Audronė Steponaitienė

Pagórski, Wacław. „Wem zu wohl ist, der ziehe in Pohlen“: zum Polenbild in der deutschsprachigen Reiseliteratur des ‘langen’ 17. Jahrhunderts. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 270 p.

Dauguma vokiečių mokslininkų, tiriančių kaimyninės Lenkijos įvaizdžio istoriją, iki šiol darbuose lietė XVIII–XIX a. pabaigoje atsiradusias išankstines nuostatas, įvairiausius mitus bei stereotipus. Šiame tyrime autorius bando pažvelgti į ankstesnių laikotarpių vokiečių stereotipus. Detaliai nagrinėdamas autentiškus, vokiečių kalba išleistus XVII a. kelionių po Lenkijos–Lietuvos karalystę aprašymus ir atsižvelgdamas į ankstyvųjų Naujųjų laikų tautinio identiteto raidą imperijoje, jis apžvelgia Lenkijos įvaizdžio evoliuciją nuo senesnių etninių iki šiuolaikinių tautinių stereotipų, kurių nemaža dalis yra tokia atspari laiko tėkmei, jog pasiekė ir mūsų dienas. Tyrimas leidžia geriau suvokti, kada ir kaip Vokietijos visuomenėje radosi stereotipai, padeda perprasti kaimyninių šalių tarpusavio santykius. Be to, nagrinėjami kelionių literatūros tekstai – kelionių ataskaitos, žurnalai, prisiminimai – yra neabejotinai įdomus daugelio gyvenimo sričių žinių šaltinis.

Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 320 p.

Už žodžių „istorinė Lietuva“ slypi didžiulis mokslinių tyrimų laukas, atveriantis puikias perspektyvas ne tik istorijos ir baltistikos, bet ir slavistikos mokslui. Viduramžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviški ir slaviški elementai buvo labai susipynę. Be lietuvių, lenkų ir rusų buvo paplitusi ir jidiš, lotynų, rusėnų bei bažnytinė slavų kalba. Šiandien atminties vieta „istorinė Lietuva“ simbolizuoja bendrą Europos praeitį, kuri užgniaužtos Baltarusijos revoliucijos ir Rusijos puolimo Ukrainoje fone įkvepia solidarizuotis. Pastaraisiais metais tyrimų erdvėje imta iš naujo atrasti įvairialypius lietuvių, baltarusių, lenkų ir ukrainiečių tarpusavio ryšius ir diskutuoti apie jų reikšmę. Šį straipsnių rinkinį paskatino 450-osios Liublino unijos metinės. Įvairių šalių mokslininkai darbuose dalijasi išskirtiniais pastebėjimais, pabrėžia įvairiapusius Lietuvos–Lenkijos–Baltarusijos–Ukrainos ryšius.

Krause, Susanne; Rinck, Julia. Buntpapier – ein Bestimmungsbuch. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG Verlag, 2016. 295 p.

Dekoratyvinio popieriaus gamyba tobulėjo šimtmečiais, tačiau didžioji jo dalis ir šiandien gaminama, pasitelkiant istorines technologijas. Knyga išleista vokiečių, anglų ir olandų kalbomis, skirta visiems, besidomintiems senuoju ir šiuolaikiniu dekoratyviniu popieriumi, nesvarbu, kas jie – archyvarai, mokslininkai, bibliotekininkai, aukcionų vedėjai, kolekcininkai, kuratoriai, bibliofilai, antikvarai, amatininkai, restauratoriai, menininkai ar dizaineriai. Autorių tikslas – pateikti besidomintiems žmonėms vadovą ir taip suteikti jiems galimybę patikimai atpažinti svarbiausias dekoratyvinio popieriaus rūšis bei teisingai jas pavadinti. Šiame antrajame, pataisytame ir papildytame leidime skaitytojas ras daugiau istorinės ir techninės informacijos, galės susipažinti su retomis dekoratyvinio popieriaus rūšimis bei neįprastais jo naudojimo pavyzdžiais.

Hoffmann, Mirosław Janusz. Die Geschichte der Archäologie in Ostpreußen: von ihren Anfängen im 18. Jahrhundert bis in das Jahr 1920. Husum: Husum Verlag, [2018]. 184 p.

