biurokratų atrankos iššūkiai. Kvestionuojamas nusistovėjęs požiūris į atranką pagal nuopelnus (meritokratiją) kaip idealiausią biurokratų atrankos metodą. Autoriaus teigimu, nors civilinės tarnybos reformos dažnai laikomos pagirtinu žingsniu valstybės kūrimo procese, jos iš tikrųjų gali trukdyti tautos formavimuisi. Šalyse, kuriose vyrauja didelė grupių nelygybė, privilegijuotos grupės pasiekia geresnių rezultatų stojamuosiuose egzaminuose į aukštąsias mokyklas, todėl jos būna gausiausiai atstovaujamos valdžios institucijose. Ši dinamika didina tarpusavio grupių įtampą ir silpnina pastangas kurti vieningą tautą.
Figes, Orlando. The Whisperers: private life in Stalin’s Russia. London: Penguin books, 2008. 739 p.
Šioje knygoje aptariamas kasdienis gyvenimas Stalino valdymo laikotarpiu. Parodoma, kaip teroras taip giliai persmelkė sovietinę visuomenę, kad išgyvenimas tapo neatsiejamas nuo nuolatinės savicenzūros, moralinių kompromisų ir tylėjimo. Paprasti veiksmai ar atsitiktinės pastabos galėjo sunaikinti ištisas šeimas – net įtakingi valstybės veikėjai, patekę į Stalino nemalonę, dažnai tapdavo sistemos aukomis. Viena esminių knygos idėjų – moralinis labirintas, kuriame žmonės buvo priversti klaidžioti: tarpusavio pasitikėjimas ir asmeninis orumas valstybinio teroro sąlygomis buvo iš esmės suardyti. Knygos pavadinimas atspindi to meto realybę: žmonės buvo įpratę kalbėti pašnibždomis, siekdami apsaugoti artimuosius, išvengti įtarimų, o kartais – ir įskųsti kitus.
Clark, Willene B. A Medieval book of beasts: the second-family bestiary: commentary, art, text and translation. Woodbridge: The Boydell Press, 2025. 280 p.
Šioje studijoje išsamiai analizuojamas vienas reikšmingiausių viduramžių bestiarijų: pateikiamas originalus lotyniškas tekstas, naujas vertimas į anglų kalbą, moksliniai komentarai ir aukštos kokybės iliustracijos. Knygoje nagrinėjama, kaip viduramžių bestiarijai jungė gamtos pažinimą, teologiją ir moralinį mokymą, atskleisdami realių ir mitinių gyvūnų simbolines reikšmes viduramžių mąstyme. Ypatingas dėmesys skiriamas šio bestiarijaus meninėms ypatybėms ir tekstinėms variacijoms, taip pat aptariamos rankraštinės knygos tradicijos, bestiarijų paskirtis ir jų skaitytojų ratas. Knyga suteikia vertingų įžvalgų apie viduramžių kultūrą, švietimą, pasaulėžiūrą ir vaizduotę, todėl turėtų sudominti tiek specialistus, tiek platesnį skaitytojų ratą.
Brown, Michelle. Illumino: a history of medieval Britain in twelve illuminated manuscripts. London: Redaktion books, 2025. 320 p.
Šios įspūdingai iliustruotos ir įtaigiai parašytos knygos tikslas – parodyti, kad rankraščiai įkūnija istoriją. Viduramžių Britanijos gyvenimas čia nagrinėjamas per dvylikos išskirtinių iliustruotų rankraščių kūrėjų ir užsakovų biografijas, atskleidžiančias jų mąstyseną ir vaizduotę. Knyga apima laikotarpį nuo VII iki XV a., kiekvienam rankraščiui skiriamas atskiras skyrius. Išsamius rankraščių aprašymus ir spalvotas iliustracijas papildo informacija apie rankraštinių knygų prekybą, gamybos technologijas, rankraščių kolekcijas bei skirtingų kultūrų įtaką knygų kūrimui. Paleografija, kodikologija ir gyvas pasakojimas knygoje susilieja į įtaigią visumą, atskleidžiančią rankraščių istorinę ir kultūrinę reikšmę.
Nikolayenko, Olena. Invisible revolutionaries: women’s participation in Ukraine’s Euromaidan. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 198 p.
Žinomos politologės ir socialinių judėjimų tyrėjos knygoje atskleidžiamas itin svarbus moterų vaidmuo šiuolaikinėse revoliucijose. Remiantis 2013–2014 m. Euromaidano Ukrainoje atveju, apibrėžiami skirtingi moterų dalyvavimo revoliuciniuose judėjimuose modeliai. Parodoma, kad Ukrainos moterys buvo priešakinėse demokratinių judėjimų gretose – jos ryžtingai priešinosi Rusijos agresijai ir kovojo už nacionalinę nepriklausomybę bei demokratinę raidą. Pasitelkdama didelio masto apklausų duomenis, autorė atskleidžia įvairialypes moterų dalyvavimo motyvacijas ir formas bei analizuoja moterų aktyvizmo padarinius. Knyga yra reikšmingas indėlis nagrinėjant vieną iš esminių Ukrainos istorijos momentų, kuris po 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos įgijo ypatingą aktualumą.
The Oxford handbook of George Orwell. Oxford: Oxford University Press, [2025]. 806 p.
