Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė, mano manymu, slypi malonume, kurį ta knyga suteikia. Per dažnai bet kokius kūrinius skirstome į „vertingus“ ir nelabai, reikalingus, ar ne. Tikiu, kad jei knyga tiko tam laikotarpiui, tam žmogui, tam gyvenimo etapui, ji jau vertinga ir reikalinga.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Pasinaudosiu Stephen’o King’o patarimu: „Skaitykite tai, ko kažkas nenori, kad skaitytumėte.“ Knygas, kurios sukelia pasipiktinimą – tikslingą ar nebūtinai, kurios pasakoja apie atstumiamas, net nekenčiamas visuomenės grupes, knygas, kurias kas nors nori uždrausti ar cenzūruoti. Ypač dažnai tai susiję su pažeidžiamomis grupėmis, pavyzdžiui, LGBTQ+ bendruomene.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Esu vaflius slėgusi dviem sunkiomis knygomis!

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Manau, kad įvairūs būdai skaityti – audio, elektroninės knygos – yra tik galimybė plėsti skaitančiųjų gretas. Lietuvoje dar nejaučiame didelės konkurencijos dėl kelių priežasčių: skaitytojai nenori pirkti knygos, kuri neapčiuopama, į lentyną nepasidėsi, o kainuoja panašiai, kiek ir fizinė. Retas kuris paskaičiuoja, kad darbo į ją, atmetus spausdinimą, suėjo beveik tiek pat: teisės pirkimas, vertimas, redagavimas, korektūra, maketas, viršelis, reklama… Bijoma ir dėl piratavimo. Tačiau tikiuosi, kad situacija keisis ir būdų skaityti tik daugės.

Pati mielai renkuosi elektroninę knygą skaityklėje – man visapusiškai patogu, gal net patogiau, nei popierinė.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Nors dažnai tenka girdėti, kad jaunimas neskaito, manau, kad neskaitančių buvo ir bus visada. Nenorėčiau kalbėti už visą kartą, kaip ir nenorėčiau, kad kitos kartos atstovas kalbėtų už mane. Manau, kad kiekvienas žmogus turi atrasti savitą ryšį, o dar geriau – tą knygą, kuri nebeleidžia būti knygoms abejingu. Ir tokių knygų per gyvenimą gali būti daugybė. Meilę knygoms, ypač kai yra tiek daug kitų galimų veiklų, gali tekti vis iš naujo pakurstyti, kurti naują santykį, smarkiai nusivylus kokia viena ar keliomis – nespjauti į visas. Todėl to ryšio ieškoti gali reikėti iš naujo ir iš naujo. Bet visuomet pasirodo verta.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Stengiuosi knygų nebeskolinti visai – per dažnai jos nesugrįžta. Turbūt reikėtų ne mokytis neskolinti, o vesti skolininkų sąrašą ir nepabijoti priminti. Pati turiu vieną pasiskolintą ir neatiduotą. Ir net neperskaitytą. Todėl knyginė karma įvykdyta. Stengiuosi ir nebesiskolinti.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Turbūt priklauso nuo to, kokį gyvenimo etapą reikėtų aprašinėti. Būta ir siaubo, ir meilės romano, ir detektyvo vertų elementų. Bet jei galėčiau rinktis, tikriausiai niekas kitas neaprašytų manęs įdomiau, nei Kristina Sabaliauskaitė. Aprašytų taip, kad pati net sau pavydėčiau – kokia įdomi atrodyčiau! O po istorinio romano skėčiu drąsiai tilptų ir tie anksčiau išvardinti.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Pastebiu, kad labai dažnai renkuosi anglus, airius, škotus. Nors, aišku, būtų neteisinga nepaminėti ir amerikiečių, lietuvių, australų.

O mylimų autorių sąrašas platus: nuo Oscar Wilde iki Akvilinos Cicėnaitės, nuo Stefan Zweig iki Kristinos Sabaliauskaitės. Sally Rooney, Stephen King, Jurga Ivanauskaitė, Nick Cave, Tove Ditlevsen, Joyce Carol Oates, Alina Bronsky, Edith Wharton, Ann Patchett, Hannah Kent – vis kurį iš jų paminiu, kai kas paprašo rekomenduoti.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Šiuo metu redaguoju savo antrąjį romaną darbiniu, o gal ir galutiniu pavadinimu „Nepriklausomybė“. Tai pasakojimas apie vyrą, slaugantį nekenčiamą smurtautoją tėvą. Susiduria du pasauliai – teatralo tėvo, prarandančio atmintį, kūrusio propagandinius spektaklius okupacijos metais, ir į ketvirtą dešimtį įžengusio jo sūnaus, tyrinėjančio savo seksualumą ir laisvę, nuo skyrybų priebėgos ieškančio tame pačiame teatre, kuriame kažkada dirbo jo tėvas.

Mane labiausiai domina sudėtingi santykiai, įvairiapusiai veikėjų portretai. Kaip ir pirmajame romane „Svetimkūniai“, taip ir „Nepriklausomybėje“ veiksmas vyksta Kaune.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Kol rašau, nuolat skaitau savąją. O tuomet dar šį tą darbui – šiuo metu puikią, aktualią, stereotipus laužiančią romantinę komediją.

Autoriaus knygos daugiausiai skirtos sporto ir sveikatos srities studentams, tačiau vertingos, įdomios ir kitiems šia sritimi besidomintiems skaitytojams. Sekdamas, analizuodamas naujausius mokslinius tyrimus, visiems, kam svarbus judėjimas, sveika mityba, nefarmakologiniai sveikatos stiprinimo būdai, minčių, emocijų valdymas profesorius savo asmeninėje Facebook paskyroje nuolat pateikia praktiškų, tikrojo mokslo įrodymais pagrįstų patarimų.

Apie pastarųjų metų savo knygas prof. A. Skurvydas sako: „Knygą „Rytmečio užrašai: mokslas, sportas, sveikata“ rašiau Lietuvos žmonėms, norintiems stiprinti savo kūną, gerinti savijautą, protinį darbingumą, linkusiems aktyviai mokytis ir sužinoti, kaip geriau tai padaryti. Stengiausi visiems suprantamai pateikti šiuolaikinio mokslo pasiekimus. Į naujausią – „Mano nesibaigiantys mokslai“ – sudėjau savo gyvenimą: kaip augau, mokiausi ir mokausi, mintis apie mano mokytojus ir mokinius, mokyklėles, mokyklas ir universitetus, pergales ir pralaimėjimus.“

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man labai vertinga knyga yra ta, kurioje randu naujos originalios informacijos, leidžiančios patobulinti mano mąstymo, pažinimo „instrumentus“ – mechanizmus, modelius, principus. Aš mėgstu, kartoju, knygas, kurios praplečia mano pažinimo galias, pvz., leidžia apjungti logišką protą su emocijomis, intuicijomis. Aš mokslinėse knygose ieškau „poezijos“, filosofijos, intuicijos, o poezijoje, literatūroje – šiuolaikinio mokslo, naujų mąstymo instrumentų.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

John O’Donohue „Keltų pasaulio dvasinė išmintis“ – knyga, kuri jungia istorinę, dvasinę ir mokslinę išmintį. Ši knyga yra mano geriausių perskaitytų knygų dešimtuke.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Nesupratau klausimo.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Taip, labai.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano kartoje labai trūko geriausių pasaulio knygų, ypač mokslo, filosofijos, Nobelio premijos laureatų (mokslo ir literatūros) knygų. Tik po nepriklausomybės atgavimo knygų įvairovė pradėjo „veržtis“ į mūsų kraštą ir visų pasaulio kraštų. Tada aš su „pasigardžiavimu“ pradėjau „sotintis“ elitinėmis pasaulio knygomis. Perskaičiau daugybę knygų, kurias parašė Nobelio premijos laureatai, pvz., I. Prigogine ir I. Stengers „Order Out of Chaos: Man’s New Dialogue with Nature“. Ši knyga taip pat yra mano knygų dešimtuke. Joje aprašoma, kaip pasaulio realybės tvarka formuojasi iš nuolatinės kaitos, dinamikos, atsitiktinumų ir chaoso. Kito Nobelio premijos laureato Maurray Gell-Mann knyga „The Quark and the Jaguar“ – taip pat tarp geriausių mano perskaitytų knygų. Joje radau labai daug elegantiškų patarimų, kaip reikia aiškiau suprasti pasaulio tvarką, kaip „visuma visados yra daug kartų daugiau, nei jos dalių suma“. Dar vieno Nobelio premijos laureato (literatūros) – Hermann Hesse – knygos man labai patinka (ypač „Stepių vilkas“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas“). Nesirenku knygų nei pagal mokslą, nei pagal stilių, nei pagal žanrą – mėgstu labai geras įvairias knygas, nes jau senokai supratau, kad tikras pažinimas negali turėti sienų.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Aš visas knygas, kurių nori mano draugai, su malonumu duodu jiems skaityti.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Nežinau, kokios verta. Bet aš bandžiau nors iš toli paliesti savo biografiją savo naujoje knygoje „Mano nesibaigiantys mokslai“ (Vitae litera, 2024). Ir tai dariau taikydamas mokslinį metodą – savo gyvenimo patirtis bandžiau paaiškinti mokslų (neuromokslų, neuropedagogikos, psichologijos, biologijos ir kitų) atradimais. Rašyti buvo be galo įdomu.

Kokių šalių autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Įvairių.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Jau įpusėjau rašyti knygą „Mokslas: kas tai“. Joje žmonėms suprantama kalba (taip noriu, nors nežinau, kaip išeis) noriu aprašyti, ką gali ir ko negali atlikti mokslas, kaip atskirti gerą mokslą nuo pseudomokslo, kaip aiškiau suprasti sudėtingą ir nuolat kintančią realybę, kaip tikriau mąstyti ir gyventi chaotiškame pasaulyje, kaip mokslinį metodą keičia dirbtinis intelektas, kodėl tiesa tokia ribota, o kvailybė ir gandai tokie „veržlūs“ ir kt.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Manau, rytoj baigsiu skaityti M. Shermer knygą “Why People Believe Weird Things” („Kodėl žmonės tiki keistais, netikrais dalykais“). Aš vienu metu skaitau po kelias knygas. Renkuosi dažnai labai atidžiai, bet dar dažniau pradėjęs skaityti ir vėl padedu į lentyną, nes šiek tiek „nusiviliu“. Labai geras knygas perskaitau po kelerių metų. Kai buvau jaunas, to niekaip nebūčiau galėjęs daryti, o dabar aiškiai suprantu, kad gerą knygą gali skaityti ir skaityti iš naujo, nes vis iš naujo atrandi ir nustembi, nes ją ir skaitai vis kitoks, gal net ir labiau patyręs.