Monografija supažindina su Rytų Prūsijos archeologinių tyrimų istorija nuo jų pradžios iki 1920 metų. Ji nušviečia ne tik Rytų Prūsijai reikšmingus archeologinius tyrimus. Iki 1945 m. Rytų Prūsija buvo viena geriausiai archeologiškai ištirtų Vokietijos žemių. Čia dirbo iškilūs, savo universalumu išgarsėję tyrėjai, daugybė muziejų, organizacijų ir draugijų rinko ir dokumentavo turtingą šio krašto palikimą. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių politinių aplinkybių šios žinios nugrimzdo į užmarštį. Daugelio kolekcijų nebeliko, o didžioji archyvinės medžiagos dalis atrodė prarasta visiems laikams. Šiandien mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos bendradarbiauja, ieškodami ir rinkdami senuosius radinius bei archyvinius dokumentus, kurie buvo laikomi dingusiais, taip leisdami senųjų tyrimų rezultatams papildyti dabartines žinias.

Niendorf, Mathias. Geschichte Litauens: Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. VIII, 565 p.

2009 m. Lietuvos Respublika šventė savo tūkstantmetį. Iki šiol Vokietijoje norintys sužinoti istorinę Lietuvos valstybės raidą, turėjo pasikliauti keliais, dažniausiai pasenusiais darbais. Šią spragą užpildo nauja išsami Mathiaso Niendorfo knyga. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, joje apžvelgiamas laikotarpis nuo Viduramžių iki netolimos praeities. Autorius vaizdžiai pasakoja apie pagoniškos šalies virsmą didžia Viduramžių imperija, aprašo vis glaudesnio ryšio su Lenkija pasekmes ir analizuoja socialinius bei kultūrinius pokyčius carinėje imperijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas XX a. pirmajai pusei. M. Niendorfas tiria šį dramatišką šalies istorijos laikotarpį: valstybės nepriklausomybės atgavimą po Pirmojo pasaulinio karo, jos praradimą dėl Hitlerio–Stalino pakto ir galiausiai Lietuvos žydų žudynes vokiečių okupacijos metais. Autorius pabrėžia lietuvių ir lenkų, žydų, rusų ir baltarusių sambūvio klausimus, domisi ne tik politiniu elitu ir socialinėmis struktūromis, bet ir konkrečia gyvenamąja aplinka, nameliais ir rūmais, gatvėmis ir aikštėmis. Pavyzdinės biografijos iliustruoja šalies likimą, jos tradicijų linijas ir lūžius. Monografiją papildo iliustracijos, daugybė išnašų, valdovų bei įtakingiausių politikų sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Mode schauen: fürstliche Garderobe vom 16. bis 18. Jahrhundert. Berlin: Hatje Cantz, 2021. 111 p.

Neįprastas parodos katalogo dydis ir įrišimas, ypatingas viršelis, pagamintas iš tekstilę primenančio popieriaus, ir gausios detalizuotos nuotraukos įtraukia skaitytoją į prabangią kelionę po praėjusių laikų mados pasaulius. Puošnūs rūbai visuomet buvo svarbi reprezentacinė priemonė. Jie suteikia žinių apie jų dėvėtojų socialinį statusą bei finansines galimybes. Brangūs tekstilės gaminiai iš brokato, šilko audinio, nėriniai, vėduoklės, batai, pirštinės ir papuošalai iš aukso ir sidabro su stiklo karoliukais ar brangakmeniais buvo skirti tik aukščiausiems kilmingiesiems ir rodė jų turtus, galią ir padėtį. Parodoje apie kunigaikščių madas ir mados tendencijų vaizdavimą portretinėje tapyboje nuo renesanso iki rokoko žinomi ekspertai apžvelgia politikos, valdžios ir mados sąveiką. Savo esė jie tiria brangių audinių tekstūrą, pasakoja apie jų priežiūrą, supažindina su ankstyvųjų madų ikonomis, tokiomis kaip Anglijos karalienė Elžbieta I. Skaitytojas taip pat gali susipažinti su tuometinėmis įteisintomis aprangos taisyklėmis, kuriomis buvo nustatytos ne tiek konkrečios drabužių mados ir formos, kiek brangių kailių, audinių bei papuošalų dėvėjimas, tam tikrų spalvų naudojimas.

Preparata, Guido Giacomo. Die Ideologie der Tyrannei: neognostische Mythologie in der amerikanischen Politik. Berlin: Duncker & Humblot, 2023. 311 p.

Jau kelis dešimtmečius postmodernizmo ideologija vis labiau skverbiasi į Europos ir JAV kultūrą. Iš pirmo žvilgsnio ji gal ir patraukli, tačiau pasirodo, kad tai yra klastingas dominavimo būdas, kuriuo siekiama užgožti tikrosios politinės ir socialinės aplinkos vaizdą ir sukelti žmonių sąmonėje netikrumą. Šią esminę painiavą visų pirma kelia žiniasklaidos sistema, taip pat švietimas ir meno pasaulis. Kultūrą griaunantis postmodernizmas ne išlaisvina žmones, bet paverčia juos savo subjektyvios savivalės vergais. Iš esmės postmodernizmas skatina prievartą savivaliauti ir neįsipareigoti visose gyvenimo srityse. Dėl to jis yra totalitarinė ideologija. Knygos autorius supažindina skaitytoją su humanistinėmis postmodernizmo šaknimis, apžvelgia plačiausias politikos ir visuomenės sritis, kad skaitytojas galėtų suprasti praktinį šios ideologijos poveikį, pabrėžia, kad postmodernizmas nėra vien ideologija, jis taip įsiskverbė į kasdienę žmonių gyvenimo tikrovę, jog kone tapo neabejotina gyvenimo aplinka.

Detjen, Klaus. Außenwelten: zur Formensprache von Buchumschlägen. Göttingen: Wallstein Verlag, 2018. 67 p.

Dabartiniame leidybos ir knygų prekybos pasaulyje viršelis turi ypatingą reikšmę. Kaip grafinis paviršius, su kuriuo susiduriame leidėjų skelbimuose, reklamose, knygų recenzijose ir knygynų vitrinose, jis turi žadinti smalsumą, reklamuoti knygą, pateikti žinių apie jos turinį, autorių, leidėją ir idealiu atveju būti grafiniu požiūriu patrauklus bei apgalvotos formos. Spaustuvininkas ir dizaineris Klausas Detjenas, 2017 m. apdovanotas Johano Gutenbergo premija, apžvelgia knygų dizaino raidą Vokietijoje, pasakoja apie iškilius knygų kūrėjus. Autorius supažindina su knygos viršelio atsiradimo laikotarpiu XIX a. pabaigoje, aptaria ankstyvąjį modernizmą XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiu ir pokario laikmetį Federacinėje Respublikoje, pasakojimą baigia žvilgsniu į dabartį. K. Detjenas pristato knygų ir šriftų menininkus, leidyklas ir leidėjus, išsamiai aprašo įvairius knygų viršelių dizaino būdus, požiūrius, reikšmes ir estetiką, tekstus papildydamas atrinktais pavyzdžiais.

Alst, Niklas van. Geostrategische Kulturen und die Konstruktion des Cyberraumes. Stuttgart: Berliner Wissenschafts-Verlag, [2022]. XIV, 431 p.

„Kibernetinės erdvės“ terminą iš pradžių įvedė JAV, vėliau šis terminas buvo priimtas ir pritaikytas Vokietijoje. Šiame tyrime nagrinėjama JAV ir Vokietijos saugumo politikos raida bei aiškinami skirtingi abiejų valstybių mąstymo ir veiksmų modeliai: Kokia forma ir kodėl kibernetinė erdvė buvo „išrasta“ JAV ir priimta Vokietijoje? Kokią įtaką tam darė geopolitiniai ir geoekonominiai modeliai? Kokį vaidmenį saugumo politikos suvokimui atliko jūrinė erdvė? Šioje studijoje plėtojamas savitas daugiaperspektyvinis tyrimo metodas su „geostrateginėmis kultūromis“ yra didelis indėlis į pamatinius temos tyrimus. Kartu pirmą kartą apžvelgiama kibernetinės erdvės kaip veiksmų erdvės kilmė Vokietijos saugumo politikoje.

Löw, Raimund. Welt in Bewegung: warum das 21. Jahrhundert so gefährlich geworden ist. Wien: Falter Verlag, [2022]. 224 p.

Žinomas Austrijos užsienio politikos analitikas, žurnalistas Raimundas Liovas apžvelgia krizės apimtą pasaulio politikos raidą, atvedusią į pavojingiausią XXI amžiaus padėtį. Dėmesys sutelkiamas į aktualiausias temas: Rusijos konfrontaciją su Vakarais po 1989 metų demokratinių revoliucijų, V. Putino karinę agresiją prieš Ukrainą 2022 metais, neramumus JAV – nuo Barako Obamos, Donaldo Trampo iki Džou Baideno kelio į JAV prezidento postą, Europos atsparumą finansų krizėms bei dešiniųjų nacionalizmą. Knygoje surinkti Raimundo Liovo reportažai iš daugelio pasaulio regionų. Autorius buvo 1989 m. perversmo Sovietų Sąjungoje liudininkas Maskvoje. Baltųjų rūmų spaudos salėje Vašingtone, Europos Komisijos būstinėje Briuselyje ir Tiananmenio aikštėje Pekine jam teko stebėti, kaip pasaulis dreifuoja į besikeičiantį XXI amžių. Knygoje autoriui pavyko tiksliai perteikti bendrą vaizdą. Kuriamos sąsajos ir keliami klausimai, kurie priverčia susimąstyti. Net turtingiausiose ir seniausiose demokratijose liberalioji demokratija nėra tokia nekintama, kaip manyta. Tiesa ta, kad pasaulis nuolat kinta, kartais lėčiau, o kartais greičiau.

Denoël, Yvonnick. Spione im Vatikan: die geheimen Kriege der katholischen Kirche. Berlin: Das Neue Berlin, [2022]. 599 p.

Slaptųjų tarnybų pasaulyje Vatikanas yra išskirtinis: mažiausia pasaulio valstybė ir kartu pasaulinė valdžia, visada dalyvaujanti geopolitinių jėgų „didžiajame žaidime“. Prancūzų istorikas, vienas žymiausių slaptųjų tarnybų istorijos rašytojų Yvonikas Denoelis šioje didelės apimties knygoje pristato skaitytojui ne tik slaptas Vatikano operacijas, bet ir šnipinėjimą, su kuriuo susiduria pats Vatikanas. Jis aprašo konkrečius atvejus ir nagrinėja pagrindines strategijas, įrodo, kad kunigai be savo oficialaus darbo vykdė ir slaptas misijas, atskleidžia, kad šiais laikais Vatikanas nedvejodamas samdo specialiųjų tarnybų darbuotojus iš išorės. Daugelį skaitytojų knyga stebina, nes tai, kas vyksta užkulisiuose, pranoksta vaizduotę. Vatikano išsisukinėjimų aprašymas paverčia šį veikalą nuostabą keliančia atradimų knyga. Tačiau vaizduojamas pasaulis yra tikras. Knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kuris nori bent šiek tiek sužinoti, kaip šis pasaulis atrodo.

Shindo, Rikako. Ostpreußen, Litauen und die Sowjetunion in der Zeit der Weimarer Republik: Wirtschaft und Politik im deutschen Osten. Berlin: Duncker & Humblot, 2013. 888 p.

Išsami japonės Rikako Šindo monografija suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje aptariamos vidinės Rytų Prūsijos politinės bei ekonominės problemos. Autorė nuodugniai aprašo, kaip Rytų Prūsijos politikai bei verslininkai bandė įveikti nepalankią savo provincijos padėtį, susidariusią po Versalio sutarties, apžvelgia politinius Rytų Prūsijos planus, Reicho paramą, Karaliaučiaus iniciatyvas. Nepaisant pastangų, padėtis Rytų Prūsijoje išliko kebli, nes prekybos su Rytais nepavyko atgaivinti tiek, kiek tikėtasi, transporto ryšiai buvo problemiški, o žemės ūkio krizė XIX a. antroje pusėje ir pasaulinė ekonominė krizė stipriai smogė provincijai. Šios problemos turėjo būti sprendžiamos derybomis su imperija ir kaimynais. Svarbu buvo atgaivinti prekybą ir sudaryti palankias sąlygas geležinkelio bei vidaus vandenų eismui. Antrojoje ir trečiojoje dalyse nagrinėjama Rytų Prūsijos užsienio politika, visų pirma santykiai su Lietuva ir Sovietų Sąjunga. Darbe autorė remiasi gausia archyvine medžiaga. Skaitytojui pateikiami memorandumai, projektai, derybų dėl sutarčių protokolai, tarptautinės sutartys ir kt. svarbūs dar neskelbti dokumentai.

Augen für die Kunst: 50 Ansichten und Deutungen. Fürth: starfruit publications, 2022. 231 p.

Šiuolaikinis menas dažnai susiduria su sunkumais. Daugelis XX ir XXI a. meno kūrinių kartais atrodo nesuprantami ir iš pradžių žiūrovą glumina. Hansas Dikelis su kolegomis atkreipė į tai dėmesį. Norėdami pakeisti susidariusią būklę, knygos autoriai ėmėsi nelengvos užduoties padaryti modernaus meno kūrinius suprantamesnius, padėti įveikti atstumą tarp sunkiai suprantamo, kartais atstumiančio modernaus meno ir žiūrovo. Knygoje aprašomi ir iššifruojami 50 išskirtinių meno kūrinių. Daugiausia tai šiuolaikinio ir modernaus meno darbai, bet tarp jų yra ir kai kurių istorinių „mėgstamųjų“. Autoriai dalijasi asmeninėmis svarbiausiomis įžvalgų akimirkomis, susidūrus su menu, pateikia pagrindines žinias apie kiekvieno meno kūrinio radimąsi, kompoziciją ir ikonografinę reikšmę.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė