Paskaita „Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje“

Paskaita „Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje“

2023-06-08

Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į budizmo plėtrą ir kismą regione, jo santykį su valstybe, taip pat apžvelgiama dabartinė religinė situacija posovietinio religinio atgimimo Ulan Udės mieste kontekste.

Projektas „Miesto religija ir erdviškumas daugiaetninėje posocialistinėje Ulan Udėje“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).


Duris atvėrė nauja skaitykla

Duris atvėrė nauja skaitykla

2023-06-07

Rekonstruoto Bibliotekos pastato vestibiulyje iki rūmų kapitalinio remonto pabaigos nuo birželio 5 d. duris atvėrė dar viena – jungtinė – skaitykla. Joje bus aptarnaujami tie anksčiau rūmų trečiame aukšte veikusių Humanitarinių ir socialinių mokslų, Bendrosios, Bibliografijos ir Periodikos skaityklų lankytojai, kurie domėsis Bendrojo fondo dokumentais: knygomis ir periodiniais leidiniais. Norimus leidinius būtina užsakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Maloniai kviečiame!

Vikos Petrikaitės nuotraukos
Direkcijos informacija


Dovana Bibliotekai

Dovana Bibliotekai

2023-06-05

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka baigiantis pavasariui sulaukė vertingos dovanos iš Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos. Vrublevskių bibliotekai pal. arkiv. Jurgio Matulaičio namuose Kaune veikusi biblioteka perdavė XIX a. pab. – XX a. spausdintų lietuviškų knygų, lituanikos, emigrantikos, senųjų periodinių leidinių, maldaknygių kolekciją, knygų užsienio kalbomis (daugiausia – religine, literatūrine, kultūrine tematika), pogrindinių savilaidos leidinių. Gautos knygos svarbios tiek savo turiniu, tiek ir istorija, kurią atskleidžia nuosavybės ženklai – autografai, antspaudai, ekslibriai.

Vienuolijos vyriausioji vadovė ses. Jolita Matulaitytė, apsilankiusi Vrublevskių bibliotekoje, supažindino su pal. J. Matulaičio namų ir jų bibliotekos istorija. Biblioteka formavosi palaipsniui iš vienuolijos ir pačių vienuolių asmeninių knygų, išeivijos lietuvių (JAV) dovanotų leidinių, katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ (1988 m. įsteigto šios vienuolijos ses. Albinos Pajarskaitės pastangomis) bibliotekėlės. Ją papildė mons. Kazimiero Senkaus (Vargdienių seserų kongregacijos kapeliono) ir kitų dovanoti leidiniai. Seniausioji bibliotekos dalis – kun. Petro Veblaičio (beje, 1941–1942 m. dirbusio LMA bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėju) sukauptos knygos.

Vrublevskių biblioteka dėkinga Vargdienių seserų vienuolijai už šią vertingą ir Bibliotekos fondus praturtinančią dovaną.

dr. Gita Drungilienė


Žurnalistė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė apie knygas

Žurnalistė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė apie knygas

2023-06-02

 

Jurga Baltrukonytė – žurnalo „Happy 365“ redaktorė, leidėja, populiarių knygų vaikams autorė, „WoW University“ istorijų pasakojimo dirbtuvių dėstytoja. Įkūrė ir redagavo legendinį žurnalą „Panelė“, kurį augdamos skaitė kelios kartos. Jos rašiniai žaismingai, spalvingai pasakoja istorijas apie jausmus, drąsą būti savimi, spinduliuoja laimę, kviečia mėgautis gyvenimu. Jurga sako, kad inkaras, trukdantis išplaukti į atvirus vandenis, yra baimė. Po stipriausio sukrėtimo gyvenime – tėvų netekties, ji nebeskiria laiko neįdomioms veikloms, lengvai atsisako toksiškų santykių.

Labai reikli savo pačios tekstams, J. Baltrukonytė žurnalistikos studentams pataria: „Prieš tapdami rašytojais, tapkite skaitytojais. Skaitykite įvairaus žanro ir stiliaus literatūrą (poeziją, mitus, pasakas, humoristinius apsakymus ir t. t.), parašytą tekstą redaguokite, pavyzdžiui, tokias klišes kaip „lyja kaip iš kibiro“ ar „siaubinga tragedija“, trinkite lauk! Raskite kitų, unikalesnių žodžių… nes jų privaloma ieškoti“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė gali slypėti formoje arba turinyje, žiniose, emocijose, kurias suteikia perskaitytas tekstas. Įdomesnė knygos forma lavina fantaziją, leidžia išlipti iš įprastinio pasakojimo rėmų. Kartais tai tampa atsipalaidavimu tarsi žiūrint filmą, kartais – treniruote norinčiam išmokti rašyti.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Esu beveik tikra, kad jie skaito visas knygas! Bet pirma, apie kurią pagalvojau, būtų prancūzų šedevras – Jean-Paul Didierlaurent SKAITOVAS. Nesakysiu net apie ką, bet tai bus visiškai kitoks prisilietimas prie knygų, nuspalvintas depresija, kasdienybės monotonija, meile – visomis gyvenimo spalvomis.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Mušti su knyga neteko. Kažkada, kai lūžo spinta, sudėjau knygas, kad paremtų baldą ir jis nenuvirstų.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Žinoma. Dabar žmonės dažniau keliauja, tad vežasi ne sunkias spausdintines knygas. Patogu, lengva, jei nepatiko – pradedi naują. Bet savo saloje jau sukaupiau beveik 500 knygų biblioteką, ir tikrai visi mieliau ima į rankas tą tikrą nučiupinėtą popierinę knygą. Turiu net tokią tradiciją, visiškai priešingą tai, kurią atsinešiau iš namų – prašau visų rašyti savo emocijas, pabraukti įdomias vietas knygose, nes tada matau puslapiuose gyvybę, atpažįstu draugus, kurie skaitė. Vaikystėje drausdavo net kampučius užlenkti, taip buvo saugojamos knygos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Man knygos namie svarbesnės už sofas. Pirmiausiai žiūriu, kur stovės lentynos, o tik paskui kažkokie kavos staleliai.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Visas mielai skolinu, dalinuosi, kai kurios negrįžta, bet juk jos toliau keliauja po pasaulį, nieko baisaus. Gal sunkiau būtų išsiskirti su tom, kuriose įrašyti tėvų palinkėjimai, jos jau tapo svarbesnės už tiesiog knygas. Turiu kažkokią valgių gaminimo knygą (o labai nemėgstu gaminti), bet ten mamos jaunystės užrašas, kad ši knyga skirta visoms po jos ateinančioms kartoms.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Jei rašyčiau pati, apjungčiau visas kartas – nuo probobutės, kuri gyveno kaime sandėliuke, iki mamos ir tėčio, kaip jie prasimušė į žmones. Daugybę dalykų prikurčiau, nes juk kaip kitaip – nebėra ko paklausti. Tai gal šeimos saga?

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Ispanai, prancūzai, skandinavai. Karštis, emocijos ir stingdantis šaltis.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Šiuo metu redaguoju vieną įdomią knygą vaikams ir tuo pačiu pati rašau savo knygą paaugliams. Kol kas man ji labai patinka. Pabaigusi norėsiu padėti brūkšnį ir grįžti tik į suaugusių literatūrą.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Nežinau kelintą kartą, bet skaitau Romain Gary „Meilutis. Smauglio vienatvė Paryžiuje“. O vakarais, kad užmigčiau su gera nuotaika ir ramiais sapnais, skaitau „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“.


Vilna Litvaniae metropolis: panoraminio Vilniaus plano (1581) sekiniai

Vilna Litvaniae metropolis: panoraminio Vilniaus plano (1581) sekiniai

2023-05-31

Vilniaus panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum” trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas. Kaip jis buvo leidžiamas, kaip plito jo atspaudai, kokie buvo vėlesni jo perdirbiniai ir kaip atrodė Vilnius iš paukščio skrydžio XIX amžiaus litografijose – apie visa tai pasakoja dr. Alma Braziūnienė.


Šiaurės šalių heraldikos konferencija Danijoje

Šiaurės šalių heraldikos konferencija Danijoje

2023-05-31

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė 2023 m. gegužės 12–14 d. dalyvavo Roskildėje (Danija) vykusioje 12-ojoje tarptautinėje Šiaurės šalių heraldikos konferencijoje ,,Heraldika bažnyčioje – bažnyčia heraldikoje“ (,,Heraldry in the Church – the Church in Heraldry“). Konferenciją organizavo Danijos ir Skandinavijos heraldikos draugijos. Buvo pristatytas pranešimas „Heraldika vyskupų antspauduose 16 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio ~1490–1555 metų antspaudai“ („Heraldics of Bishopsʼ seals in the Grand Duchy of Lithuania in 16th century: seals of Vilnius Bishop Paulius Alšėniškis ~1490–1555“).

Tai prestižinė, kas dveji metai vykstanti konferencija, kurioje susitinka žymiausi Skandinavijos šalių mokslininkai ir pristato naujausius heraldikos tyrimus. Vrublevskių bibliotekoje saugoma iš tiesų turtinga vyskupų antspaudų kolekcija, todėl buvo siekiama pristatyti turimą paveldą. Pranešime didžiausias dėmesys skirtas vieno garsiausių Vilniaus vyskupų Pauliaus Alšėniškio antspaudams bei juose pavaizduotai heraldikai. Konferencijoje su mokslininkais aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės, juos itin sudomino Bibliotekoje saugomas gausus šių šalių paveldas.

Dr. Justina Sipavičiūtė


Tarptautinis kongresas „Paleografija ir diplomatika“ Portugalijoje

Tarptautinis kongresas „Paleografija ir diplomatika“ Portugalijoje

2023-05-30

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė 2023 m. gegužės 11–12 d. dalyvavo III tarptautiniame kongrese „Paleografija ir diplomatika“ („Paleography and Diplomatics“) Portugalijoje. Buvo pristatytas pranešimas ,,Antspaudų klastojimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a. („Forgery of seals and stamps in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th centuries“).

Tai jau trečiasis tarptautinis kongresas, kurio metu mokslininkai tiek iš Europos, tiek iš kitų šalių pristatė savo naujausius tyrimus, dalijosi patirtimi, aptarė tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Belgijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Brazilijos.

Įdomu ir naudinga buvo išgirsti apie naujausius mokslinius tyrimus, aptarti Lietuvos mokslininkų prisijungimo prie tarptautinės antspaudų bazės, kuri jau yra pradėta kurti, pildymo.

Dr. Justina Sipavičiūtė


13-oji Baltijos šalių restauratorių trienalė

13-oji Baltijos šalių restauratorių trienalė

2023-05-29

2023 m. gegužės 16-19 dienomis Rygoje vyko13-oji Baltijos šalių restauratorių trienalė „Pokyčiai, iššūkiai ir pasiekimai“ (Changes, Challenges and Achievements). Joje dalyvavo LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė ir restauratorė Ramunė Kisielė.

Nuo 1987-ųjų metų kas trejus metus paeiliui Rygoje, Taline ir Vilniuje rengiama konferencija sukviečia Latvijos, Estijos ir Lietuvos restauratorius pasidalinti patirtimi ir nuveiktais darbais. Konferencijoje dalyvauja svečiai ir iš kitų šalių, šių metų renginyje greta pranešėjų iš Baltijos šalių pranešimus skaitė Švedijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Sakartvelo specialistai. Konferencijos pertraukų metu dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti gausią ir įvairių paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus atspindinčią stendinių pranešimų ekspoziciją. Ypač įdomu ir naudinga buvo dalyvauti konferencijos dalyviams organizuotose ekskursijose į Latvijos nacionalinės bibliotekos restauravimo centrą ir į 2019 metais pastatytos Muziejų saugyklos (Muzeju Krātuve) padalinį, priklausantį Literatūros ir muzikos muziejui, kuriame įrengtos eksponatų saugojimui skirtos saugyklos ir dokumentinio paveldo restauravimo dirbtuvės.

Informaciją parengė Edita Keršulytė ir Ramunė Kisielė


Naujos knygos

Naujos knygos

2023-05-29

Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė


Pokyčiai Bibliotekoje

Pokyčiai Bibliotekoje

2023-05-26

Atlikus didesnę statybos darbų dalį, matosi daugiau pokyčių kasdieniame vienos iš didžiausių ir svarbiausių Lietuvos atminties institucijų – LMA Vrublevskių bibliotekos – gyvenime. Pirmą gegužės savaitę lankytojams naujoje vietoje duris atvėrė Tado Vrublevskio skaitykla. Čia iki kapitalinio rūmų remonto pabaigos bus aptarnaujami Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių dokumentus užsisakę skaitytojai. Pirmą birželio savaitę šalia jos likusioje rekonstruoto pastato vestibiulio dalyje bus laikinai įkurta dar viena skaitykla, aptarnausianti tuos skaitytojus, kurie domėsis Bendrojo fondo dokumentais: knygomis ir periodiniais leidiniais. Baigus tvarkyti kiemelį, veikiai rekonstruotame pastate duris atvers naujas pagrindinis įėjimas į Biblioteką. Tikėtina, kad tai atsitiks dar birželio mėnesį. Rūmuose likęs senasis pagrindinis įėjimas duris užvers iki kapitalinio remonto pabaigos. Patekus Bibliotekon pro naująjį pagrindinį įėjimą, lankytojus pasitiks naujoje vietoje įsikūręs kontrolės postas ir abonementas. Čia stovinčiame informaciniame terminale skaitytojai suras visą reikalingą informaciją apie Biblioteką, joje saugomus dokumentus ir kitus svarbius dalykus. Dar šiemet Biblioteką papuoš naujas stogas. Statybininkai jau įrengė trečią jo dalį. Pradėta tvarkyti rūmų fasado nuo T. Vrublevskio gatvės išorė. Fasado tvarkybos darbus numatyta baigti dar šiemet. Atėjus laikui, apie svarbiausias permainas Biblioteka darbuotojus, skaitytojus ir lankytojus informuos dar ir atskirai.

Direkcijos informacija