Juozapas Montvila (1850–1911) buvo bankininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas, aktyviai prisidėjęs prie Vilniaus socialinės, kultūrinės ir urbanistinės raidos. Baigęs teisės studijas Peterburge ir tobulinęsis Vakarų Europoje, jis parvežė filantropijos idėjas į Vilnių. Daugiausia J. Montvila išgarsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas.

Apie savo gyvenimą jis rašė: „Žmonės dažnai skundžiasi, kad pasaulis jų atžvilgių yra neteisingas: tačiau jei tiksliai palygintų tai, ką gero padarė patys ir ką gavo iš kitų, tikriausiai įsitikintų, kad galutiniu apskaičiavimu patys yra skolininkai. Dėl to labai naudingas mokslas yra buhalterija, kuri moko teisingo gyvenimo aktyvų ir pasyvų, t.y. nuopelnų, kuriuos turi žmogus ir geradarybių, kurias skolingas kitiems, balanso. Kas dažnai tokias sąskaitas veda, tas ne tik atsikrato dažniausiai pramanytų pretenzijų pasauliui, kurios nuodija jo gyvenimą, bet ir randa akstiną tolesniam vaisingam visuomenės darbui.“

1895 m. jis pradėjo Vilniuje kooperatyvinių namų kompleksų, tuomet vadintų kolonijomis, statybas. Tokios kolonijos buvo pastatytos Naujamiestyje, Šnipiškėse, Rasų gatvėje, prie Lukiškių aikštės – jas galima vadinti naujomis urbanistinio miesto modelio dalimis. Prie Lukiškių aikštės pastatyta kolonija stovi iki šiol ir priskiriama prie gražiausių Vilniaus pastatų.

Juozapas Montvila užsiėmė labdaringa veikla, įkūrė ir rėmė daugiau nei 20 visuomeninių organizacijų: „Vaikų globos draugiją“, „Vilniaus miesto vargšų labdarybės įstaigą“, „Šv. Vincento ir Pauliaus našlaičių globos namus“, „Šv. Zitos tarnaičių draugiją“, „Pieno lašo” ir „Pietūs veltui” akcijas ir kt.

J. Montvilos dėka buvo įkurtos vaikų vasaros poilsio stovyklos, muzikos ir dailės mokyklos, nakvynės namai, ambulatorija neturtingiems, prie „Vilniaus piešimo mokyklos“ įsteigtos nemokamos techninio piešimo ir braižybos klasės. Su broliu Stanislovu J. Montvila įkūrė brolių „Juzefo ir Stanislovo Montvilų fundaciją“, kuri finansiškai rėmė „Vilniaus mokslo bičiulių draugiją“, lenkų meno mylėtojų draugiją „Liutnia” ir kitas panašias organizacijas. Fundacijos lėšomis suremontuotose Pranciškonų vienuolyno patalpose buvo įkurdinta keletas labdaros organizacijų.

Minint 20-ąsias J. Montvilos mirties metines, 1932 m. Vilniuje, skvere tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių, buvo pastatytas paminklas.

Kokie iki šiol išlikę ženklai Vilniaus mieste mena Juozapo Montvilos veiklą išgirsite menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės vaizdo pasakojime.