Šiame žinyne analizuojamas garsaus politinio satyriko ir totalitarizmo kritiko Džordžo Orvelo (George Orwell) gyvenimas bei kūryba, ypatingą dėmesį skiriant sąsajoms tarp jo romanų, esė, dienoraščių, straipsnių ir laiškų. Pastaruoju metu šio autoriaus darbai tapo itin aktualūs, nes juose tarsi iš anksto numatytos šiandienos grėsmingos politinės ir socialinės tendencijos. Knygą sudaro 48 skyriai, kuriuose nagrinėjamos tiek gerai žinomos temos – autoriaus indėlis į žurnalistiką, literatūros kritiką ir politiką, tiek mažiau tyrinėtos sritys, įskaitant tekstus apie kvailumą, gerumą ir teisingumą, taip pat jo kūrybos poveikį feminizmo, afro-futurizmo ir LGBTQ+ spekuliatyviajai literatūrai. Leidinyje išsamiai aptariama rašytojo profesinė veikla, literatūriniai pirmtakai, politinės pažiūros, interesų laukas ir bendraamžiai, taip pat plati ir ilgalaikė jo kūrybos įtaka literatūrinei, socialinei, politinei ir kultūrinei sferoms.
Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023. 588 p.
Šiame svariame ir įtakingame žinyne tiriamos Rusijos posovietinio politinio ir socialinio gyvenimo realijos, išryškinamos pagrindinės tyrimų tendencijos ir atskleidžiami nuolatiniai iššūkiai, būdingi šios nuolat kintančios valstybės studijoms. Tarp aptariamų temų – demokratijos transformacija, rinkos ir demokratijos sąsajos, pilietinės visuomenės raida po Tarybų Sąjungos žlugimo, rinkos ekonomikos kūrimas, stabilumo ir autoritarinės politikos santykis, nusikalstamumas bei korupcija, protestai ir opozicija, taip pat galima Rusijos vieta būsimoje pasaulio tvarkoje. Kadangi net antrasis leidimas buvo rengiamas dar neprasidėjus karui Ukrainoje, leidinyje daugiausia nagrinėjami procesai iki 2022 m. įvykių, o kai kurios analizės neapima pastaraisiais metais išryškėjusio šios valstybės posūkio autoritarizmo ir represyvios politinės praktikos link.
The Cambridge history of the papacy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. Vol. 1–3.
Popiežystė dažnai vadinama seniausia pasaulyje išlikusia institucija, o jos gebėjimas prisitaikyti ir išsaugoti įtaką jau seniai žavi istorikus. Šioje kapitalinėje tritomėje studijoje analizuojama, kaip ir kodėl popiežiaus institucija išsilaikė per amžius, tuo metu, kai daugelis kitų galingų institucijų, imperijų ir valstybių išnyko arba prarado savo reikšmę. Nagrinėjamas popiežiaus valdžios santykis su pasauline valdžia ir jos kertinis vaidmuo valdant Katalikų bažnyčią. Aptariama gausybė svarbiausių istorinių įvykių ir politinių procesų, atskleidžiant, kaip popiežiaus valdžia buvo nuolat ginčijama ir kito kiekvienu istoriniu laikotarpiu. Popiežystė traktuojama ne vien kaip valdymo struktūra, bet ir kaip reikšmingas socialinės bei kultūrinės įtakos veiksnys, nagrinėjant jos sąsajas su menu, dvasinėmis praktikomis, lytimi ir seksualumu, bioetika, aplinkosauga, mada, mokslu bei medicina. Taip pat pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skirtingi popiežiai suprato ir interpretavo savo vaidmenį.
Pearson, David. Speaking volumes: books with histories. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2022]. 230 p.
Kultūrinė ir mokslinė knygų vertė neapsiriboja jų turiniu – ji slypi pačiose knygose kaip materialiuose objektuose, liudijančiuose savo laiką ir aplinką. Šiame gausiai iliustruotame tome pristatomos savitą istoriją turinčios knygos, apimančios laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Tarp jų – vandenį ar ugnį patyrusios, kulkų prašautos ar grafičiais paženklintos knygos, taip pat leidiniai, pavojingais laikais sąmoningai maskuoti kaip visai kiti tekstai. Nuosavybės ženklai nušviečia socialinės istorijos ir raštingumo raidą, o ranka daryti piešiniai bei gausios paraštinės pastabos leidžia išgirsti skirtingų epochų skaitytojų balsus. Skaitytojas raginamas iš naujo permąstyti knygą kaip gyvą kultūros liudytoją ir vertinti ją naujais, netradiciniais būdais.
The Oxford handbook of media and social justice. Oxford: Oxford University Press, [2024]. 312 p.
Šiame savalaikiame ir autoritetingame veikale pateikiama nuodugni medijų ir socialinio teisingumo studijų apžvalga. Analizuojama, kaip medijų nuosavybė, reprezentacija ir naudojimas formuoja galios struktūras bei socialinę nelygybę. Nagrinėjama skaitmeninių medijų kuriama atskirtis, poliarizacija ir marginalizacija visuomenėje, kartu išryškinant pasipriešinimo šiems neigiamiems procesams bei bendruomeniškumo stiprinimo formas. Medijų tyrimai jungiami su inovatyvių sričių studijomis, tarp kurių – feminizmo teorija, kritinė kolonializmo analizė, LGBTQ+ perspektyvų tyrimai, diasporos studijos, aplinkosauginio teisingumo paradigma ir kt. Leidinys užbaigiamas refleksijomis apie pasipriešinimą, atsakomybę ir reparacinį teisingumą.
Contested language diversity in wartime Ukraine: national minorities, language biographies, and linguistic landscape. Hannover: Ibidem Verlag, [2025]. 408 p.
Šis straipsnių rinkinys skirtas kalbos situacijai karo meto Ukrainoje. Tyrimuose taikomi kalbinės biografijos, kalbinio kraštovaizdžio, taip pat medijų ir diskurso analizės metodai, leidžiantys atskleisti platų ir kompleksišką kalbos vartosenos vaizdą. Veikalo naujumą lemia gausių empirinių duomenų panaudojimas ir išsami įvairių Ukrainos kalbinių mažumų (vengrų, rumunų, gagauzų ir kt.) analizė, aptariant jų kalbinę elgseną bei požiūrį į valstybinę ir regioninę kalbos politiką. Daugelio interviu ir sociolingvistinių apklausų duomenys atskleidžia Ukrainoje vykstančius kalbų kaitos procesus, kuriuos dar labiau spartina karo sąlygos. Rinkinyje nagrinėjamas karo poveikis kalbos situacijai ir lyginamos nacionalinės bei regioninės kalbos vartojimo perspektyvos.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Moldovos ambasados svečiai Bibliotekoje
Moldovos ambasados svečiai Bibliotekoje
LMA Vrublevskių biblioteką aplankė Moldovos ambasadorius J. E. Emil Druc. Svečią lydėjo ambasadoriaus patarėjas Victor Palii ir Moldovos Respublikos Garbės konsulas prof. Valdemaras Razumas. Su svečiais bendravo direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė ir Retų spaudinių skyriaus bibliografė Violeta Radvilienė supažindino su Bibliotekoje saugomais raritetais ir unikaliais dokumentinio paveldo objektais, menančiais Moldovos istorinę raidą ir jos ryšius su Lietuva. Svečius ypač sudomino senosios knygos ir žemėlapiai, kuriuose minimas Moldovos vardas.
Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, kalbėta apie ryšių tarp Moldovos ir Vrublevskių bibliotekų atnaujinimą, poreikį vystyti bendrus mokslininkų projektus, diskutuota dėl totalitarizmo aukų atminimo įamžinimo.
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Virtuali paroda „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Virtuali paroda „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Šiemet sukanka 225 metai nuo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimimo. Katalikybės gynėjas, švietėjas, rūpinęsis, kad jo tikintieji pramoktų bent jau rašto ir tikėjimo tiesų, atsisakytų įsigalėjusių prietarų, tautos blaivintojas, istorikas, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis spausdinimo Prūsijos Lietuvoje ir jos platinimo organizatorius – tai tik keli iš apibūdinimų, kurie prisimenami, kalbant apie šį ganytoją.
Apie vyskupą Motiejų Valančių, jo gyvenimą ir darbus parašyta daug knygų ir straipsnių, buvo parengta ir eksponuota ne viena paroda, todėl šiame virtualiame pasakojime bus apsiribojama tik jo literatūrine veikla.
Būdamas Varnių seminarijos rektoriumi, jis baigė rengti ir išspausdino „Žemaičių vyskupystę“ (jos rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, jo skaitmeninę kopiją galima nesunkiai rasti kompiuteriu). Tapęs vyskupu, pirmiausia rūpinosi, kad žemaičiai katalikai geriau pažintų savo tikėjimą, tad rengė įvairias maldų ir tikėjimo aiškinimo knygas, dar vėliau ėmė leisti didaktinius pasakojimus. Ne kartą knygų pratarmėse, kviesdamas jas pirkti ir skaityti, Valančius kaip tikras Apšvietos žmogus kartodavo žodžius, kaip svarbu pažinti, sužinoti, suprasti. Viena iš tokių frazių, parašyta „Živatuose šventųjų“ – „uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“, tapo ir šios parodos pavadinimu.
Parodoje rodomi tik dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose. Vieni iš jų yra geriau išlikę, kiti – labiau sunykę. Ne visuomet buvo pasirinktas ankstyviausias turimas egzempliorius. Kai kurių knygų pradžios yra labai „suskaitytos“, kitų pirmieji lapai galėjo būti išplėšti, taip siekiant padaryti knygas sunkiau atpažįstamas, kad būtų galima teigti, jog viena ar kita kontrafakcija buvo išspausdinta dar prieš uždraudžiant lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Bet susidomėjus viena ar kita knyga, daugiau jos egzempliorių bus galima rasti elektroniniame kataloge, o savo rankomis pavartyti – atėjus į Biblioteką. Juk svarbiausia, perfrazuojant vyskupą Motiejų Valančių, yra patiems skaityti, domėtis ir pažinti.
Kviečiame žiūrėti parodą „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Parodą parengė Agnė Zemkajutė
Prieiga prie Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online
Prieiga prie Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online
LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie skaitmeninės enciklopedijos apie naująją lotynų kalbą Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online.
Minimas Seinų kunigų seminarijos 200-metis
Minimas Seinų kunigų seminarijos 200-metis
Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme istoriko dr. Algimanto Katiliaus monografijas: 2009 m. lietuvių kalba išleistą „Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia)“ ir 2025 m. lenkų kalba išspausdintą „Kształcenie duchowieństwa katolickiego w Seminarium Duchownym w Sejnach (XIX w. – początek XX w.)“. Šie du Lietuvos istorijos instituto leidiniai aktualizuoja šiais metais minimą Seinų seminarijos 200 metų sukaktį.
XIX a. Seinai tapo unikalia erdve, kurioje susidūrė, persipynė, o kartais ir konfliktavo kylančios moderniosios lietuvių ir lenkų tautinės tapatybės. Seminarija veikė kaip katalizatorius: čia brendo būsimi vyskupai, rašytojai, knygnešiai ir politikai. Seminarijos reikšmė ypač atsiskleidė XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, formuojantis moderniajai lietuvių tautai.
Dr. Algimantas Katilius monografijoje preciziškai rekonstruoja seminarijos auklėtinių kasdienybę, jų ugdymo procesą ir mokymo programą, aptaria, kaip veikė slaptos klierikų organizacijos seminarijoje po 1863–1864 metų sukilimo, kiek įtakos turėjo carinės Rusijos įsikišimas. Pokalbio metu autorius atskleidė socialinę ir geografinę seminarijos auklėtinių kilmę, pristatė ryškiausias lietuviškajam Seinų seminarijos sąjūdžiui nusipelniusias asmenybes. Lietuviškos idėjos puoselėjimas keitė Seinų dvasininkijos lenkiškąjį veidą ir suteikė kryptį naujame lietuviškos kultūros gyvenime.
Rengdamas monografijas autorius rėmėsi gausiais archyviniais šaltiniais, kurie leido į seminariją pažvelgti ne kaip į statišką instituciją, o kaip į gyvą bendruomenę. Abu leidiniai iliustruoti nuotraukomis, diagramomis ir lentelėmis.
Lietuvių ir lenkų kalbomis prieinama monografija tampa ne tik svarbiu mokslinių tyrimų šaltiniu, bet ir simboliniu kvietimu kaimyninėms tautoms kartu atsiversti vieną turiningiausių ir sudėtingiausių bendros istorijos puslapių. Pokalbio metu sužinosite, kaip pačiuose Seinuose planuojama minėti šią gražią seminarijos sukaktį.
Apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus
Apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus
Klaipėdos ložei „Memphis“ – 250
2026 m. balandžio 10 d. 16 val. Klaipėdoje, Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) vyks knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus leidinio autorė dr. Kotryna Rekašiūtė, knygos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas. Renginį ves aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, kompozitorių masonų kūrinius atliks Giedrė Zeicaitė (sopranas), Inga Maknavičienė (fortepijonas), Rima Tamo (smuikas), Nikita Gineit (baritonas)..
Istoriografijoje teigiama, kad masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII a., plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos. Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias sąlygas įsikurti ir pirmajai masonų ložei Klaipėdos krašte bei dabartinėje Lietuvos teritorijoje – 1776 metais įsteigta „Memphis“ ložė.
Knygoje dėmesys teiktas masonų sąsajų su lituanistika analizei, plačiau aptarti su lituanistika susijusių ir masonams priklausiusių Prūsijos veikėjų ryšiai. Siekdama atverti naujus istorinius kontekstus, autorė kviečia plačiau pažvelgti į lituanistinę veiklą, perpintą masonų draugijos ryšiais.
Kaip pažymi dr. Kotryna Rekašiūtė, masonų tematika dėl uždaros draugijos veiklos tyrėjui nėra dėkinga – draugijos veiklą liudijančių dokumentų paieškos buvo sudėtingos. Naujų istorinių šaltinių tyrimai vedė ne tik į Lietuvos atminties institucijas, bet ir į Slaptąjį valstybinį Prūsijos kultūros paveldo archyvą Berlyne. Kokius masonų ložių sąrašus pavyko aptikti, kieno pavardės siejamos su lituanistiniu sąjūdžiu Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašte, kokią įtaką tai darė lietuvių kalbos įtvirtinimui? Susitikimo metu pažinimo vartai bus atkelti akademinei ir plačiajai visuomenei. Maloniai kviečiame dalyvauti.
Renginio metu bus galima įsigyti pristatomą knygą ir leidyklos „Flavija“ leidinių.
Rengėjai: LMA Vrublevskių biblioteka, leidykla „Flavija“
Partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universitetas
Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys
Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys
Asmeninio archyvo nuotrauka
Jonas Ragauskas – leidyklos „Flavija“ vadovas, tarptautinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas. „Flavijos“ leidybos kryptis – knygos laisvosios mūrininkijos (masonerijos) tema, pristatančios vienos seniausių pasaulyje draugijų istoriją ir dabartį: išdėstomos vertybės, išaiškinami simboliai, atskleidžiami santykiai su visuomene.
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga leidykla išleido Vytauto Plečkaičio knygą „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“. 2019 m. visuomenei pristatytas Adomo Mickevičiaus veikalo „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ lietuviškas vertimas. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka ir „Flavija“ tapo partnerėmis leidžiant dr. Kotrynos Rekašiūtės monografiją „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“. Beje, Tadas Vrublevskis, vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos elito atstovų, advokatas, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, kolekcininkas ir bibliofilas, davęs pradžią Vrublevskių bibliotekai ir atvėręs ją visuomenei, taip pat priklausė Laisviesiems mūrininkams.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Daugiaplaniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vienos knygos, kurioje kaip formulėje būtų sudėti visi vertės kintamieji, manau, nėra. Tačiau skirtingu gyvenimo metu, atskiru laikotarpiu, yra tokių knygų, kurios, be jokios abejonės, palieka labai didelį pėdsaką gyvenime ar net lūžio taške padeda apsispręsti dėl ateities. Man atrodo, kad tokį knygų rinkinį ir būtų galima įvardyti integruota vertingąja knyga. O rinkinio vertė yra ta, kad formuoja mąstymą ir sukuria prielaidas priimti sprendimus kasdieniame gyvenime.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Tai labai dviprasmiška rekomendacija tiems, kurie kasdien savo akimis mato daugybę knygų ir yra tos srities profesionalai. Išdrįsčiau pasiūlyti Hermaną Hesę ir Umberto Eco pagal nuotaiką.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Ankščiau buvo gana populiaru dovanoti knygas įvairiomis progomis. Ne visada knyga, kaip dovana, buvo tik literatūrinis tekstas. Dažnai tai išskirtinis leidimas, knygos viršeliai, formatas, specialus popierius ir panašiai. Neretai ta papildoma, paprastai tariant ekonominė vartojimo vertė nustelbdavo knygos esmę. Taigi knyga teko pasinaudoti ne tik pagal jos tiesioginę paskirtį.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kaip informacijos perteikimo būdas, manau, kad tikrai konkurentės, ir, atrodo, kad sparčiai aušta skaitmenos ateitis.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
O taip, net neabejoju. Aš dar tos kartos, kai skaitymas buvo labai populiarus, namų bibliotekų kaupimas turėjo netgi tam tikrą socialinio statuso vaidmenį. Mano karta neįsivaizduojama be Ričardo Bacho „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“, Hermano Hesės „Sidharta“ ir kitų jo kūrinių, Teodoro Dreizerio trilogijos ir ypač „Finansininko“, Viktoro Hugo romanų, tarp jų „Vargdieniai“ ir „Žmogus, kuris juokiasi“, Ernesto Hemingvėjaus su Ispanijos karo atgarsiais bei „Seniu ir jūra“, be gero kalvadoso taurelės bene kas antrajame puslapyje, iš Eriko Marijos Remarko „Triumfo arkos“, jo „Vakarų fronto“, kuriame apgaulingai ramu. Tai nenutrūkstamas ryšys su savo kartos gyvenimo istorija, darantis svarbiausią įtaką vertinant dabartį.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu gana nemažą kolekciją knygų su autorių ar leidėjų asmeniniais įrašais. Tos knygos yra skirtos tik man, todėl tikrai nenorėčiau, kad keliautų pas kitus. Bet išimčių pasitaiko.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Galima sukurti tikrų tikriausią trilerį iš kiekvieno žmogaus biografijos. Bet, manau, kad mano asmeninė biografija nebūtų įdomi skaitančiajam. Ir atvirkščiai – asmeninės biografijos atskiri epizodai, įpinti į šalies politinio gyvenimo aplinkybes, jau galėtų būti įdomi interpretacija, artima dokumentinės istorijos žanrui. Čia būtų ir Sovietų Sąjungos dalis iki Nepriklausomybės su visais to meto gyvenimo niuansais, ir Sąjūdis, mitingai Vingio parke, pirmųjų politinių partijų kūrimasis laisvę atgavusioje Lietuvoje, ir ekonomikos atsigavimas, ir bankų krizė, ir darbas užsieniuose, ir Prezidento apkalta, ir kelionė teisingumo labirintais, ir jau gerą dešimtmetį virš Lietuvos besidraiką karo šešėliai.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Hermanas Hesė – formaliai Šveicarijos, realiai Vokietijos, ir Umberto Eco – italas.
Jei pats rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?
Kartu su kolega esu parašęs vadovėlį finansinės rizikos valdymo tema. Dutūkstantaisiais tai buvo bene pirmieji ir modernūs tokio pabūdžio samprotavimai mūsų šalyje, dabar, deja, tik malonus prisiminimas, nes ši sritis technologijų ir valdymo erdvėse septynmyliais žingsniais žengia pirmyn. Nors mažai kam ji bereikalinga, bet man, kaip autoriui, tikrai smagu retkarčiais paimti į rankas. Jei pavyktų, norėtųsi pabandyti parašyti interpretaciją, Hesės žodžiais tariant, vieną iš stiklo karoliukų žaidimo partijų, atskleidžiančią kokį nors kultūrinį, iki šiol mažiau žinomą Lietuvoje, reiškinį.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Dažnai vienu metu atverstos kelios knygos: šiuo metu širdžiai – Hermano Hesės ne pirmąkart su giliu pasitenkinimu skaitoma „Narcizas ir Auksaburnis“, proto mankštai – Maxo Tegmarko „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“.
Prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie lotynų kalbos tekstų duomenų bazės Library of Latin texts.
Naujos knygos
Naujos knygos
Beer, Barbara. Es geht nicht um schön: 15 Restaurierungsgeschichten aus dem Wien Museum. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2023. 175 p.
Gausiai iliustruotoje knygoje pristatoma penkiolika restauravimo istorijų iš Vienos muziejaus, atveriančių daugiasluoksnį požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimo praktiką. Autorė remiasi konkrečiais atvejais, kurie atskleidžia ne tik techninius restauravimo metodus, bet ir jų teorinius bei etinius pagrindus. Ji pabrėžia, kad restauravimas nėra vien estetinio grožio atkūrimas. Tai sudėtingas procesas, apimantis nuolatinį balansavimą tarp istorinio autentiškumo, vertybinių pasirinkimų, mokslinio pagrįstumo, šiuolaikinės meno interpretacijos ir etinių principų. Knygoje nagrinėjama, kaip restauravimo sprendimai atspindi visuomenės požiūrį į paveldą ir kultūrinę atmintį, kaip keičiasi restauratoriaus vaidmuo. Kiekviena iš penkiolikos istorijų tampa atskiru tyrimu, iliustruojančiu, kaip skirtingos epochos, medžiagos ir kūrinių likimai formuoja restauravimo sampratą, kaip restauratorius tampa tarpininku tarp materialaus objekto, jo istorinio konteksto ir visuomenės lūkesčių. Leidinys aktualus restauratoriams, meno istorikams, muziejininkams ir kultūros paveldo tyrėjams, siekiantiems gilesnio supratimo apie profesionalo vaidmenį ir atsakomybę šiuolaikiniame restauravimo kontekste.
Anton Bruckner – der fromme Revolutionär. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2024. 255 p.
Knyga skirta 200-osioms kompozitoriaus Antono Bruknerio (Anton Bruckner, 1824–1896) gimimo metinėms. Joje išsamiai aprašomas vieno žymiausių XIX a. antros pusės Austrijos kompozitorių Antono Bruknerio gyvenimo ir kūrybos kelias nuo muzikinio lavinimosi pas krikštatėvį, kompozitorių Johaną Baptistą Veisą (Johann Baptist Weiß, 1813−1850), iki pasaulinio pripažinimo ir šlovės, pabrėžiant jo gilų ryšį su religija, kultūra ir visuomenės pokyčiais. Knygoje nagrinėjamas A. Bruknerio dvasinis pasaulis, giliai įsišaknijęs katalikiškas tikėjimas ir jo poveikis meninei raiškai, santykiai su to meto Vienos muzikiniu gyvenimu. Tyrimas parodo, kaip A. Bruknerio religinis mąstymas derėjo su kūrybiniu drąsumu, struktūrinėmis inovacijomis ir savo laikmetį pranokusiu išraiškos mastu, taip pat atskleidžia kompozitoriaus novatoriškus bruožus, dėl kurių jis tapo vienu iš simfoninės muzikos modernėjimo pradininkų. Pristatomi ne tik įvairūs jo gyvenimo etapai, bet ir išsamus pagrindinių kūrinių, tokių kaip simfonijos, mišios ir motetai, tyrimas. Knygoje pateikiama gausybė iliustracijų, įskaitant originalius dokumentus, nuotraukas ir partitūras, kurios leidžia giliau pažvelgti į Bruknerio kūrybinį procesą, jo estetinę filosofiją ir vietą Europos muzikos istorijoje.
Schmitz-von Ledebur, Katja. Raffael – Revolution des Tapisseriedesigns. Stuttgart: Belser, 2023. 227 p.
Knygoje nagrinėjamas garsiojo italų dailininko Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) indėlis į gobelenų meno raidą Renesanso laikotarpiu. 1515 m. popiežius Leonas X pavedė Rafaeliui sukurti piešinius dešimties gobelenų serijai, vaizduojančiai scenas iš šventųjų Petro ir Pauliaus gyvenimo. Šis užsakymas tapo lemiamu flamandų gobelenų stilistinės raidos momentu. Briuselis tapo išskirtinių gobelenų gamybos centru, o Rafaelio piešinių kompozicijos pripažintos vienomis sėkmingiausių istorijoje. Autorė detaliai atskleidžia šių gobelenų meninį ir technologinį turtingumą, pabrėžia menininko novatorišką požiūrį į kompoziciją, erdvinį sprendimą ir figūrų plastinę išraišką, kas labai pakeitė tradicinį gobelenų dizainą, ir daro išvadą, kad tai tapo esminiu lūžiu pereinant nuo viduramžiško dekoratyvumo prie Renesanso dailės principų. Tyrimas pagrįstas archyviniais šaltiniais, ikonografine analize ir technologiniais audinių tyrimais, leidžiančiais atskleisti kūrinių meninę bei medžiaginę vertę. Autorė aptaria ir Rafaelio kūrybos recepciją bei jos poveikį vėlesnėms Briuselio ir Paryžiaus gobelenų dirbtuvėms, kur jo kompozicijų modeliai tapo kanoniniais. Knyga svarbi menotyros, tekstilės istorijos ir dizaino tyrimams, nes išryškina Rafaelio universalumą, jo vaidmenį Europos gobeleno meno raidoje.
Engel: intermediale Konstellationen in geistlicher Kunst, Musik und Theologie der Frühen Neuzeit. Regensburg: Schnell & Steiner, 2025. 359 p.
Remdamiesi gausiais ir įvairialypiais šaltiniais, šios kolektyvinės monografijos autoriai nagrinėja iki šiol mažai tyrinėtą angelų vaizdinių pasaulį Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Leidinyje aptariama, kaip angelų vaizdiniai reiškėsi dailėje, muzikoje, teologiniuose tekstuose ir liturginėse praktikose bei kaip šios skirtingos raiškos formos sąveikavo tarpusavyje, kurdamos daugiaprasmį ir pojūčiais grįstą religinės patirties lauką. Angelai čia suvokiami ne tik kaip teologiniai simboliai, bet ir kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškosios tikrovės, „dangiškosios komunikacijos“ veikėjai, įkūnijantys ir garsą, ir vaizdą, ir žodį. Autoriai atkreipia dėmesį, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų kultūroje angelo figūra buvo neatsiejama nuo meninio ir dvasinio pasaulėvaizdžio, atspindėdama platesnes medijų sąveikos ir religijos raiškos tendencijas. Tyrimas atskleidžia, kaip per angelų ikonografiją, muziką ir teologiją formavosi vientisas, tarpusavyje susijęs sakralinės komunikacijos tinklas, išryškina to meto angelų sampratas Europos kultūroje. Tai vertingas šaltinis meno istorikams, muzikologams, teologams ir visiems, besidomintiems dvasinės kultūros medijų tyrimais.
Häberlein, Mark. Aufbruch ins globale Zeitalter: die Handelswelt der Fugger und Welser. Darmstadt: Theiss, 2016. 256 p.
Markas Heberleinas (Mark Häberlein) pateikia išsamią Fugerių (Fugger) ir Velzerių (Welser) – dviejų įtakingiausių Augsburgo bankininkų ir pirklių dinastijų – veiklos apžvalgą Vėlyvaisiais viduramžiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Jis nagrinėja šių dinastijų investicijas į kasybą ir metalų prekybą, kuri sudarė pagrindinę jų turto dalį, kolonijinius projektus, kreditus, pinigų skolinimą Europos valdovams, Habsburgų imperijos finansavimą ir prestižinių monopolijų įsigijimą. Daug dėmesio skiriama prekybos organizacinei struktūrai, tarptautiniams tinklams ir politinėms sąsajoms. Fugerių ir Velzerių veikla nagrinėjama platesniame Europos, Viduržemio ir net užjūrio ryšių kontekste, parodant, kaip kapitalo, prekių ir informacijos srautai siejo Augsburgą su kitais pasaulio regionais. Autorius pabrėžia ne tik ekonominius, bet ir socialinius bei kultūrinius aspektus: šeimos strategijas, paveldėjimą, religinius ryšius, miesto politiką ir reputacijos svarbą. Remdamasis gausia pirminių šaltinių baze, M. Heberleinas išsamiai atkuria šių dinastijų kasdienę veiklą, atskleisdamas jų vadybos metodus, rizikos valdymą ir korespondencijos vaidmenį palaikant prekybos tinklus. Knyga naudinga ne tik istorijos tyrėjams, bet ir visiems, besidomintiems ankstyvosios globalizacijos procesais, Vėlyvųjų viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų ekonomine ir socialine istorija.
Die ganze Welt auf Pergament: die Chorbücher aus dem Mainzer Karmeliterkloster: zum 100. Jubiläum des Bischöflichen Dom- und Diözesanmuseums Mainz und zum 100. Jubiläum der Wiederkehr der Karmeliter nach Mainz. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 206 p.
Leidinys pristato šešias itin reikšmingas pergamentines chorų knygas, sukurtas Mainco karmelitų vienuolyne XIV–XV a. sandūroje. Rankraščiai išsiskiria savo dydžiu – kiekvienos knygos svoris 26 kg, apimtis 1600 puslapių. Šios chorų knygos yra ne tik liturginiai tekstai (psalmės, himnai, antifonos, giesmės), bet ir įspūdingai iliustruoti meno kūriniai. Pagrindinis leidinio tikslas – supažindinti skaitytoją su chorų knygų estetika, ikonografija ir kultūrine bei religine reikšme. Monografijoje tyrinėjami unikalūs miniatiūrų ir inicialų ornamentai, daugelis jų paauksuoti ir išsiskiria stilistine įvairove. Daug dėmesio skiriama gausioms iliustracijoms, kurios neapsiriboja religinėmis scenomis: jose atsiskleidžia platūs pasaulio vaizdai, gamtos motyvai, žmonių, gyvūnų ir fantastinių būtybių kompozicijos. Leidinyje taip pat nagrinėjama rankraščių istorija, jų liturginė paskirtis bei praktinis naudojimas vienuolyno gyvenime, pristatomi šių unikalių chorų knygų restauravimo ir skaitmeninimo procesai, užtikrinantys jų išsaugojimą ir galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su unikalia kultūros vertybe. Monografija atskleidžia Karmelitų ordino liturginį gyvenimą bei Viduramžių knygos kaip žinių, garbės ir dvasinės praktikos nešėjos funkciją, yra mokslinis indėlis į pergamento rankraščių tyrimus, suteikiantis vertingos medžiagos istorijos, meno istorijos ir kultūros paveldo tyrėjams, studentams bei visiems, besidomintiems kultūros istorija, XV a. religine kultūra, Viduramžių knygų menu ir gamyba.
Zima-Marjańska, Maria. Durchgangslager 121 Pruszków: eine Expertise zu seiner Geschichte und seinem gesetzlichen Status. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 72, [31] p.
Istorinė dokumentinė knyga apie vieną svarbiausių Antrojo pasaulinio karo tranzitinių stovyklų, veikusių 1944–1945 m. Pruškove (Pruszków), netoli Varšuvos. Po Varšuvos sukilimo numalšinimo ši stovykla, žymima kodu Dulag 121, tapo masinių Varšuvos miesto ir jo apylinkių gyventojų deportacijų centru. Knygoje atskleidžiamos stovyklos atsiradimo aplinkybės, jos struktūra ir veikimo mechanizmai, kalinių atrinkimo ir deportacijų tvarka. Ypatingas dėmesys skiriamas stovyklos administracijai – vokiečių pareigūnams, policijai ir vietiniams kolaborantams. Nagrinėjama jų veikimo logika, sprendimų priėmimo mechanizmai, vidinės taisyklės, kurios dažnai nuspręsdavo žmogaus likimą per kelias minutes. Taip pat apžvelgiamos humanitarinių organizacijų, ypač Lenkijos Raudonojo Kryžiaus, pastangos gelbėjant kalinius bei registruojant dingusiuosius. Didžiąją knygos dalį sudaro liudininkų prisiminimai, istoriniai dokumentai, archyvinės nuotraukos. Knyga ne tik liudija dramatišką istorijos etapą, bet ir pabrėžia atminties svarbą, siekiant suprasti karo žiaurumus ir civilių kančias.
Im Schatten der Einsatzgruppen: Volksdeutscher Selbstschutz im besetzten Polen 1939–1940. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 480 p.
Tai pirmoji išsami mokslinė monografija, nagrinėjanti etninių vokiečių savigynos būrių (Volksdeutscher Selbstschutz) vaidmenį vokiečių okupuotoje Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1939–1940 m.). Iki šiol nei lenkų, nei vokiečių mokslininkai netyrė šios sukarintos organizacijos veiklos, kuri dažnai likdavo vermachto, SS mobilių masinių žudynių būrių (Einsatzgruppen) bei saugumo policijos veiksmų šešėlyje. Knygoje remiamasi įvairiais archyviniais šaltiniais: Vokietijos ir Lenkijos archyvuose saugomais SS, policijos, civilinės administracijos dokumentais, teismo medžiaga, pokario tardymų protokolais, liudijimais bei ankstesne istoriografija. Ypatingas dėmesys skiriamas regioniniams skirtumams įvairiose okupuotose Lenkijos teritorijose, leidžiantiems atskleisti, kaip vietinės sąlygos, vokiečių mažumos struktūra ir okupacinės valdžios sprendimai lėmė etninių vokiečių savigynos būrių veiklos mastą bei pobūdį. Monografijoje atskleidžiamas šios organizacijos atsiradimas, formavimasis, struktūra, vadovybė, narių atranka, teigiama, kad ši organizacija nebuvo vien spontaniška vietos vokiečių savisaugos forma, bet sąmoningai nacistinės vadovybės sukurta ir ideologiškai mobilizuota smurto priemonė. Nors organizacijos veikla buvo tik iš dalies kontroliuojama centrinės valdžios, ji tapo svarbiu masinių represijų, selektyvių žudynių, vietos elitų naikinimo ir visuomenės terorizavimo instrumentu. Leidinyje taip pat keliami klausimai apie vietinių bendruomenių dalyvavimą genocide, moralinę atsakomybę bei istorinės atminties formavimąsi po karo.
Banghard, Karl. Die wahre Geschichte der Germanen. Berlin: Propyläen, 2025. 269 p.
Karlas Banghardas nagrinėja germanų genčių istorijos ir tapatybės formavimosi problemas. Autorius remiasi archeologiniais tyrimais, rašytiniais antikiniais šaltiniais ir šiuolaikinės istoriografijos metodais, siekdamas atskirti empiriškai pagrįstus duomenis nuo vėlesnių mitologizuotų pasakojimų. K. Banghardas klausia, kiek sąvoka germanai atspindi realias senovės bendruomenes, o kiek yra vėlesnių politinių, kultūrinių ir ideologinių vaizdinių rezultatas. Didelis dėmesys skiriamas antikiniams rašytiniams šaltiniams, ypač romėnų autorių tekstams, kurių informacija vertinama kritiškai, atsižvelgiant į jų retorinį ir politinį pobūdį. Autorius pabrėžia, kad archeologinė medžiaga liudija ne vienalytę germanų kultūrą, bet erdvėje ir laike kintančias bendruomenes, kurių tarpusavio ryšius formavo migracija, prekyba ir kontaktai su Romos pasauliu. Atskiroje knygos dalyje tyrinėjama XIX–XX a. germanų praeities interpretacijų raida, parodant nacionalistinės ir rasinės ideologijos įtaką moksliniams tyrimams ir viešajai nuomonei. Šis kritinis požiūris leidžia permąstyti germanų istorijos vaizdinius šiuolaikinėje kultūrinėje atmintyje.
Knabe, Hubertus. Tag der Befreiung: das Kriegsende in Ostdeutschland. München: LMV, 2025. 351 p.
Žinomas vokiečių istorikas, publicistas ir buvęs Berlyno-Hohenšionhauzeno memorialo direktorius Hubertas Knabė (Hubertus Knabe), tyrinėjantis Rytų Vokietijos (VDR) komunistinį režimą, Stasi slaptosios policijos veiklą ir politinių represijų sistemą, knygoje nagrinėja vieną jautriausių Vokietijos istorinės atminties klausimų – ar 1945 m. gegužės 8-oji, laikoma nacistinės diktatūros žlugimo ir išsivadavimo diena, iš tiesų visiems reiškė laisvę. Autorius teigia, kad būtina atsižvelgti ir į Rytų Vokietijos patirtį, kur sovietų kariuomenės atėjimas atvėrė kelią naujai autoritarinei santvarkai. Norėdamas atskleisti sudėtingą pokario realybę 1945–1949 metais, autorius remiasi archyviniais dokumentais, statistiniais duomenimis ir liudininkų pasakojimais. Jis aprašo sovietų karinės administracijos veiksmus: politinių partijų pertvarkymą ir sujungimą, žemės reformą, pramonės nacionalizaciją, saugumo struktūrų kūrimą bei politinius suėmimus. Knygoje aptariami ir civilių gyventojų išgyvenimai – smurtas, masiniai prievartavimai, deportacijos į Sovietų Sąjungą, NKVD specialieji lageriai bei nuolatinė baimės atmosfera. Ši knyga skatina istorinę diskusiją apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, istorinę kaltę, kolektyvinę atmintį bei atkreipia dėmesį į Rytų Europos patirtį.
Anotacijas parengė Rita Novikovienė
Popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui atminti
Popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui atminti
2026 metų kovo 13 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilniuje įvyko popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui (1931–2018) atminti. Iškilaus Lietuvos mokslo istoriko ir filosofo, žymaus chemiko, eseisto 95-osioms gimimo metinėms skirtą renginį organizavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Gausiai susirinkusius buvusius kolegas, bičiulius, artimuosius, mokslininkus ir studentus pasveikino Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, atsiminimais apie profesorių ir Tėvą pasidalino sūnus prof. Kastis Krikštopaitis. Prof. Libertas Klimka prisiminė pažintį su profesoriumi XX a. 7 deš. pradžioje bei bendrą veiklą Lietuvos mokslų akademijos Fizikos-matematikos institute, akcentavo J. A. Krikštopaičio nuopelnus Lietuvos mokslui. Išsamiau su popietės programa galima susipažinti čia.
Atminimo popietėje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojai. Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė supažindino su Bibliotekoje saugomu prof. J. A. Krikštopaičio fondu F418. Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė ne tik perskaitė pranešimą apie duomenų bazę Lituanistika, kurioje atvertas prof. J. A. Krikštopaičio paveldas, bet ir buvo viena iš renginio organizatorių. Tyrėjų informacinio aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliografė Birutė Valeckienė parengė profesoriaus knygų parodą, su kuria popietės dalyviai išsamiau susipažino ir apžiūrėjo pertraukos metu.
Popietėje buvo pabrėžtas didžiulis prof. J. A. Krikštopaičio indėlis ne tik į Lietuvos mokslą, bet ir į mokslo sklaidą bei populiarinimą. Jo pradėtus darbus tęsia kiti, o jo veikla, asmenybė bei palikimas bus medžiaga ateities tyrimams.
Renginio akimirkos užfiksuotos dr. Birutės Railienės ir Gedimino Zemlicko nuotraukose.
Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė
